Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Archive for 2009 spalio

“Mediaplius“ rekomenduoja #15

Posted by mediaplius - 14 spalio, 2009

“Mediaplius“ rekomenduoja savo skaitytojams Rūtos Grigolytės paruoštą straipsnį, kuriame išdėstoma prof. Dano Gillmoro  nuomonė apie tai, kaip turėtų būti atliekamas žurnalisto darbas:

Kaip turėtų dirbti žurnalistai

Žiniasklaidos priemonių atstovai privalo nustoti būti apsnūdę ir be vaizduotės. Taip teigiantis Arizonos (JAV) universiteto Žurnalistikos ir visuotinės komunikacijos mokyklos Skaitmeninės žiniasklaidos vadybos centro vadovas profesorius Danas Gillmoras siūlo taisykles, kad naujienų pranešimai būtų kur kas įdomesni ir vertingesni klausytojams, žiūrovams bei skaitytojams. <skaityti toliau>

Posted in Mediaplius rekomenduoja | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Nekaltumo prezumpcija ir Robino Hudo sindromas

Posted by mediaplius - 12 spalio, 2009

Drąsiaus Kedžio istorija, kaip ir visos panašios rezonansinės istorijos, tapo rimtu išbandymu Lietuvos žiniasklaidai. Šiandien labiausiai pastebimos dvi pagrindinės klaidos, formuojančios šios istorijos pateikimo spaudoje ir televizijoje diskursą.

Viena iš problemų yra ta, jog žiniasklaida labai greitai formuoja visuomenės nuomonę, o po to pati tampa tos nuomonės įkaite. Taip atsitiko ir šį kartą. Kai tik Kaune nuaidėjo šūviai ir tapo aišku, kad abiejų nužudymų padarymu įtariamas D. Kedys, žiniasklaida griebėsi šios versijos ir nebepaleido jos iš rankų. Nežiūrint į tai, jog Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nurodo, jog „Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu“ (37 straipsnis) mažai kas iš žurnalistų paisė šios nuostatos. Dauguma analitinių nuomonių, daromų išvadų ir viešai užduodamų klausimų buvo grindžiami vienu teiginiu – „D. Kedys yra žudikas“.

Suprantama, jog paminėtas asmuo, kiek apie tai yra žinoma, šiuo metu įvardijamas kaip pagrindinis įtariamasis, tačiau nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja susilaikyti nuo vienareikšmiškos išvados, kol ji nebus patvirtinta teismo sprendimu. Nors interneto komentatorius, kurie tiksliai žino „kas ir kaip“, vargu ar įtikinsi laikytis nekaltumo prezumpcijos (nors jie taip pat turėtų jos paisyti, nes ne tik Žurnalistų etikos kodekse, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ (31 straipsnis)), žurnalistai vis gi tūrėtų būti atidesni ir atsargesni, turėdami galvoje, kad jeigu net yra 99 proc. tikimybė, kad D. Kedys kaltas, vis vien išlieka 1 proc. tikimybė, kad jis niekuo dėtas.

Antra klaida daroma iškart po pirmos. Pripažinusi D. Kedį „žudiku“ žiniasklaidos erdvė sąmoningai ar ne pradeda lipdyti iš jo didvyrį. Atrodo, jog D. Kedžiui lemta papildyti „taurių nusikaltėlių“ – tokių kaip Robinas Hudas ar mums artimesnis Tadas Blinda – sąrašą. D. Kedžio „įtariamojo sunkiųjų nusikaltimų padarymu“ portretą viešajame diskurse keičia „kovotojo su (neteisinga, negailestinga, abejinga, korumpuota – tinkamą žodį pabraukti) sistema“ portretas. Į šį žiniasklaidinį dirgiklį visuomenė irgi reaguoja noriai – populiariajame socialiniame internetiniame tinkle Facebook jau galima aptikti plakatą su D. Kedžiaus nuotrauka, trispalve ir užrašu: „Mano teisingumas“.

Neatmetu galimybės, jog pasirodys, kad visi buvo teisūs – t.y., ir teismas pripažins D. Kedį kaltu, ir teisėsaugos sistema bus pripažinta nepadariusi visko, ką turėjo padaryti, kad D. Kedžiaus pareiškimas dėl jo dukros tvirkinimo būtų laiku ištirtas ir taip užkirstas kelias žudynėms Kaune. Tačiau, tai vis dar ateities klausimas, kaip ateities klausimu turėtų būti ir visos vienareikšmės išvados iš šios istorijos. Galima tikėtis, kad laikas suteiks visus atsakymus ir tiksliai nurodys tikrąjį kiekvieno šios istorijos dalyvio vaidmenį. Tik po to tai galės padaryti ir žurnalistai. Tai nereiškia, kad iki to momento apie šią istoriją neturėtų būti rašoma ar kalbama, tačiau kiekvienas šios istorijos paminėjimas žiniasklaidoje, kaip ir kitų panašių rezonansinių istorijų, visų pirmą turi būti grįstas jau minėta nekaltumo prezumpcija ir siekiu „nesukelti nukentėjusiam ir nekaltam asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių“, kaip to ir reikalauja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

Viktoras Denisenko

http://www.lzs.lt/lt/naujienos/nuomoniu_ringas/nekaltumo_prezumpcija_ir_robino_hudo_sindromas.html

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

Žurnalistai aplankė Bernardinų kapines (nuotraukos)

Posted by mediaplius - 9 spalio, 2009

Spalio 7 dieną LŽS Vilniaus skyriaus „Pokalbių klubas“ pakvietė žurnalistus į ekskursiją, kurios metu buvo aplankytos Bernardinų kapinės – viena seniausių ir įdomiausių amžino poilsio vietų, išlikusių Vilniuje. Organizuoti ekskursiją padėjo Vilniaus skyriaus valdybos narys Rimantas Šalna, o pravedė ją sostinės istorijos žinovas, žurnalistas ir poetas Voicechas Piotrovičius.

Ekskursijos dalyviai galėjo sužinoti, jog savo laiku Bernardinų kapinės dėl prestižiškumo varžėsi su Rasų kapinėmis. V. Piotrovičius papasakojo ir apie praeities „kapinių madas“ – būdingus Vilniaus kapiniams lūžusio medžio ar atverčiamo pergamento formos antkapius. Žurnalistai sužinojo, jog, pagal pasakojimus, sovietmečiu šias kapines nuo sunaikinimu išsaugojo tai, jog čia yra palaiduota Felikso Dzeržinskio motina.

Šiandien Bernardinų kapinės yra ryški Lietuvos istorinio paveldo dalis. Čia palaiduota daug žinomu, palikusių Vilniaus istorijoje savo pėdsaką žmonių. Bernardinų kapinėse amžinojo poilsio atgulė ir  Vilniaus universiteto profesoriai, ir Napoleono armijos generolai, ir savo laiku žinomi aktoriai bei visuomenės veikėjai. Pasak R. Šalnos, jo paskaičiavimais, šiose kapinėse palaidoti net 22 tautybių žmonės, kas atspindi margą ir daugiakultūrinę Vilniaus istoriją.

Viktoras Denisenko

PA072369

PA072375

PA072377

PA072389

PA072398

PA072399

Posted in Įspūdžiai | Leave a Comment »

Apie etikos svarbą

Posted by mediaplius - 8 spalio, 2009

Spalio 6 dieną per „Transparency International“ organizuotus „Žurnalistų pusryčius nr. 3“ įvyko Lietuvos žiniasklaidos atstovų susitikimas su laikraščio „The Observer“ viešuoju redaktoriumi (reader‘s editor), Naujienų ombudsmenų organizacijos vadovu Stephenu Pritchardu. „Pusryčių“ tema buvo – „Redakcija, kurioje gera dirbti“, o pagrindinis akcentas, nuskambėjęs susitikime – etiškumas ir atsakingumas žurnalistikos srityje yra ne tik būtinas, bet ir naudingas.

S. Pritchard pažymėjo, jog visi, net patys geriausi, laikraščiai daro klaidas. Tai dalis žurnalistų kasdienybės ir todėl yra labai svarbu, kad leidinys mokėtų pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti už ją. Sugebėjimas pripažinti klaidą ir pranešti apie tai savo skaitytojams parodo leidinio požiūrį į informacijos pateikimą, jos teisingumą. „Jeigu skaitytojai pasitiki tavo leidiniu, jie jį nupirks“, – yra įsitikinęs S. Pitchardas.

Daug dėmesio buvo skirta „vidiniams“ laikraščių ombudsmenams („vidinių“ ombudsmenų praktika yra populiari Vakaruose, tačiau dar mažai žinoma Lietuvoje). Toks ombudsmenas, dirbantis laikraščio redakcijoje, padeda patikrinti žurnalistų straipsniuose išdėstytus faktus, stebi, kad publikacijos nepažeistų žurnalistinės etikos normų. Pasak S. Pitchardo, tokias pareigas turėtų eiti žmogus gerai susipažinęs su žurnalistinio darbo ypatumais. Žinoma, „vidinis“ ombudsmenas nėra panacėja nuo visų bėdų, tačiau jo darbas padeda stiprinti leidinio patikimumą.

S. Pitchardas taip pat pažymėjo, jog labai svarbu, kad ombudsmenas gerai suprastų savo pareigas ir nebandytų prisiimti kito – pavyzdžiui, vyriausio redaktoriaus – vaidmens, kitaip tai nepalengvins, o greičiausiai tik apsunkins darbą redakcijoje.

Parengė Viktoras Denisenko

Posted in Lietuvoje | 1 Comment »

„Mediaplius“ rekomenduoja – „Žurnalistų pusryčių“ tinklaraštis

Posted by mediaplius - 7 spalio, 2009

Šiandien „Mediaplius“ rekomenduoja ne kokį nors atskirą tekstą, o visą tinklaraštį. „Transparency International“ Lietuvos skyrius, vykdydamas „Žurnalistų pusryčių“ projektą, siūlo žiniasklaidos atstovams ne tik nemokamus seminarus ir susitikimus su užsienio ekspertais, bet ir bendravimą Internete. Galima pastebėti, jog „Žurnalistų pusryčiai“, panašiai kaip ir „Medipalius“, siekia informuoti žurnalistų bendruomenę apie tai, kokie procesai vyksta žiniasklaidos sektoriuje Lietuvoje ir už jo ribų.

Tinklaraščio adresashttp://www.zurnalistupusryciai.lt/

Paskutinieji tinklaraščio įrašai:

Visiems, kurie dar negirdėjo apie Wikileaks – http://zurnalistupusryciai.blogas.lt/visiems-kurie-dar-negirdejo-apie-wikileaks-238.html

Kaip socialinė žiniasklaida keičia tradicinės žiniasklaidos veidą –http://zurnalistupusryciai.blogas.lt/kaip-socialine-ziniasklaida-keicia-tradicines-ziniasklaidos-veida-231.html

Kaip septyni Niujorko laikraščiai kovoja už išlikimą – http://zurnalistupusryciai.blogas.lt/kaip-septyni-niujorko-laikrasciai-kovoja-uz-islikima-228.html

Posted in Mediaplius rekomenduoja | Leave a Comment »

Apie rusų žurnalisto A. Podrabineko persekiojimą

Posted by mediaplius - 6 spalio, 2009

“Antisovietinės“ aistros (ištraukos)

Viktoras Denisenko

Viskas prasidėjo nuo gana absurdiško įvykio. Maskvos prefektūra, reaguodama į „veteranų skundą“, pareikalavo iš šašlykinės „Antisovetskaja“ („Antisovietinė“) savininkų nuimti įstaigos iškabą, nes ji „žeidžia veteranų jausmus“. Ši istorija absurdiška pirmiausia tuo, kad neįmanoma įsivaizduoti, jog normalioje demokratinėje šalyje valdžia kištųsi į privataus verslo sferą, nurodinėdama, kaip turi ar neturi vadintis kavinė ar parduotuvė. Be to, pavadinimas „Antisovetskaja“ prigijo tai vietai dar sovietmečiu, tačiau jis nebuvo susijęs su politika – taip Maskvos gyventojai tarpusavyje vadino valgyklą, kurios vietoje dabar yra minėtoji šašlykinė, nes tiesiai prieš ją, kitapus gatvės, buvo viešbutis „Sovetskaja“ („Sovietinė“). Tačiau ir tai nėra labai svarbu, nes pagrindinis argumentas šioje istorijoje turėtų būtų tas, jog Sovietų Sąjunga sėkmingai sugriuvo prieš beveik du dešimtmečius ir šiandien „antisovietizmas“ neturi aktualios politinės konotacijos. Taigi realiai ši istorija neturėtų būti verta paminėjimo čia, jeigu ne vienas niuansas – šašlykinės savininkai beatodairiškai pakluso prefektūros reikalavimui ir dėl šventos ramybės nuėmė iškabą.

Po iškabos nukabinimo į tai sureagavo dauguma liberalios pakraipos žurnalistų, o patį aštriausią straipsnį parašė jau minėtas A. Podrabinekas. Jame jis išreiškė savo nuomonę ne tiek apie incidentą su šašlykine, kiek apie Sovietų Sąjungą. A. Podrabineko teigimu, sugriuvusi sovietinė imperija – tai ne tik ir ne tiek „komunistinio darbo spartuoliai ir kosmonautai“, bet ir „kolektyvizacijos ir masinių represijų aukos“ bei dėl savo įsitikinimų persekiojami žmonės. „Mūsų visuomenė vis dar neįveikė sovietinės propagandos hipnozės arba, geriausiu atveju, abejingai žiūri į savo praeitį, nesuprasdama jos reikšmės ateičiai“, rašo jis. Įdomu ir tai, jog tikrais veteranais A. Podrabinekas pavadino tuos, kurie pirma kovėsi prieš nacizmą, o po to kovojo su sovietiniu režimu „Lietuvos ir Vakarų Ukrainos miškuose, Čečėnijos kalnuose ir Vidurio Azijos smėlynuose“.

Tačiau šiuolaikinėje Rusijoje būtų neįmanomas dalykas, jeigu toks straipsnis, kokį parašė A. Podrabinekas, neiššauktų pasekmių. Ilgai jų laukti neteko – ant žurnalisto buvo užsiųsdinti Kremliaus globojamo jaunimo judėjimo „Naši“ („Mūsiškiai“), liaudyje dar vadinamo „putinjugendu“ (pagal analogiją su Hitlerjugendu), atstovai. Jie pradėjo persekioti ir psichologiškai terorizuoti A. Podrabineką ir jo šeimą. Kaip pareiškė oficialus judėjimo atstovas, jie siekia, kad žurnalistas „atsiprašytų veteranų“, o jei jis to nepadarys, sieks, kad jis „išvažiuotų iš Rusijos“. Visa šita teroro kampanija vyksta su tyliu oficialios Rusijos valdžios palaiminimu. Užstoti A. Podrabneką ryžosi tik kai kurie jo kolegos – jų straipsniuose, parašytuose žurnalistui apginti, galima išskirti keletą bendrų pamąstymų, kurie yra verti išsamesnės analizės. Daugelis šių autorių iškėlė klausimą – kas suteikė „Naši“ organizacijai teisę spręsti, kas gali gyventi Rusijoje, o kas – ne? Be to, žurnalistai, ginantys A. Podrabineką, sutaria, kad šis jaunimo judėjimas yra tik beveidis instrumentas kitose, žymiai įtakingesnėse, rankose.

Neramios žinios ateina ir iš paties A. Podrabineko, kuris pastaruoju metu slepiasi nuo jį persekiojančio „patriotiškai“ angažuoto jaunimo. „Situacija blogesnė, negu tai atrodo. Esmė ne judėjime „Naši“. Jų atakos prieš mane ir mano artimuosius – tik propagandinis triukas, „liaudies pasipiktinimo“ imitacija. Už jų stovi rimti žmonės su rimtais kėslais. Iš patikimų šaltinių gavau informaciją, jog aukštame lygyje priimtas sprendimas susidoroti su manimi“, parašė žurnalistas savo tinklaraštyje. Vargu ar tai yra nerimti prasimanymai, turint galvoje „įprastus“ Rusijoje susidorojimus su žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais. Nors oficiali valdžia ir Kremliui artimos nevyriausybinės organizacijos niekaip nereaguoja į situaciją su žurnalisto persekiojimu, A. Podrabinekas sulaukė tarptautinio užtarimo. „Neapykantos kompanija prieš Podabineką, kurios metu jam grasinama mirtimi, turi būti nutraukta. Valdžia turi suvaldyti šį įtūžio protrūkį. Pagarba žmogaus gyvybei ir žodžio laisvei Rusijoje yra pavojuje. Šis epizodas išryškino, kaip sudėtinga šiandieninėje Rusijoje mesti iššūkį oficialiai versijai apie Sovietinės eros įvykius“, reaguodama į A. Podrabineko istoriją pareiškė „Reporterių be sienų“ (Reporters Without Borders) organizacija.

