Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Apie komentarų moderavimą

Posted by mediaplius - 16 balandžio, 2009

Viktoras Denisenko

Klausimas, ar internetiniai komentarai yra gėris, ar blogis – yra retorinis. Lygiai taip pat retorinis gali atrodyti klausimas, ar moderuoti (nuo angl. moderate – padaryti nuosaikesni, sumažinti, apriboti) taip vadinamuosius „netinkamus“ komentarus, ar ne? Kaip ten bebūtų, ankščiau ar vėliau į šį klausimą tenka atsakyti kiekvienam naujienų portalui (ir ne tik), kuris suteikia savo skaitytojams komentavimo galimybę.

Man pačiam savo laiku teko dirbti internetinių komentarų moderavimo srityje. Iš savo patirties žinau, jog klausimas trinti ar netrinti „netinkamą“ komentarą yra žymiai sudėtingesnis, negu gali pasirodyti. Komentarų moderavimo filosofijoje slypi nemažai tam tikrų „povandeninių srovių“ ir apie kai kurias iš jų aš norėčiau čia papasakoti plačiau.

Pirmoji problema – kuris komentaras yra netinkamas? Dauguma portalų nustato netinkamų komentarų kriterijus. Daugelyje portalų skaitytojai gali aptikti specialius įspėjimus (Pavyzdžiui, kaip čia – http://www.delfi.lt/help/comments/ arba čia – http://www.lrytas.lt/kiti/atsakomybe.htm), tačiau tai tik žodžiai. Atitinka komentaras komentavimo taisykles, ar pažeidžia jas – sprendžia pirmiausiai žmogus.

Žinoma, būna komentarų, kurie akivaizdžiai pažeidžia komentavimo taisykles arba tiesiog bendras etines normas. Žymiai sudėtingiau nuspręsti, ar komentaras tinkamas, ar netinkamas tuo atveju, kada jis yra, liaudiškai sakant, „ant ribos“. Darbas su tokiais komentarais ypač sudėtingas, nes moderavimą atliekantis asmuo tokiu atveju faktiškai prisiima teisėjo atsakomybę. Tai ypač sudėtingas klausimas, nes bet koks vertinimas yra subjektyvus. Iš savo patirties žinau, kad vienas ir tas pats komentaras, priklausomai nuo nuotaikos, gali pasirodyti ir „jau peržengusiu riba“, ir „dar neperžengusiu ribos“. Tokioje situacijoje, kai sprendimas dėl komentaro nėra akivaizdus, patarčiau palikti ginčytiną komentarą, netrinti jo. Savo patarimą galiu argumentuoti tuo, jog ištrinti komentarą galima bet kada, o atstatyti ištrintą dažniausiai nebūna galimybės. Be to, pernelyg uoliai moderuodami komentarus, galite persistengti ir paversti diskusiją sterilia ir visai neįdomia. Komentarai „ant ribos“ gali suteikti diskusijai reikiamą aštrumą. Žinoma, su tuo irgi neverta persistengti. Čia kaip ir ruošiant valgį – prieskoniai yra reikalingi, bet besaikis jų panaudojimas gali viską sugadinti.

Tačiau yra komentarų, kurios tiesiog privalu trinti. Tokiu atveju reikia būti pasiruošusiam tam, jog komentaro autorius vietoje savo ištrinto vieno parašys dar dešimt komentarų, kuriuose užpuls jus, pareikš, jog jūs ribojate jam Konstitucijos garantuotą žodžio laisvę bei esate tikrų tikriausias „caro laikų cenzorius“. Tai dar viena priežastis, dėl kurios prieš trinant komentarą verta labai gerai pagalvoti.

Žinoma, į visokiausius rėksnius, kurie kaltina jus visomis pasaulio nuodėmėmis, galima nekreipti dėmesio. Tačiau jeigu jūs vis gi nusprendėte atsakyti, reikėtų paisyti tam tikrų taisyklių. Jūsų atsakymas tuo vertingesnis, kuo stipresnę poziciją jūs užimate. Pirmiausiai, viskuo nepatenkintam anonimui (o būtent taip dažniausiai galima apibūdinti netinkamo komentaro autorių) reikėtų nurodyti, jog jo komentaras buvo ištrintas todėl, kad jo turinys pažeidė portale nustatytas komentavimo taisykles. Žinoma, patartina nurodyti kurią būtent taisyklę (kurstė nesantaiką, įžeidinėjo kitus diskusijos dalyvius, neetiškai pasisakė ir pan.) komentaro autorius pažeidė. Praktika rodo, jog daugumai tokio paaiškinimo pakanka.

Neverta pasuoti ir prieš tuos, kurie kaltina jus „žodžio laisvės“ ribojimu. Tokiems individams labai svarbu pasistengti paaiškinti (ir nesakau, kad tai yra lengva), jog „žodžio laisvė“ nereiškia „žodžio anarchijos“. Šių dviejų reiškinių neverta painioti. Žmogus turi suprasti, jog tai, kad jis pasislėpė po anonimo kauke, dar nereiškia, jog jam nereikia atsakyti už savo žodžius. Taip, Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja žmogui teisę „turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ (25 straipsnis), tačiau tiems, kas pernelyg aktyviai bando šiuo straipsniu prisidengti patartina priminti, jog yra ir 28-as LR Konstitucijos straipsnis, kuris nurodo, jog „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“. Būtent apie tai dauguma internetinių komentarų autorių dažniausiai ir pamiršta.

P.S. Bus daugiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: