Viktoras Denisenko
Apie naują Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo redakciją jau parašyta nemažai ir, tikriausiai, bus parašyta dar daugiau. Asmeniškai irgi negaliu susilaikyti nors nuo trumpo komentaro.
Pirmiausiai, labai glumina valdžios požiūris į visuomenę. Tikriausiai, dauguma tų, kurie rašo apie valdiškus reikalus, jau pastebėjo, jog pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios intencija mūsų šalyje yra viena – „drausti“. Tai liečia ne tik nepilnamečių nuo neigiamos informacijos apsaugą, bet ir daugelį kitų gyvenimo sferų.
Toks jausmas, kad įstatymus ruošiantys asmenys dažniausiai neįsigilina į siūlomas formuluotes. Daugeliui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatyme užkliuvo draudimas „propaguoti fizinį pasyvumą“. Ilgai galvojau, kaip turėtų atrodyti tokio propagavimo pavyzdys – atradau ji Biblijoje, kur yra raginimas „atsukti kitą skruostą“ gavus per vieną (mano manymu, tai akivaizdus „fizinis pasyvumas“).
Beje, tam tikrą prasme „už įstatymo ribų“ atsiduria visa Biblija – ypač Senasis Testamentas su įvairiomis Dievo rūstybėmis. Naujasis Testamentas irgi gali būti traktuojamas neigiamai, kad ir dėl dvejų epizodų – Lozoriaus prikėlimas iš mirusiųjų (paranormalus veiksmas su siaubo literatūros elementais) ir nukryžiavimas (čia – be komentarų). Ko gero, nukentėtų ir kiti kultūriniai ir literatūriniai tekstai. Mažiausia grėsmė būtų tik socrealizmo epochos kūriniams, nes gamybiniai konfliktai ir geresnio prado kova su geruoju ko gero nepadarytų neigiamos įtakos nepilnamečiams.
Suprantama, kad paruošti gerą įstatymą nėra lengva, bet tai nereiškia, kad kaip blynus reikia kepti įstatymus niekam tikusius. Drausti – pats lengviausias, neįpareigojantis kelias. Skatinti visuomenę keistis į gerąją pusę – uždavinys žymiai sunkesnis, kuris nepasiekiamas draudimais. Nepilnamečiai, kaip ir mes, negyvena steriliame pasaulyje, kurį apibrėžia naujoji įstatymo redakcija, užtat, matyt, tokiame pasaulyje gyvena seimūnai.