Ir vėl blogi laikai kultūros spaudai

Internete aptikau pranešimą, kad nežinia, ar kitais metais ir toliau bus leidžiamas žurnalas „Liaudies kultūra“, nes šiam leidiniui nenumatyta lėšų. Gal manęs ir neturėtų jaudinti ši naujiena, nes, tiesą sakant, nesu nei vieno šio žurnalo numerio rankose laikęs, tačiau, nežiūrint į tai, nenoriu, kad šis leidinys išnyktų. Paaiškinsiu kodėl. Pirmiausiai, žurnalo pavadinimas rodo, jog jis priklauso jau ir taip nykstančiai kultūros leidinių rūšiai. Be to, pranešime nurodoma, jog žurnalas ėjo nuo 1988 metų vasaros, t.y. net du dešimtmečius, ir, kaip galima numanyti, visą tą laiką turėjo savo skaitytoją (nors, galimai, tai ir buvo gana siauras žmonių ratas).

Sakyčiau, kultūros spauda – tai mūsų visų bendras skausmas. Šiems leidiniams ir taip nebuvo lengva, o dabartinis ekonominis sunkmetis grasina visus juos tiesiog sunaikinti. Pigus ir blizgantis bulvaras ko gero išgyvens (kaip sakoma – nei tas, tai anas), neaišku su kokiais nuostoliais sunkmeti įveiks rimti leidiniai (nors kai kurių jų rimtumas irgi kartais būna abejotinas), tačiau ar po metų ar dvejų dar turėsime kultūros aktualijoms skirtą spaudą – didelis klausimas. Grėsmė, kad būtent šie leidiniai bus paaukoti pirmiausiai, yra labai rimta.

Jeigu iš mūsų padangės išnyks kultūrai skirti leidiniai tai tikrai bus ne vien finansinio sunkmečio pasekmė – šie leidiniai išgyveno savo krizę ir be jo. Viename interviu poetas, eseistas ir kultūros apžvalgininkas Donatas Petrošius labai taikliai pastebėjo: „Kultūrinė spauda visais laikais mito tik pažadais, kad tuoj tuoj bus geriau. Tačiau nebuvo geriau net tada, kai ekonomika augo ir visi dalijosi dividendus. Taip ir liko 70 litų už laikraščio lapą. Tai – sėkmingas pasityčiojimas ir kultūros žmonių atkirtimas nuo visuomenės“.

Jeigu kultūrai skirta spauda mirs tai, deja, bus tik fakto konstatavimu. Fakto, jog mums – mūsų visuomenei – kultūra yra kažkas tai tolimo ir nesuprantamo. Kažkas, kas slepiasi eilės gale – po popso, pramogų, krepšinio ir pan. Būtų graudu, jei paaiškėtų, jog tai tiesa.

Viktoras Denisenko

Kvietimas į Žurnalistų pusryčius nr. 5

„Transparency International“ Lietuvos skyrius kviečia dalyvauti renginių ciklo „Žurnalistų pusryčiai“ gruodžio 1 d. vyksiančioje diskusijoje „Pusryčiai Nr. 5. Besikeičiantis žiniasklaidos modelis: latvių „Dienos“ atvejis “.

2009 m. vasarą buvo paskelbta apie Latvijos leidinių grupės „Diena mediji“, kuri iki tol priklausė švedų valdomai „Bonnier Business Press”, pardavimą naujiesiems savininkams*. Buvo suabejota pardavimo proceso skaidrumu bei naujųjų savininkų interesais, tad 2009 m. spalį leidinių grupę paliko keliolika žurnalistų, įskaitant ir dienraščio redaktorius Anitą Brauną, Nelliją Ločmelę bei Pauls Raudseps. Daugiau apie įvykius Latvijoje – čia.

Ką atskleidė „Dienos“ istorija ir kokios išvados buvo padarytos? Kokie žiniasklaidos verslo modeliai yra įmanomi Baltijos šalyse? Kaip turi būti finansuojama žiniasklaida? Kas turi mokėti už naujienas?

Visa tai bus aptariama penktųjų „pusryčių“ diskusijoje. Diskusiją ves Nellija Ločmele, kuri iki 2009 m. spalio vadovavo „Dienos mediji“ leidinių grupei.

Renginio vieta –  Atviros Lietuvos fondo salė, Didžioji g. 5-400.

Renginys vyks nuo 8.30 iki 10.30 val. Diskusija vyks anglų kalba.

Seminaras yra nemokamas.

Smulkesnės informacijos teirautis: (5) 212 69 51, agne@transparency.lt.

Dalyvių registracija vyks iki lapkričio 30 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu agne@transparency.lt.

“Mediaplius“ rekomenduoja #17

“Mediaplius“ rekomenduoja savo skaitytojams interviu su naująja Žurnalistų etikos inspektore Zita Zamžickiene.

“Bandysiu siūlyti pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą, galbūt pakeisti ir įstaigos pavadinimą, kad Žurnalistų etikos inspektorius galėtų veikti kaip visuomenės informavimo srities ombudsmenas. Tai suteiktų galimybę veikti plačiau – ne tik bausti, bet ir siūlyti, rekomenduoti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti numatyta įstatymu. Reikėtų stiprinti įstaigos autoritetą, kad ji būtų žinomesnė, labiau girdima ir žinoma“, – teigia Z. Zamžickienė. Skaityti pilną interviu tekstą

“LiTnews“ – naujas leidinys anglų kalba

Nežiūrint į sunkmetį Lietuvoje pradėtas leisti naujas leidinys anglų kalba. Laikraščio pavadinimas – „LiTnews“. Planuojama, kad naujas leidinio numeris bus leidžiamas kas dvi savaites. Kaip deklaruoja laikraščio kūrėjai, „LiTnews“ „orientuojasi į Lietuvoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius – verslininkus, diplomatus, studentus, bet tuo pačiu yra skirtas ir angliškai skaitančiai lietuviškai auditorijai“. Plačiau

Pristatytas almanchas “Žurnalistika 2008“

Lapkričio 18 d. Vilniaus Rotušėje iškilmingoje aplinkoje buvo pristatytas almanachas „Žurnalistika 2008“. Almanacho sutiktuvės tapo džiaugsmingu įvykiu visai žurnalistų bendruomenei.

Almanachas „Žurnalistika“ buvo atgaivintas praeitais metais, kai pasirodė leidinys, kurio akiratyje buvo ilgo – 1990 – 2007 metų – periodo Lietuvos žurnalistų sąjungos gyvenimo bei žiniasklaidos vystimosi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje aspektai. Ir tada, prieš metus, ir vakar, Rotušėje, buvo pabrėžiama, jog almanachas „Žurnalistika“ tęsia to paties pavadinimo metraščio, kurį sovietmetį leido tuometinė profesinė žurnalistų organizacija, tradicijas, o jo šaknys netiesiogiai siekia net tarpukario Lietuvos žurnalistų sąjungos leidinius.

Skaitytojai almanache „Žurnalistika 2008“ ras ne tik LŽS praeitų metų kroniką, bet ir daug įdomios bei naudingos medžiagos apie šalies žiniasklaidoje vykstančius pokyčius, apybraižas apie žinomus žurnalistus bei žvilgsnį į lietuviškos žurnalistikos istoriją. Tarp almanacho autorių yra nemažai LŽS Vilniaus skyriaus narių, be to – leidinio redaktoriaus pareigas atliko LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė.

Nauja žunrliastų etikos inspektorė – Zita Zamžickienė

Lapkričio 17 d. Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimą, nutarė žurnalistų etikos inspektore penkerių metų kadencijai paskirti teisininkės išsilavinimą turinčią Zitą Zamžickienę. Plačiau

Neformalus bendravimas – kodėl gi ne?

Šį šeštadienį sėkmingai įvyko neformalaus „LŽS klubo“ susitikimas. Nors žmonių ir susirinko mažiau, negu buvo tikėtasi, galima teigti, jog neformalaus bendravimo idėja įrodė savo gyvybingumą. Susitikime prieita prie išvados, jog labai blogai, kad žurnalistai neturi „savo kampo“, kur galėtų lengviau susitikti ir pabendrauti. Šiandien vieni kitus LŽS nariai dažniausiai mato vykstant bendriems renginiams, į kuriuos ateina tik patys aktyviausi sąjungos nariai.

Neformalaus bendravimo idėja nėra nauja. Šių metų gegužės 9 d., švenčiant profesinę šventę, Kauno žurnalistai parodė kolegoms iš kitų miestų, jog turi „savo kavine“, kur žurnalistai visada yra laukiami svečiai. Belieka tikėtis, jog neformalaus bendravimo tradicija tarp LŽS narių užgims ir Vilniuje. Žinoma, naivu būtų svajoti, kad ji susiformuotų greitai ir be jokių papildomų pastangų – tai gali būti ilgas tęstinis procesas, bet svarbu tai, jog pirmas žingsnis šia linkme jau padarytas.

VU radijo stotis „Start FM“ naudoja tik atviro kodo programinę įrangą

Vilniaus universiteto radijas „Start FM“ (VUR SFM) nuo šiol gali vadintis ne tik nepriklausomos muzikos transliacijų pradininku Lietuvoje. Po vasarą trukusių sistemos testavimo ir derinimo darbų radijo stotis tapo pirmuoju eterio bangų radiju Lietuvoje, transliacijoms naudojančiu tik atviro kodo programinę įrangą.

Perėjimas prie nemokamos – atviros programinės įrangos buvo viena pagrindinių stoties technologinės reformos dalių. Tai leido gerokai praplėsti funkcionalumo – garso kokybės, sistemos stabilumo ir radijo eterio valdymo patogumo – rodiklių ribas. „Radijas iš tiesų yra nepriklausomas ir „nepririštas“ net ir prie studijos. Aukštos kokybės radijo eterio transliacijas sugebame rengti iš bet kurios pasaulio vietos. Pagaliau galime drąsiai pareikšti, kad radijas yra atviras, inovatyvus ir tikrai nemokamas. Esame universiteto bendruomenė: mokomės, tobulėjame – mokame! Išsikeltas užduotis sugebame atlikti su minimaliais laiko bei žmogiškaisiais ištekliais ir dar mažesnėmis sąnaudomis“, – kalbėjo radijo stoties informacinių technologijų palaikymo ir plėtros projektų vadovas Alfredas Beinartas.

Naujoji radijo stoties eterio valdymo sistema veikia Linux ir Unix operacinių sistemų šeimų terpėje ir naudoja http://www.rivendellaudio.org bendruomenės plėtojamą ir palaikomą radijo transliacijų automatizavimo sistemą. Radijo stoties „Start FM“ komanda džiaugiasi, kad žengtas žingsnis padeda populiarinti atvirą kodą ir siekti pagrindinio aukštojo mokslo tikslo – darnios, mąstančios ir atviros žinių visuomenės kūrimo šalyje ir pasaulyje.

Vilniaus universiteto radijas „Start FM“ – pirmoji nekomercinė ir vienintelė tik nepriklausomą muziką grojanti radijo stotis Lietuvoje, girdima 94,2 MHz FM dažniu Vilniuje ir internetu – http://www.startfm.lt.

VU pranešimas spaudai

Neformalus susitikimas šeštadienį

Neformalus „LŽS klubas“ – kol kas tai tik idėja. Užsienyje yra įprasta, jog profesinių sąjungų, korporacijų ar tiesiog tos pačios specialybės atstovai turi „savo vietas“ – barus ar kavines, kur susirenka pabendrauti, pailsėti, kartu praleisti laiką. Pirmą kartą toks neformalus „LŽS klubas“ pabandys susiburti šį šeštadienį.

Vieta: Kavinė „Velga“ (Geležinio vilko g. 3, šalia Savanorių prospekto žiedo).

Data ir laikas: Lapkričio 14 d., šeštadienis; apie 18 val.

Pretekstas susibūrimui: Bendra futbolo rungtynių Rusija – Slovėnija peržiūra, neformalus bendravimas.

Žadėjo dalyvauti: Gausios LŽS Sporto žurnalistų klubo pajėgos, kviečiami dalyvauti ir kitų LŽS klubų ir skyrių nariai.

Perspektyvos: Tikimasi, jog neformalūs LŽS narių susitikimai taps gera tradicija.

Paskelbta LŽS Vilniaus skyriaus nario Romo Bertašiaus prašymu.

Kvietimas į mokslo komunikacijos seminarą

Žiūrėkite įdėtus failus:

Seminaru_programa_091104

Dalyvio anketa