Apie mokesčių naštą

Šiandien “Mediaplius“ publikuoja vienos mūsų kolegės laišką:

Mieli kolegos,

Tikriausiai visi savo ,,kailiu” patyrėte, kad honorarų apmokestinimas praktiškai baigia sunaikinti žiniaskaidą. 2010 metų išvakarėse mums buvo pasiūlyta lengvata, lyg ir valdžios malonė –  jei autorius neturi su darbdaviu darbo sutarties, apmokestinama tik ½ jo autorinio atlyginimo.

Norėčiau pacituoti keletą skaičių, kad įsitikintumėte, koks tai buvo blefas.

Kai buvo pakeista autorinių atlyginimų apmokestinimo tvarka (nuo 2010 sausio), mokesčių sumos tapo grėsmingos. Pirminė  informacija buvo tokia, kad autoriai, kurie su įmone susiję darbo santykiais, mokesčius mokės nuo visos gaunamos sumos, o autoriai, kurie nesusiję darbo santykiais su įmone – nuo ½ autorinio atlyginimo sumos. Vėliau paaiškėjo, kad tokią privilegiją turi tik tie autoriai, kurie su niekuo nesusiję darbo santykiais, kitaip tariant yra bedarbiai arba laisvieji menininkai. Tokių rinkoje labai mažai. Paprastai žurnalistai, fotografai, dizaineriai, dailininkai dirba etatiniais darbuotojais kokioje nors įmonėje ir papildomai pagal autorines sutartis kuria kūrinius kitiems užsakovams.

Kaip pavyzdį pateiksiu mūsų įmonės UAB ,,Mamos žurnalas”  patirtį – neturime savo etatinio fotografo, dizainerio, tad pagal autorines sutartis samdome kituose leidiniuose dirbančius fotografus ir dizainerius. Taip pat nuolatos užsakome komentarus psichlogams, pedagogams, medikams, kurie, savaime aišku, dirba kokiose nors įmonėse. Tad būtent ši autorinių atlyginimo apmokestinimo rūšis mums buvo labai svarbi. Štai ką paskaičiavo mūsų finansininkė:

Yra 3 kategorijos autorių:

Pirmoji. Tie, kurie turi su įmone darbo sutartį ir iš jos dar gauna autorinį atlyginimą. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 8 proc.+17 proc.=25 proc.

Antroji. Autoriai kurie yra bedarbiai, t.y. visai nedirba pagal darbo sutartį jokioje įmonėje. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 9 proc.+ 29,7 proc.=38,7 proc., bet Sodra mokama tik nuo 1/2 priskaičiuoto autorinio atlyginimo. Tokiems autoriams mokesčių suma yra mažiausia, tačiau tokių autorių praktiškai nėra.

Trečioji. Autoriai, kurie nedirba įmonėje pagal darbo sutartį ir gauna iš mūsų įmonės autorinį atlyginimą, bet pagal darbo sutartį dirba kitoje įmonėje. Jiems tenka pati didžiausia mokesčių našta, nes jiems taikomi tokie pat Sodros mokesčio tarifai kaip ir 2 autorių rūšiai, bet jie moka nuo viso priskaičiuoto autorinio atlyginimo.

Štai pavyzdys, jei autorius ,,į rankas” gauna 1000 Lt.

Pirmos kategorijos autorius sumokės: GPM 194,81 Lt; Sodra 8 proc. (išskaičiuojama iš autorinio atlyginimo) 103,90 Lt ir Sodra 17 proc. (sumoka darbdavys) 220,78 Lt. Viso mokesčių 519,49 Lt.

Antrosios kategorijos autorius sumokės: GPM 186,34 Lt; Sodra mokama tik nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš  autorinio atlyginimo) 55,90 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 184,47 Lt. Viso mokesčių 426,71 Lt.

Trečios kategorijos autorius sumokės: GPM 197,37 Lt; Sodra mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 390,79 Lt. Viso mokesčių 706,58 Lt.

Mūsų nuomone, įstatymuose įsivėlė klaida. Ar tikrai gali būti taip žvėriškai apmokestintas autorinis atlyginimas, jei autoriui ,,į rankas” gaunant 1000 Lt mokesčių reikia sumokėti 706,58 Lt?

Pagarbiai,

,,Mamos žurnalo” redaktorė Neila Ramoškienė

Žurnalistų pusryčiai nr. 7

„Transparency International“ Lietuvos skyrius kviečia dalyvauti renginių ciklo „Žurnalistų pusryčiai“ vasario 26 d. vyksiančioje diskusijoje „Pusryčiai Nr. 7: Ar Estijos žiniasklaidos laukia šviesesnė ateitis?“

Jau daugiau kaip 10 metų Estijos KSI (Korupcijos suvokimo indeksas) yra virš 5 balų barjero, kurį peržengusi šalis yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją. Lietuva ir Latvija tokiais pasiekimais niekada pasigirti negalėjo. Buvo manoma, kad Estijos žiniasklaida taip pat laikosi tvirčiau – net ekonominės krizės metu Estijos nesukrėtė didesni žiniasklaidos priemonių pardavimų ar uždarymo skandalai. Tačiau neseniai šalyje plačiai nuskambėjusi Estijos redaktorių ir žurnalistų kelionės į Maskvoje organizuotą žiniasklaidos forumą istorija atskleidė, kad ir Estijos žiniasklaida yra pažeidžiama.

Septintuosius „Žurnalistų pusryčius“ vesiantis “Bonnier Business Press“ priklausančio Estijos verslo dienraščio „Äripäev” vyriausiasis redaktorius Meelis Mandel apžvelgs Estijos žiniasklaidos rinką bei tendencijas, žurnalistų profesinių ir etikos standartų laikymąsi šalyje bei dienraštyje „Äripäev” nepraleidžiant ir Estijos žurnalistų vykimo į Maskvą detalių.

Renginio vieta –  Atviros Lietuvos fondo salė, Didžioji g. 5-400.

Renginys vyks nuo 8.30 iki 10.30 val. Diskusija vyks anglų kalba.

Seminaras yra nemokamas.

Dalyvių registracija vyks iki vasario 25 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu agne@transparency.lt

Antroji krizės banga?

Citata: Bendrovė “Lietuvos rytas“ vasarį atleidžia kelias dešimtis darbuotojų. “Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika BNS patvirtino, kad atleidžiami žurnalistai, techniniai bei kiti darbuotojai, išskyrus platinimo tarnyboje dirbančius žmones. Daugiausia jų darbo netenka Vilniuje, taip pat kituose miestuose, kur leidžiami bendrovės leidiniai.

Komentaras:

Ar tai antroji krizės banga? Mintis neatsitiktinė. Galima priminti, jog prieš metus, sunkmečiui įsibėgėjant, nemažai žiniasklaidos priemonių reagavo į rinkos galimybių pokyčius būtent tokiu būdu – kaip iš gausybės rago pasipylė pranešimai apie iš redakcijų atleidžiamus darbuotojus. Daugybė žurnalistų neteko darbo. Visa tai galima būtų pavadinti pirminiu šoku ir aštriausia reakcija į krizę. Vėliau viskas lyg tai aprimo (situacija žiniasklaidos sektoriuje stabilizavosi, t.y. išliko „stabiliai sudėtinga“), kurį laiką naujienų apie naujus masinius žurnalistų atleidimus nebuvo girdėti. Tad aukščiau pacituotas pranešimas ir vėl nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ar tai antroji krizės banga, ar tik naujos pirmos bangos povandeninės srovės – ne taip jau ir svarbu. Sakykim, jog tai priminimas apie tai, kad krizė niekur nepradingo ir nepasitraukė. Tad tuo aktualesnė turėtų būti diskusija, kurią šį ketvirtadienį rengia LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas.

Viktoras Denisenko

World Press Photo

Geriausi praeitų metų spaudos fotografų darbai – jie kaip visada užburia, verčia susimąstyti. Šios nuotraukos demonstruoja aukščiausią meistriškumą, todėl norime rekomenduoti visiems pasidomėti “World Press Photo of the Year“ nugalėtojų darbais. Juos galima pamatyti ČIA

Pokalbių klubas kviečia rimtai diskusijai

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius organizuoja ir kviečia į renginį „Žurnalistas pokyčių laike“.

Renginio metu kalbėsime ir diskutuosime apie pasikeitusį laiką, jo reikalavimus žurnalistams, darbo biržos naujienas, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir tai, kaip gyvena laisvai samdomi žurnalistai.

Pranešimus skaitys LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius – „Naujas visuomenės informavimo įstatymas – ką darys žurnalistas“, Darbo biržos atstovė spaudai, Vilniaus skyriaus valdybos narė Birutė Balynienė – „Žurnalistas ieško darbo“.  Vyresniojo kolegos žurnalistinį darbą apžvelgs LŽS narė, prisiminimų knygų autorė Goda Ferensienė, apie savo patirtį tema „Netekau darbo. Kas toliau?“ kalbės žurnalistė Brigita Balikienė, su nepriklausomo žurnalisto kasdienybe – „Tapimas laisvai samdomu plius kūryba“ –  supažindins žurnalistė Daiva Červokienė.

Renginio moderatorės Loreta Jastramskienė ir Gražina Paukštienė.

Pokalbis-diskusija vyks šių metų vasario 25 d. 17. 30 val., A.Mickevičiaus muziejuje, Bernardinų g. 11.

Komentaras dėl interesų konfliktų

“Mediaplius“ rekomenduoja savo skaitytojams susipažinti su LŽS Etikos komisijos komentaru apie interesų konfliktus. Mūsų manymu, tai yra labai svarbi informacija kiekvienam žmogui, dirbančiam žurnalistinį darbą:

Žurnalistai interesų konflikto zonoje

Interesų konfliktas kyla tada, kai asmuo, dirbdamas vieno intereso labui, tuo pačiu įsipareigoja kitam interesui. Išlikti lojaliu skirtingiems interesams sudėtinga. Tai sukelia moralinį diskomfortą, smukdo pasitikėjimą, trukdo dirbti profesionaliai. Šio konflikto zonoje vis dažniau atsiduria kolegos žurnalistai. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas neapibrėžia interesų konflikto sąvokos, todėl lieka plati dirva interpretacijoms.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija gauna prašymų įvertinti vieną ar kitą situaciją interesų konflikto požiūriu. Žurnalistams kyla dilemų, kaip elgtis, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas) draudžia žurnalistui, kuris vykdo savo veiklą, prisiimti bet kokius įsipareigojimus, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui (25 str.). Ar reiškia, kad be profesinės veiklos žurnalistas negali užsiimti jokia kita veikla?

Uzbekijoje nuteista fotomenininkė

Taškente (Uzbekija) nuteista fotomenininkė ir režisierė Umida Achmedova (dėl amnestijos realios laisvės atėmimo bausmės ji išvengė). Teismas pripažino ją kalta dėl „Uzbekijos tautos įžeidimo“. Teisėsaugos nepasitenkinimą sukėlė U. Achmedovos etnografinių nuotraukų serija „Moterys ir vyrai: nuo aušros iki sutemų“.

Teisme fotomenininkė pareiškė, jog jos darbai atspindi Uzbekijos tautos savitumą ir savo kaltės nepripažino. U. Achmedova sulaukė tarptautinio menininkų, fotografų, tapytojų ir žurnalistų užtarimo.

Faktiškai, niekas taip ir negali suprasti, kas tokio „šmeižikiško“ valdžios atstovai sugebėjo atrasti U. Achmedovos nuotraukose. Beje, šias nuotraukas galima pamatyti čia.

Parengta pagal Grani.ru

Laisvė honorarams!

Siūloma neriboti motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jis nesusijęs darbo santykiais ar darbo santykių esmę atitinkančia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Komentaras:

Iš tikrųjų, ši žinia pradžiugino. Žinoma, pataisa dar nepriimta, tad skubėti džiaugtis gal ir nereikėtų, tačiau jau vien tai, kad tokia iniciatyva pateikta leidžia tikėtis, jog į Lietuvos politiką grįžta sąmoningumas (mano manymu, pastaruoju metu jo buvo akivaizdžiai stokojama). Lyg tai ir taip buvo suprantama, jog asmenys, gaunantys ir motinystės / tėvystės pašalpą, ir vieną kitą honorarą, neapvaginėja valstybės, o atneša jai papildomą pelną per nuo honoraro atskaičiuojamus mokesčius. Tokiu būdu, dabar galiojanti sistema, kai honoraro suma išskaičiuojama iš pašalpos, yra neteisinga, ydinga ir, sakyčiau, tiesiog nesuprantama. Noriu tikėti, jog sveikas protas nugalės ir paminėta pataisa bus priimta, o šis klausimas išspręstas vieną kartą ir visiems laikams.

Viktoras Denisenko

“Mediaplius“ rekomenduoja #19

Rekomenduojame kolegoms dar vieną interviu su “Novaja gazeta“ tyrimų skyriaus redaktoriumi Romanu Šleinovu. Jo pavadinimas, kaip ir ankščiau rekomenduotos panašios publikacijos, kalba pats už save: “Rusijos žurnalistas: Kremliui visuomenės nuomonė nerūpi“ (“Atgimimas“, Stanislovas Kairys).

Valdyba – dirba, Pokalbių klubas – diskutuoja

Po užsitęsusio šventinio sąstingio Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vilniaus skyrius tęsia savo tradicinę veiklą. Sausio 28 dieną į pirmą posėdį šiais metais susirinko skyriaus valdyba, tą pačią dieną į susitikimą pakvietė ir skyriaus organizuojamas Pokalbių klubas.

Almanachas „Žurnalistika 2008“ sulaukė ir kritinių pastabų

Vilniaus skyriaus nariai bei kiti Pokalbio klubo svečiai susirinko A. Mickevičiaus muziejuje padiskutuoti apie praeitų metų pabaigoje pasirodžiusį almanachą „Žurnalistika 2008“. Šis leidinys tęsia panašių prieškario Lietuvos ir sovietmečio leidinių tradicijas.

Savo požiūrį į leidinio aktualumą ir kokybę pristatė LŽS Vilniaus skyriaus narė ir VU Žurnalistikos instituto lektorė Jolanta Mažylė. Ji pasidžiaugė, jog almanachas „Žurnalistika“ buvo atgaivintas Lietuvos žurnalistų sąjungos pastangomis (2008 metais pasirodė pirmas almanacho numeris, skirtas 1990 – 2007 metų laikotarpiui), tačiau pažėrė ir kritinių pastabų paskutiniam leidinio numeriui. Akcentuodama tai, jog šis leidinys pretenduoja atspindėti Lietuvos žurnalistikos istoriją, o jame talpinamos medžiagos turi neabejotiną išliekamąją vertę, J. Mažylė pabrėžė, jog tai reiškia ir ypatingą atsakomybę, kurią prisiima almanacho sudarytojai. Ji pateikė keletą pavyzdžių, kurie parodė, jog ne visos medžiagos, išspausdintos leidinyje, buvo vienodai kokybiškai ir kruopščiai paruoštos.

Almanacho „Žurnalistika“ redaktorė, LŽS Vilniaus skyriaus vadovė Aurelija Arlauskienė pažadėjo atsižvelgti į kritines pastabas ir pasistengti, jog naujieji leidinio numeriai nesulauktų panašių priekaištų.

Pokalbių klube svečiavosi ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis pranešė, jog šiais metais, gavus atitinkamą paramą iš Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo, planuojama išleisti net du almanacho „Žurnalistika“ numerius. Pirmoje metų pusėje turėtų pasirodyti leidinys, skirtas 2009 m., o artėjant metų pabaigai būtų paruoštas ir 2010 m. leidinys. D. Radzevičius pabrėžė, jog almanachas „Žurnalistika“ nors ir leidžiamas Lietuvos žurnalistų sąjungos, turi atspindėti visos Lietuvos žurnalistų bendruomenės darbus ir interesus.

Vis daugiau kolegų prašo padengti bylinėjimosi išlaidas

Per tądien taip pat įvykusį posėdį LŽS Vilniaus skyriaus valdyba išsprendė kelis aktualius klausimus. Į skyrių buvo priimti penki nauji nariai. Taip pat valdybai teko svarstyti kolegų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo (pastaruoju metu tokių prašymų gaunama vis daugiau). Po trumpos diskusijos buvo nuspręsta rekomenduoti LŽS administracijai skirti iš LŽS Garantinio fondo 1000 litų paramą Rūtai Čepienei ir 500 litų paramą Gintarui Visockui bylinėjimosi išlaidoms dalinai padengti.

Viktoras Denisenko

lzs.lt