Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Liutauras Ulevičius: „Blogo įrašas blogo įrašui nelygu“

Posted by mediaplius - 23 balandžio, 2009

Blogeris Liutauras Ulevičius, ilgai kovojęs dėl teisės gauti akreditaciją Seime, švenčia pergalę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog blogeriai gali būti prilyginti žurnalistams ir rinkti informaciją valstybinėse įstaigose. Šį sprendimą, kuo gero, galima pavadinti istoriniu. Šia proga norėčiau pasiūlyti mūsų skaitytojams interviu su Liutauru Ulevičiu. Šis interviu buvo ruošiamas publikacijai dar 2007 metų pabaigoje, bet dėl skirtingų priežasčių taip ir nebuvo išpublikuotas.

Liutauras Ulevičius: „Blogo įrašas blogo įrašui nelygu“

Galimybė rašyti blogą (internetinį dienoraštį) atsirado ne taip ir seniai, bet šis reiškinys jau spėjo tapti pretekstu keliems svarbiems įvykiams globalioje informacinėje erdvėje. 2005 metų kovo 7 dieną žiniasklaidos pasaulyje įvyko savotišką revoliucija, kai amerikiečių blogeris Garrettas M. Grafas žurnalisto teisėmis buvo pakviestas į Baltuosiuose rūmuose vykusį spaudos bryfingą. 2006 metų pabaigoje įtakingas žurnalas „Time“ paskelbė metų žmogumi kiekvieną interneto vartotoją. Žurnalo publikacijoje ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent internetinių blogų autoriams, kurie pamažu užkariauja „pilietinės žurnalistikos“ nišą. Tam tikrus šių įvykių atgarsius galima pastebėti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Mykolo Romerios universiteto doktorantas Liutauras Ulevičius jau beveik metus kovoja dėl teisės gauti akreditaciją Seime kaip blogo autorius.

Liutaurai, kaip ir kada tu pradėjai rašyti blogą?

Pirmą kartą apie tokią galimybę išgirdau 2000 ar 2001 metais. Rimčiau galvoti apie tai pradėjau dar po kelių metų, o realiai viskas prasidėjo nuo lietuviškos Blogas.lt svetainės susikūrimo. Užsiregistravau ten po kelių mėnesių nuo jų starto. Tai buvo 2005 metų pavasarį. Prisipažinsiu, kad iš pat pradžių tas mano blogas buvo „neblogiškas“. Kurį laiką naudojausi savo blogu tik kaip archyvu. – tuo metu rašydavau straipsnius ir komentarus į skirtingas visuomenės informavimo priemones. Kai šie straipsniai pasirodydavo, aš dėdavau juos ir į savo blogą – kad jie nepasimestų.

Ar vertini blogo rašymą kaip žurnalistiką?

Ir taip, ir ne. Kalbant apie žurnalistiką, pradėjau studijuoti Vilniuje 1998 metų rudenį ir lygiagrečiai pradėjau rašinėti į „Naująją komunikaciją“ – nagrinėjau kur kas vyksta. Po to perėjau į „Verslo žinias“, kur dirbau kaip profesionalus žurnalistas. Paskui teko darbuotis „NK versle“. Tad vienu metu labai rimtai užsiiminėjau žurnalistika, tačiau galu gale ji liko kaip savotiška „užklasinė veikla“ šalia viso to, ką dabar darau. Sakyčiau net taip – per blogo rašymą žurnalistika liko man kaip pilietinis požiūris, kaip pilietinė pozicija.

Ar tu vertintum blogą kaip naująją žiniasklaidos priemonę?