Pilnas tekstas: http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&new_id=2371925

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Leave a Comment »

Italijos žurnalistai išėjo į demonstraciją

Posted by mediaplius - 5 spalio, 2009

Spalio 3 dieną, šeštadienį, Italijos žiniasklaidos atstovai Romoje išėjo į demonstraciją, kuria buvo siekiama „apginti spaudos ir informacijos laisvę nuo ministro pirmininko Silvio Berlusconi“. Savo solidarumą su demonstrantais jau ankščiau išreiškė Europinė Žurnalistų Federacija (European Federation of Journalists) ir Tarptautinė Žurnalistų Federacija (International Federation of Journalists), kuriai priklauso ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Italija jau nebe pirmą kartą atsiduria Europos dėmesio centre dėl situacijos žiniasklaidos sektoriuje. Ne paskutinį vaidmenį visuose panašiuose skandaluose vaidino S. Berlusconis, kuris yra ne tik vienas iš įtakingiausių šalies politikų, bet ir didžiulės media imperijos savininkas.

„Žurnalistų ir žiniasklaidos padėtis Italijoje daug metų buvo grėsminga,tačiau neseniai p. Berlusconio pademonstruotas ekonominių ir politinių galių panaudojimas, siekiant įbauginti žurnalistus ir uždėti apynasrį žiniasklaidai, peržengia visas demokratijos ribas“, – teigia Tarptautinės Žurnalistų Federacijos prezidentas Jimas Boumelhas.

Kaip pabrėžiama Europos Žurnalistų Federacijos pranešime spaudai, Italijos žiniasklaidai didelę grėsmę sukelia S. Berlusconio korporacijos dominavimas privačios televizijos sektoriuje, taip pat jo politinis kišimasis į visuomeninio transliuotojo RAI veiklą bei puolimas visuomenės informavimo priemonių, kurios viešo intereso pagrindu domisi jo privataus gyvenimo aplinkybėmis.

Parengė Viktoras Denisenko

Posted in Pasaulyje | Leave a Comment »

Kvietimas į ekskursiją (Bernardinų kapinės)

Posted by mediaplius - 2 spalio, 2009

LŽS Vilniaus skyriaus žurnalistų Pokalbių klubas kviečia į Poetinį trečiadienį Bernardinų kapinėse.

Su Bernardinų kapinėmis – vienu žymiausiu Vilniaus kultūros paminklu – supažindins, čia palaidotų poetų kūrybą skaitys žurnalistas-istorikas, A.Mickevičiaus muziejaus vedėjas Rimantas Šalna ir žinomas lenkų poetas-žurnalistas Voicechas Piotrovičius.

Renkamės š.m. spalio 7 d. 17.30 val. A.Mickevičiaus muziejaus kiemelyje Bernardinų g.11.

Aldona Armalė

LŽS Vilniaus sk. Pokalbių klubo koordinatorė

mob. 8684 76 444

Posted in Vilniaus skyriuje | Leave a Comment »

Kvietimas į Žurnalistų pusryčius nr. 3

Posted by mediaplius - 1 spalio, 2009

Transparency International“ Lietuvos skyrius vėl kviečia dalyvauti renginių ciklo „Žurnalistų pusryčiai“ spalio 6 d. vyksiančioje diskusijoje „Pusryčiai Nr. 3: redakcija, kurioje gera dirbti“. Etikos kodeksai, ombudsmenai, santykis su žiniasklaidos priemonės savininkais, ryšys su auditorija bei atvirumas kritikai ir komentarams – visa tai bus aptariama diskusijoje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais bei egzistuojančia praktika.

Seminarą ves Stephen Pritchard, kuris teigia, kad etikos ir atskaitingumo principų laikymasis redakcijai apsimoka ekonomiškai. Jis daugiau kaip 8 metus dirba viešuoju redaktoriumi (angl. reader‘s editor) The Observer laikraštyje bei vadovauja tarptautinei Naujienų ombudsmenų organizacijai (Organization of News Ombudsmen).

Čia rasite Stephen Pritchard profilį guardian.co.uk interneto svetainėje (http://www.guardian.co.uk/observer-readers-editor).

Renginio vieta –  Atviros Lietuvos fondo salė, Didžioji g. 5-400.

Renginys vyks nuo 8.30 iki 10.30 val. Diskusija vyks anglų kalba.

Seminaras yra nemokamas.

Dalyvių registracija vyks iki spalio 5 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu agne@transparency.lt

Posted in Lietuvoje | Leave a Comment »