Mediaplius rekomenduoja (11)

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys apie informaciją ir jos galimą neigiamą poveikį vaikams:

“Smurtas pats savaime negali būti nei žalingas, nei naudingas. Svarbu, kaip jis pateikiamas. Tą patį faktą galima pateikti visiškai skirtingai. Antra – labai svarbu, kas su tuo faktu daroma toliau. Jei su vaiku aptariama, kodėl kilo smurtinė situacija, tai jam nebus pavojinga“.

“Kai pasakai, kad kažko negali daryti, visuomet dalis žmonių būtinai norės pažiūrėti, ko čia negalima. Draudimai neveikia. Reikia diegti vertybes – aiškinti vaikams, kodėl tie dalykai nėra naudingi, kaip jie kenkia tam, ką nori pasiekti, kaip taip elgdamasis švaistai savo brangų laiką, kurio nesugrąžinsi“.

“Čia man kyla klausimas – o kas yra tie paranormalūs reiškiniai? Ir šventųjų stebuklai gali daug kam atrodyti kaip paranormalūs reiškiniai. Juk šventieji darė neįtikėtinus dalykus – pavyzdžiui, stebuklingai išgydydavo. Ar tai yra normalu, ar paranormalu?“

Visas interviu tekstas čia:

http://www.lrytas.lt/-12463358791245064961-vaik%C5%B3-ir-paaugli%C5%B3-psichiatras-l-slu%C5%A1nys-%C4%AFstatymu-nuo-vaik%C5%B3-nenusl%C4%97psi-kad-egzistuoja-smurtas-ir-homoseksual%C5%ABs-santykiai.htm

Nemokamas įėjimas žurnalistams

Maloniai pradžiugino M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose – jo lankymas žurnalistams yra nemokamas.

LŽS ir Lietuvos futbolo federacijos draugystė

Kaip praneša LŽS tinklalapis LZS.LT, dabar Žurnalistų sąjunga itin aktyviai bendradarbiaus su federacija, ypač keičiantis informacija bei gerinant su šia sporto šaka susijusių žurnalistų darbo sąlygas.

Plačiau apie tai: http://www.lzs.lt/?lt=1245935615

Kartu skelbiama ir naudinga informacija sporto žurnalistams:

Liepos 1-2 d. Vilniuje rengiamą svarbų UEFA Vykdomojo komiteto posėdį, kuriam pirmininkaus UEFA prezidentas Michel Platini.

UEFA Vykdomasis susirinkimas vyks Vilniaus Rotušėje  (Didžioji g. 31, Vilnius). Spaudos konferencija bus organizuojama iškart pasibaigus posėdžiui, t.y. liepos 2 d. 12 val.

Žiniasklaidos atsovai, norintys akredituotis į šią spaudos konferenciją, gali tą padaryti jau dabar el. paštu accreditations@uefa.ch laiško temos nuorodoje įrašę „ UEFA Exco Vilnius“ iki birželio 30 d.

Akreditacijų centras bus įrengtas  šalia spaudos darbo vietos, Radisson SAS Astorija viešbutyje, (Didžioji g. 35, Vilnius).

Žiniasklaidos dėmesiui:

–         Liepos  2 d. bus leidžiama fotografuoti ir filmuoti posėdį – maždaug nuo 8.55 val. iki 9.00 val. ( 5 minutes).

–         Spaudos konferencijos laikas planuojamas apie 12 val. (tikslus laikas bus skelbiamas www.uefa.com )

–         UEFA Vykdomojo komiteto posėdis yra uždaras ir jame dalyvauti žiniasklaidos atsovams nebus leista, išskyrus pirmąsias 5 minutes liepos  2 d. bei spaudos konferenciją.

Vilniaus vaizdai iš viršaus

Iš Vilniaus universiteto senųjų rūmų architektūriniame ansamblyje esančios varpinės viršaus atsiveria nepakartojamas sostinės vaizdas. Įspūdį, kurį palieka šis reginys sunku apsakyti žodžiais, tačiau jį galima bandyti pagauti fotokameros objektyvu. Šiandien „Mediaplius“ siūlo savo skaitytojams keletą tokių nuotraukų-įspūdžių. Nuotraukų autorius – Viktoras Denisenko.

 

 

P.S. Maždaug po trijų metų, kai bus atlikta varpinės rekonstrukcija, vaizdas iš aukščiausiojo senamiesčio pastato viršaus bus prieinamas visiems miesto gyventojams ir svečiams.

“Snoras“ ir “Lietuvos rytas“

Citata iš Delfi.lt: “Banko „Snoras“ įmonė „Snoro Media investicijos“ taps didžiausia „Lietuvos ryto“ akcininke. Naujai įsteigtos įmonės valdyba pirmadienį nusprendė investuoti į „Lietuvos ryto“ akcijas ir įsigyti 34 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Grupė ketina įsigyti naujai išleidžiamas akcijas. Lietuvos žurnalistų sąjunga įžvelgia interesų konfliktą, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymą bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais.“ 

http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=22779586

O čia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus kmentaras: 

http://dainius.org/?p=862

Įstatymas ir Biblija

Viktoras Denisenko

Apie naują Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo redakciją jau parašyta nemažai ir, tikriausiai, bus parašyta dar daugiau. Asmeniškai irgi negaliu susilaikyti nors nuo trumpo komentaro.

Pirmiausiai, labai glumina valdžios požiūris į visuomenę. Tikriausiai, dauguma tų, kurie rašo apie valdiškus reikalus, jau pastebėjo, jog pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios intencija mūsų šalyje yra viena – „drausti“. Tai liečia ne tik nepilnamečių nuo neigiamos informacijos apsaugą, bet ir daugelį kitų gyvenimo sferų.

Toks jausmas, kad įstatymus ruošiantys asmenys dažniausiai neįsigilina į siūlomas formuluotes. Daugeliui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme užkliuvo draudimas „propaguoti fizinį pasyvumą“. Ilgai galvojau, kaip turėtų atrodyti tokio propagavimo pavyzdys – atradau ji Biblijoje, kur yra raginimas „atsukti kitą skruostą“ gavus per vieną (mano manymu, tai akivaizdus „fizinis pasyvumas“).

Beje, tam tikrą prasme „už įstatymo ribų“ atsiduria visa Biblija – ypač Senasis Testamentas su įvairiomis Dievo rūstybėmis. Naujasis Testamentas irgi gali būti traktuojamas neigiamai, kad ir dėl dvejų epizodų – Lozoriaus prikėlimas iš mirusiųjų (paranormalus veiksmas su siaubo literatūros elementais) ir nukryžiavimas (čia – be komentarų). Ko gero, nukentėtų ir kiti kultūriniai ir literatūriniai tekstai. Mažiausia grėsmė būtų tik socrealizmo epochos kūriniams, nes gamybiniai konfliktai ir geresnio prado kova su geruoju ko gero nepadarytų neigiamos įtakos nepilnamečiams. 

Suprantama, kad paruošti gerą įstatymą nėra lengva, bet tai nereiškia, kad kaip blynus reikia kepti įstatymus niekam tikusius. Drausti – pats lengviausias, neįpareigojantis kelias. Skatinti visuomenę keistis į gerąją pusę – uždavinys žymiai sunkesnis, kuris nepasiekiamas draudimais. Nepilnamečiai, kaip ir mes, negyvena steriliame pasaulyje, kurį apibrėžia naujoji įstatymo redakcija, užtat, matyt, tokiame pasaulyje gyvena seimūnai.

“Amnesty International“ pozicija

“Nepriklausoma nevyriausybinė organizacija “Amnesty International“ smerkia antradienį Seimo priimtą naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą. Anot šios organizacijos, įstatymas skatina homofobiją ir pažeidžia žmogaus teises.“

Plačiau – http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22711625

Mediaplius rekomenduoja (10)

Dar kartą apie įstatymą, kuris neduoda ir, kuo gero, neduos ramybės. Nida Vasiliauskaitė „Apie rūpestį (ne)pilnamečiais“ – http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=22682339

Tarptautinės politikos įkaitės

Žurnalistai tampa politinių žaidimų įkaitais – būtent taip galima charakterizuoti istoriją su amerikietėmis žurnalistėmis Lora Lin ir Jun Li, kurios kovo pradžioje buvo sulaikytos prie Kinijos ir Šiaurės Korėjos sienos. Žurnalistės rengė reportažą apie perbėgėlius, kurie bando ištrūkti iš totalitarinės Šiaurės Korėjos, tačiau pačios tapo Pchenjano įkaitėmis. Ne taip seniai pranešta, jog jos buvo nuteistos 12 metų katorgos. Tačiau viltis, jog žurnalistes pavyks išlaisvinti, vis dar gyva.

Numanoma, jog JAV žurnalistės buvo sulaikytos tyčia. Šiaurės Korėja jau ne pirmą dešimtmetį elgiasi kaip „šalis teroristė“. Galima priminti, jog Loros Lin ir Junos Li sulaikymas sutapo su situacijos dėl Pchenjano branduolinės programos paaštrėjimu. Šiaurės Korėja paėmė žurnalistes įkaitėmis, numanomai siekdama panaudoti ši faktą ginčuose su kitomis valstybėmis ir pirmiausiai – JAV. Vašingtonas jau pareiškė, jog sieks, kad sulaikytos žurnalistės būtų kuo greičiau paleistos į laisvę, tačiau viskas dabar priklauso nuo Šiaurės Korėjos vadovybės nuotaikų ir politinių planų.

Parengė Viktoras Denisenko

Konstatuojama – situacija sunki

Vienas iš aktualiausių klausimų, kurie buvo nagrinėjami birželio 5 dieną išvažiuojamajame LŽS valdybos posėdyje, buvo susijęs su sunkmečiu ir jo įtaka žurnalistų darbui. Iš tikrųjų, tai buvo prielaida dar vieną kartą konstatuoti, jog situacija yra sudėtinga ir netgi sunki. Viena iš verčiančių nerimauti tendencijų yra tai, jog žiniasklaidos verslo atstovai, susidurdami su sunkumais, dažniausiai pasirenka drastišką darbuotojų mažinimo taktiką. Deja, jau nieko nestebina tokia situacija, kai „gyvybės ženklus“ merdinčiuose leidiniuose palaiko redaktorius ir vienas ar, geriausiu atveju, keli žurnalistai, tuo metu kai visi kiti darbuotojai arba atleisti, arba priverstinai atostogauja.

Tokioje situacijoje sudėtingas tampa ir LŽS vaidmuo. Pasak sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, kartais besikreipiantiems į jį žurnalistams jis gali tik patarti kol tai dar įmanoma ieškoti būdų palankiomis sąlygomis nutraukti darbo santykius su viena ar kita redakcija. Kitaip tariant, šiandien žiniasklaidos sektoriuje darbo vietos išsaugojimo vilčių puoselėjimas ne visada yra pati geriausia strategija. Žinoma, lygiai taip pat baisu likti ir be darbo, ypač dabar, kai žurnalistų poreikis tik mažėja. Tenka konstatuoti, jog tokia situacija (tarp sprendimo palikti darbo vietą su mažiausiais nuostoliais ar kabintis į ją iš paskutiniųjų) tampa nemažos dalies mūsų kolegų kasdienybe.

Parengė Viktoras Denisenko