Negaliu į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai. Šiuo metu skaitau vieną gerą knygą apie taip, kad žurnalistika šiandien yra tapusi kastų sistema. Pagrindinė kasta – tai žurnalistai, dirbantys oficialiose visuomenės informavimo priemonėse. Suprantama, kad kol mes turėjome sudėtingą žinių sklaidą, kuri buvo apribota tam tikrais resursais – laikraščio puslapių skaičiumi ir pan., ši profesionalų kastą turėjo teisę vaidinti pagrindinį vaidmenį žiniasklaidos sferoje. Tačiau laikai keičiasi – šiandien beveik kiekvienuose namuose yra televizorius, plečiasi žmonių, prisijungusiu prie žiniatinklio, ratas. Kitaip sakant, žiniasklaida pasikeitė, įėjimas į jos plotmę tapo lengvesnis ir žinių sklaidai šiandien faktiškai nėra ribų, tačiau mes dar vadovaujamės seniai susikūrusiomis taisyklėmis. Nesakau, kad jos yra neteisingos ar visiškai pasenusios, bet nauji laikai reikalauja ir naujų taisyklių. Kartais atrodo, kad šiandien yra pamesta žurnalistikos esmė. Kastos atstovai pradeda ginti vieni kitus, o ne visuomenės interesą. Žinoma, profesionalūs žurnalistai neturi išnykti, bet reikia siekti, kad ir kitiems žmonėms neliktų kliūčių kelti aktualias problemas, reikšti nuomonę, kad ir rašant blogą. Kuo daugiau nuomonių ir žinių – tuo geriau visuomenei.

Kodėl pradėjai kovoti dėl akreditacijos Seime?

Seime buvo konferencija apie propagandą ir rinkimus ir man buvo įdomu ten sudalyvauti, bet tam, kad tenai patekčiau, turėjau gauti laikiną leidimą. Tokių konferencijų ir susitikimų Seime vyksta nemažai. Kai kurie iš jų mane labai domina, todėl ir kilo mintis apie akreditaciją – kad kiekvieną kartą nereikėtų įveikinėti papildomą barjerą, prašant laikino leidimo. Tokia buvo šio klausimo priešistorė.

Akreditavimo principas reikalauja, kad norintis ją gauti pateiktų tam tikrus duomenys – tai yra logiška. Viena iš akreditavimo sąlygų – dalykinis ryšys su viešosios informacijos rengėju. Tuo metu aš nebuvau sudaręs jokios nuolatinės sutarties su kokia nors žiniasklaidos priemone – turėjau tik savo blogą, kuriame gana reguliariai darydavau įrašus. Žinoma, ne visada jie buvo susiję su Seimo konferencijų tematika, bet buvo ir atitinkamoms temoms skirtų įrašų. Juo labiau, kad ir toliau tęsiau savo praktiką, kai publikuodamas ką nors vienoje ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje dubliuodavau tekstą ir savo bloge. Tuo pagrindu aš, išnagrinėjęs akreditacijos taisykles, užpildžiau paraišką ir išsiunčiau ją į Seimą. Ryšių su visuomene skyrius pradėjo ją nagrinėti, bet galiausiai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad jis šiuo klausimu pateiktų savo išvadas. Kiek žinau, išvados rėmėsi baziniu elementu, kad jeigu žmogus yra žurnalistas, jį galima akredituoti, o vienas iš žurnalisto požymių yra atitinkama darbo sutartis. Čia ir prasidėjo nesutarimai. Įrodinėdamas savo tiesą aš rėmiausi nuotoliniu būdu sudaryta sutartimi su viešosios informacijos rengėju Blogas.lt administratoriumi UAB „Interactive Marketing Partner Baltic“. Dėl viešosios informacijos rengėjo klausimų nekilo, tačiau atsirado klausimas, ar ta nuotoliniu būdu sudaryta sutartis atitinka žurnalistinės sutarties sąvoką. Čia mūsų nuomonės išsiskyrė. Aš maniau, kad atitinka, Seimo kanceliarija teigė, kad neatitinka. Tad, kai jie man neišdavė akreditacijos, aš kreipiausi į administracinį teismą, kad jis įsipareigotų juos mane akredituoti. Pirmoji instancija buvo Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris po kelių mėnesių priėmė sprendimą, paremta ta pačia pozicija, jog aš neturiu žurnalistinės darbo sutarties. Buvo nuspręsta, kad nuotoliniu būdu sudaryta sutartis nėra sutartis, kas, mano manymu, yra nonsensas. Todėl aš pateikiau apeliacinį skundą, kurį dabar turi nagrinėti aukščiausiasis teismas. Žiūrėsiu, ar mano skundas bus patenkintas, ar galiausiai teks skųstis į Strasbūrą.

Ar tiesa, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius siūlė tau įstoti į sąjungą ir tokiu būdu išspręsti šią problemą?

Taip. Aš vasaros pradžioje net pateikiau stojimo prašymą į Žurnalistų sąjungą. Nežinau, ar jį jau išnagrinėjo – kol kas aš pažymėjimo neturiu. Teoriškai įsivaizduoju galimybę taip išspręsti šią situaciją, bet šiuo atveju man kaip tinklaraštininkui yra noras įrodyti, kad Lietuva yra normali valstybė, kuri nereikalauja popierizmo, o viską vertiną pagal faktą – ką žmogus daro, kokią naudą savo veikla jis suteikia visuomenei. Tikiuosi, kad tai pavyks įrodyti vietinėmis priemonėmis.

Tačiau ar sutiksi su tuo, kad blogas blogui nelygu?

Aš sakyčiau netgi taip – blogas blogui yra nelygu ir blogo įrašas blogo įrašui nelygu. Čia gali būti daug ginčų, bet matau tokią išeitį – jei žmogus gali įrodyti, kad aktyviai domisi kažkokia tema, vykdo žurnalisto funkcijas – padaro informacijos atranką, lygina ją, analizuoja ir skelbia – jis gali pretenduoti ir į atitinkamas teises. Tai būtų vienas faktorius. Kitas faktorius – pateikdamas paraišką akreditavimui jis turėtų nurodyti, kad sąžiningai naudosis šia privilegija žurnalistinei funkcijai vykdyti. Jeigu jis tą pasižadėjimą sulaužo, tai automatiškai netenka akreditacijos. Aš sutinku, kad ne visi pilietinės žiniasklaidos atvejai gali būti priliginti žurnalistikai, tačiau nemanau, kad tai yra didelė problema. Ir tradicinėje žiniasklaidoje ne visos publikacijos atitinka žurnalistikos reikalavimus.

Seimo kanceliarija arba kita institucija gali nustatyti tam tikras taisykles – aš asmeniškai tam neprieštarauju. Numanau, kad vienos institucijos gali nustatyti griežtas taisykles, o kitoms gal gali užtekti tik paprasto pasižadėjimo, kad gavęs akreditaciją asmuo naudosis ja sąžiningai. Tik tai nereikia pamiršti, kad bet kokia vieša institucija yra vieša institucija ir jos veiklos tikslas yra darbas piliečiams, todėl nustatyti pernelyg griežtus apribojimus paprastų piliečių akreditavimui būtų neteisinga iš principo.

Kaip tu vertini tokią tendenciją, kai oficialių visuomenės informavimo priemonių redakcijos kuria redakcinius blogus?

Sakyčiau, kad dar nesu matęs nei vieno rimto žiniasklaidinio blogo. Tai, ką bandoma vadinti redakciniais blogais tik iš dalies atitinka tam tikrus blogo kriterijus. Kalbant apie autorius – galėčiau išskirti tik Aurelijų Katkevičių ir gal kelis Alfa.lt blogo autorius – jie iš tiesų daro tai, ką galima būtų pavadinti blogu. Tiesiog, redakcinių blogų įrašai dažniausiai yra panašūs į šiek tiek pakeistas redakcines skiltis. Jų autoriai išlieka tradicinės žurnalistikos rėmuose, tik gal kiek keičia savo rašinių formą ar stilių. Man atrodo, kad labai svarbus blogo požymis yra jo sąsaja su kitais blogais, gyvenimas ne tik tai sau, bet ir bendruomenei. Labai svarbi yra komentavimo galimybė, ryšys su kitais blogeriais, diskusija, prieštaravimai, emocijos. Redakciniuose blogose pas mus to dar trūksta. Tai, ką aš matau, labiau atitiktų „internetinio dienoraščio“ sąvoką. Esu linkęs skirti šiuos dalykus. Man internetinis dienoraštis yra tai, ką tu rašai sau ir galbūt dar kartais kam nors parodai, o būdamas blogo autoriumi tu veiki viešai, neužsiskleidi savyje, tavo tekstų tematika yra platesnė. Bet čia tik mano asmeninė klasifikacija.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Viktoras Denisenko

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: