Spaudos dienos minėjimas (papildyta 2010 03 31)

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba nutarė Spaudos dienos minėjimo šventę švęsti balandžio 24 dieną (šeštadienį) surengiant ekskursiją į Vaižganto muziejų, kuriam skyriaus nariai dovanos savo  išleistas knygas. Kelionės metu taip pat planuojama aplankyti vienintelį Lietuvoje mokyklinį Traupio botanikos sodą, pradėtą veisti dar 1989 metais, bei susitikti su vietos bendruomene.

Padėsime pavasarinių gėlių prie Vaižganto paminklo Svėdasuose. Aplankysime Vaižganto muziejų, kuriam esame pažadėję dovanoti knygų – juk mūsų gretose yra visas būrys talentingų autorių, parašiusių, išleidusių po vieną ir net po kelias knygas. Vaižganto muziejus norėtų jų turėti su autorių autografais.

Po to važiuosime į Anykščius, stabtelsime prie šio žavaus miesto žymiausių paminklų ir keliausimeį Traupio mokyklinį botanikos sodą – savo akimis pamatyti, įsitikinti, ką gali kūrybingas, energingas žmogus! Sode mūsų lauks įdomus pokalbis su Anykščių rajono meru Sigučiu Obelevičiumi, šio parko įkūrėju ir puoselėtoju.

Pirmenybę vykti į kelionę suteikiame kolegoms, kurie neturi LŽS nario mokesčio skolų.  Išvyksime balandžio 24 d. (šeštadienį) 8,30 val. nuo LŽS būstinės Konarskio g. 49.

Prašome aktyviai registruotis. LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo koordinatorė Aldona Armalė 868476444, aldona.armale@gmail.com

Žiniasklaidos ateitis internete – mokama ar nemokama?

Ne taip seniai iš Didžiosios Britanijos atėjo žinia apie „drastišką eksperimentą“ – laikraščiai „Times“ ir „Sunday Times“ planuoja nuo birželio mėnesio apmokestinti priėjimą prie savo interneto svetainių. Atrodytų, tai prieštarauja paties interneto principui, kur informacija gali laisvai ir nevaržomai pasklisti tarp milijonų vartotojų, tačiau britų žiniasklaidos atstovai yra įsitikinę, jog eina teisingu keliu.

Mintys apie internetinio turinio apmokestinimą nėra svetimos ir Lietuvai. Prieš keletą savaičių „LogIn 2010“ konferencijoje vyko diskusija „Tradicinė žiniasklaida naujoje interneto eroje“. Ten ši tema tapo vos ne pagrindiniu ginčo objektu: dienraščio „15 minučių“ generalinis direktorius Tomas Balžekas pareiškė, jog „kaip ir meilė, informacija turi būti prieinama nemokamai“, tuo tarpu kai „Verslo žinių“ vyriausias redaktorius Rolandas Barysas paprieštaravo jam, jog „nemano, kad būna nemokami pietūs“. Diskusijai pasibaigus, kiekvienas liko prie savo nuomonės, o atsakymas į klausimą, kokia ateitis laukia informacijos internete – laisvoji sklaida ar apmokama prieiga – taip ir nebuvo atrastas.

„Times“ ir „Sunday Times“ eksperimentas yra reikšmingas, kalbant apie žiniasklaidos ateitį interneto eroje. Po kurio laiko būtų įdomu aptarti jo rezultatus. Tačiau svarbu suprasti ir tai, jog tai, kas gali būti sėkmingai realizuota Didžiojoje Britanijoje nebūtinai pavyks padaryti Lietuvoje.

Iš tikrųjų, „Times“ ir „Sunday Times“ eksperimentas nėra pernelyg drastiškas Vakarų pasaulio kontekste. Naršydamas po anglakalbį interneto segmentą esu pastebėjęs, jog nemaža dalis turinio ten ir taip yra mokama. Kalbu pirmiausiai apie mokslinę informaciją – dažnas anglakabis tinklalapis pateikia tik pirmą mokslinio straipsnio puslapį arba santrauką, o norint gauti visą tekstą reikia už tai susimokėti. Nors mokestį dažniausiai būna nedidelis, tačiau tai yra tikri pinigai. Panašiai ir su knygomis – įvedę į paieškos sistemą autoriaus vardą ir knygos pavadinimą jus greičiau gausite nuorodą ne į knygos tekstą, o į daugybę pasiūlymų nusipirkti šią knygą internetu. Ko gero, tokią situaciją galima paaiškinti Vakarų pasaulyje gana griežtai paisomomis autorinėmis teisėmis, už kurių pažeidimus taikomos nemenkos baudos.

Lietuvoje situacija yra kiek kitokia. Internetas vertinamas kaip nemokamos informacijos lobynas, iš kurio kiekvienas turintis prieigą gali bet ką ir bet kada pasiimti. Panašiai ir su žinių portalais. Dažnai vieną ir tą patį aktualesnį ar skandalingesnį straipsnį galima būna aptikti visuose populiariausiuose žinių portaluose. Ten pat atsiduria nemažai straipsnių, atkeliavusių ir iš popierinių laikraščių ir žurnalų. Faktiškai, interneto žinių portalai Lietuvoje konkuruoja ne informacijos originalumu, o naršymo priemonių patogumu ir siūlomų pramogų kiekiu.

Nežinau, ar Lietuvoje artimiausiu metu galėtų atsirasti žiniasklaidos priemonė, kuri ryžtųsi tokiam pat eksperimentui, kaip „Times“ ir „Sunday Times“. Aišku, jog tokį žingsnį pasiryžęs žengti leidinys turėtų pasiūlyti skaitytojams visiškai originalų turinį, kuris būtų įdomus ir netrivialus, o tai reikštų ir dideles investicijas į kūrybinę komandą ir techninį personalą. Ką gali žinoti – gal ir mūsų žemėje atsiras vienas-kitas drąsus eksperimentatorius, tačiau, greičiausiai, tai atsitiks dar ne rytoj.

Viktoras Denisenko

lzs.lt

Žurnalistų pusryčiai nr. 9

Balandžio 7 d. „Transparency International” Lietuvos skyrius kviečia dalyvauti išskirtinėje renginių ciklo „Žurnalistų pusryčiai” diskusijoje „Pusryčiai Nr. 9: Esminiai žurnalistikos principai ir žodžio laisvė“ su autoritetingu Rusijos žurnalistu Vladimiru Pozneriu. Įspūdinga biografija galintis pasigirti Vladimiras Pozneris, kurį laiką buvęs Sovietų valdžios “veidu“ Vakarų žiniasklaidoje, viename interviu yra paminėjęs: „Galiuosi, kad geriausius metus iššvaisčiau užsiimdamas propaganda“.

Pagrindinė V. Poznerio pranešimo ir devintųjų „Žurnalistų pusryčių“ diskusijos tema – žodžio laisvė šių dienų žiniasklaidoje. Šios viso regiono žurnalistams aktualios problemos analizė išryškina kitus nepatogius klausimus:

• Ar suderinama žurnalisto tapatybė ir patriotiškumo idealai?
• Kam žurnalistai yra atsakingi?
• Kas yra pagrindinė – jei ne vienintelė – žurnalisto pareiga?

V. Pozneris apie savo darbą televizijoje pasakoja čia.

Renginys vyks Atviros Lietuvos fondo salėje Didžioji g. 5-400, nuo 17 iki 19 val.

Diskusija vyks anglų kalba.

Renginys nemokamas.

Dalyviai registruojami iki balandžio 6 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu agne@transparency.lt.

“Mediaplius“ rekomenduoja #21

Pro et contra susidūrimas:

Donalda Meiželytė. Valstybės grimasos: individuali poeto įmonė „Paskutinis posmas“

Dainius Radzevičius. Viešas atsakymas Seimo narei, buvusiai žurnalistei D.Meiželytei

Dar kartą apie situaciją Baltarusijoje

Parengė Viktoras Denisenko

Situacija Baltarusijoje išlieka sudėtinga. Ten tęsiamos represijos prieš laisvą spaudą ir žurnalistus. Apie tai, kas vyksta pas mūsų kaimynus galima perskaityti lzs.lt tinklalapyje patalpintoje medžiagoje „Baltarusijos žurnalistams uždrausta vadintis spauda“.

Tinklaraštis „Mediaplius“, solidarizuodamasis su kolegomis Baltarusijoje, taip pat publikuoja Charter97.org portalo kolektyvo kreipimąsi į savo skaitytojus ir visus geros valios žmones:

Brangūs draugai, mums reikalingas jūsų solidarumas!

Visiškai aišku, kad Baltarusijos valdžia nepaliks internetą ir mūsų tinklalapį [www.charter97.org] ramybėje. Žodžio laisvė seniai stovi diktatoriui skersai gerklės. Kartu mes sugebėjome atsilaikyti per pirmą antpuolį.

Jūsų palaikymo dėka charter97.org tęsia savo darbą, nors ir ne pilnu pajėgumu.

Tačiau, represijoms nesibaigiant, mes privalome užtikrinti tiesos apie situaciją Baltarusijoje skleidimą ir viešinimą.

Mums, kaip niekad ankščiau, reikalinga jūsų pagalba – techninė, organizacinė, intelektinė.

Į mūsų elektroninį paštą charter97help@gmail.com mes priimame bet kuriuos pasiūlymus dėl pagalbos charter97.org.

Neleiskime diktatoriui sunaikinti žodžio laisvės!

Kartu mes nugalėsim!

Už jūsų ir mūsų laisve!

Charter97.org kolektyvas.

http://www.charter97.org/ru/news/2010/3/23/27545/

Situacija Baltarusijoje

Kratomos redakcijos, iš kompiuterių plėšiami atminties blokai, sudaužytas žurnalistės veidas – tai mūsų kaimyninės Baltarusijos realybė. Praeitą savaitę teisėsaugos pareigūnai įvykdė kratas kai kurių opozicinių leidinių (laikraštis „Narodnaja volia“, portalas www.charter97.org ) redakcijose. Buvo sumušta žurnalistė Natalija Radina. Nėra abejonių, jog šie įvykiai turi politinę potekstę. Baltarusija iki šiol yra autoritarinė šalis, kurioje žodžio laisvė išgyvena sunkius laikus, o opozicinės visuomenės informavimo priemonės jaučia nuolatinį spaudimą iš valdančiojo režimo pusės.

Informacija apie įvykius „iš pirmų lūpų“.

Į situaciją Baltarusijoje sureagavo daugelis tarptautinių organizacijų, tarp jų ir „Reporteriai be sienų“.

Žiniasklaida: galia ir atsakomybė

Apie žurnalistų galias ir galimybes diskutuojama neretai. Žurnalistika neatsitiktinai yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Tačiau, ko gero, realias žiniasklaidos galimybes galima parodyti tik pasitelkus į pagalbą konkrečius pavyzdžius (šiuo atveju – užtektų dvejų; vienas jų gerai žinomas, kitas – visai naujas).

Klasikinis pavyzdys būtų toks: 1938 metų lapkričio 30 dieną radijo stotis CBS paleido į eterį žymaus fantastinio Herberto Wellso romano „Pasaulių karai“ inscenizaciją, kuri buvo pateikta kaip naujienų pranešimai apie „prasidėjusį marsiečių antpuolį“. 1938 metais fantastinė literatūra JAV greitai populiarėjo, o radijas buvo gana nauja, bet jau labai patikima medija. Radijo spektaklio pasekmės buvo katastrofiškos – kilo masinė panika, o keli žmonės „marsiečių invazijos“ akivaizdoje net nusižudė. Pasikartosiu – tai klasikinis pavyzdys, iš kurio jau anuomet buvo padarytos atitinkamos išvados.

Antras pavyzdys yra visai šviežias. Šių metų kovo 13 dieną, t.y. – praėjusį šeštadienį, Gruzijos televizijos kanalas „Imedi“ pateikė futurologinį naujos galimos karinės konfrontacijos su Rusija scenarijų, kuris buvo įvilktas į specialios naujienų laidos, pasakojančios apie Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio nužudymą ir rusų kariuomenės įsiveržimą į Gruzijos teritoriją, „rūbą“. Rezultatas buvo panašus kaip ir „Pasaulių karų“ radijo inscenizacijos atveju – tarp žmonių, kurie neiškarto susigaudė, jog tai tik numanomo galimo konflikto vizualizacija, kilo panika (nenuostabu, nes Rusijos tankai šiandien yra žymiai realesni, negu marsiečių pajėgos 1938 metais, ypač po pakankamai nesenų – 2008 metų rugpjūčio – įvykių). Ačiū Dievui, naujųjų informacinių technologijų dėka „informacinę apgaulę“ pavyko greitai identifikuoti kaip netikrą.

Palikime už borto politinį aspektą (Gruzijos prezidentas pabrėžė, jog TV kanalas, būtent taip pateikiamas savo futurologinę prognozę, pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai, o Rusija jau paskubėjo apkaltinti Gruziją provokaciją ir „informacinio karo“ kurstymu). Abu šie pavyzdžiai rodo žiniasklaidos galią, kuri, esant tam tikroms aplinkybėms, XXI amžiaus pradžioje yra tokia pat stipri, kaip ir pirmoje XX amžiau pusėje. Svarbu ir tai, į kieno rankas ši galia patenka.

Gruzijoje dirbantys žurnalistas Olegas Panfilovas, analizuodamas situaciją, savo tinklaraštyje parašė: „Gruzijoje yra kanalų įvairovė, galimybė turėti nuomonę ir ją skleisti. Tačiau Gruzijoje labai neprofesionalūs žurnalistai. Ne visi, žinoma, bet dauguma. Daug kas dirba nežinodamas nei įstatymų, nei etikos normų. Labai didelis ne tik visuomenės, bet ir žurnalistų politizavimas. <…> Taigi, žurnalistų kvailystė šiame siužete tik viena – akivaizdu, jog prieš paleidžiant siužetą buvo maža informuoti žiūrovus, jog tai tik galimų įvykių rekonstrukcija – reikėjo paleisti bėgančią eilutę. Ir tiek“. Kitaip sakant, žurnalistų neprofesionalumas gali sudaryti rimtą pavojų – panašiai kaip ir realus ginklas neišmanėlio rankose. Be to, galia, slypinti žiniasklaidoje, reiškia ir ypatingą atsakomybę, naudojantys ja. Žodžio laisvė nereiškia, jog „viskas leidžiama“. Žodžio laisvė turi savo natūralias ribas, kurias, be kita ko, brėžia ir profesinė žurnalisto etika bei jo sąžiningumas ir sveikas protas.

Pavyzdys su „Imedi“ verčia dar kartą užduoti amžiną „prakeiktą“ klausimą: ar visos priemonės yra geros ir pateisinamos, siekiant tikslo (šiuo atveju – audringos žiūrovų reakcijos)? Mano manymu, tas pats pavyzdys eilinį kartą duoda nedviprasmį atsakymą, kad ne. Gerai būtų, kad žurnalistai apie tai nepamirštų (ir ne tik Gruzijoje).

Viktoras Denisenko

lzs.lt

Socialinės akcijos ir žiniasklaida

Kovo 16 d. Transparency International Lietuva organizuotuose tradicinėse „Žurnalistų pusryčiuose“ svečiavosi Lenkijoje leidžiamos „Gazeta Wyborcza“ specialiųjų projektų bei socialinių kampanijų redaktorius Grzegorzas Piechota. Susirinkusiems į renginį Lietuvos žurnalistams jis papasakojo apie tai, kodėl ir kaip visuomenės informavimo priemonės gali ir turi rengti socialines kampanijas.

Pasak G. Piechotos, „Gazeta Wyborcza“ per metus parengia apie penkiasdešimt įvairių iniciatyvų, kurios galima apibūdinti kaip specialūs projektai ar socialinės kampanijos. Tarp sėkmingiausių tokio pobūdžio iniciatyvų buvo originalus laikraščio žurnalistinis tyrimas apie emigraciją (6 redakcijos darbuotojai nuvyko į skirtingas ES šalis, kur bandė įsidarbinti ir praeiti įprastą emigranto iš Lenkijos kelią – vėliau visa tai buvo kruopščiai aprašyta), Tibeto palaikymo akcija (laikraščio skaitytojai buvo raginami fotografuotis su Tibeto vėliavomis ir siusti nuotraukas į redakciją), protestas prieš kelio tiesimą per Rospudos slėnį etc.

G. Piechota prisipažino, jog ne visada socialinės kampanijos būna sėkmingos, tačiau labai džiugu, kai pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Vykdant tokias kampanijas reikia telkti dėmesį ties realiais iššūkiais, o ne galvoti apie konkrečią naudą laikraščiui“, – patarinėjo svečias iš Lenkijos. Jis taip pat papasakojo apie „darbo su skaitytojais“ subtilybes. Pasak G. Piechotos, bandant įtraukti juos į socialines akcijas – raginant rašyti laiškus, pasakoti savo istorijas ar dalintis nuomone – labai svarbu yra tiksliai ir protingai suformuluoti klausimą, į kurį norima gauti atsakymą. „Venkite tokių nieko nereiškiančių klausimų kaip: „Ką jūs apie tai manote?“.“ – sakė G. Piechota.

Susitikimas su kolega iš Lenkijos privertė susimąstyti ir apie mūsų šalies žiniasklaidą. Nors socialinės akcijos nėra jai svetimos, tačiau vargu ar Lietuvoje yra nors vienas leidinys, kuris vykdytų tokias akcijas taip reguliariai ir tikslingai, kaip tai daro „Gazeta Wyborcza“.

Viktoras Denisenko

VU Teatro salėje pristatyta knyga apie „moterų fizionomiką“

Kovo 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko Sauliaus Špokevičiaus, Rimanto Šalnos ir Voicecho Piotrovičiaus knygos „Stanislovas Moravskis. Moterų fizionomika“ sutiktuvės.

Šis leidinys yra skirtas VU bibliotekos 440 metų sukakčiai, o vienas iš jos autorių – R. Šalna yra Vilniaus universiteto bibliotekos A. Mickevičiaus muziejaus vedėjas. Prie šio vakaro organizavimo prisidėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas.

Visi atėjusieji į knygos sutiktuves turėjo progą ne tik plačiau susipažinti su Stanislovo Moravskio – Vilniaus universiteto medicinos mokslų daktaro, profesoriaus – kūryba, bet ir sužinoti daug įdomios informacijos apie moterų grožio vertinimą XIX a. Knygos autoriai papasakojo, kodėl jie susidomėjo S. Moravskio asmenybe ir jo veikalu „Moterų fizionomika“, kurio rankraštis saugomas VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Pasakodamas apie pristatomos knygos kūrimo užkulisius, R. Šalna ypač pabrėžė susikalbėjimą su kitais knygos bendraautoriais, kurių vienas žurnalistas ir poetas (V. Piotrovičius), o kitas – medikas (S. Špokevičius). „Dirbome ir dieną, ir naktį. Pats didžiausias darbas buvo perskaityti ir iššifruoti S. Moravskio rankraštį, kuris iš esmės yra iki galo neužbaigtas juodraštis“, – apibūdino darbo metu iškilusius sunkumus R. Šalna. V. Piotrovičius pažymėjo kitokį svarbų kūrybinį aspektą. „Darbas prie rankraščio buvo kaip gyvas bendravimas su S. Moravskiu“, – pabrėžė jis. S. Špokevičius pasakė keletą įdomių pastabų kaip medikas. „S. Moravskis labai gerai rašė apie žmogaus pažinimą. Jis pastebėjo tai, ką šiandien galima būtų pavadinti seksualumu“, – teigė S. Špokevičius.

Pristatomos knygos unikalumą ir svarbą pabrėžė ir kiti vakaro dalyviai. LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė, kuriai buvo patikėtas vakaro vedėjos vaidmuo, išskyrė puikų knygos poligrafinį apipavidalinimą, o VU bibliotekos direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik padėkojo autoriams už atliktą didelį ir sunkų darbą.

Knygos sutiktuves pagyvino muzikiniai intarpai. Juose skambėjo Baliaus Dvariono muzikos mokyklos absolvento Lauryno Kazėno atliekami kūriniai, o vakarą baigė „Ąžuoliuko“ choro veteranų pasirodymas.

Viktoras Denisenko

Universitas Vilnensis

Knygos pristatymas

Šių metų kovo 15 d. 17.30 Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas kviečia į Vilniaus universiteto Teatro salę, kur vyks Sauliaus Špokevičiaus, Rimanto Šalnos ir Voicecho Piotrovičiaus knygos  „Stanislovas Moravskis. Moterų fizionomika“ sutiktuvės.

Vakaro metu ne tik plačiau susipažinsime su Stanislovo Moravskio,  Vilniaus universiteto medicinos mokslų daktaro, profesoriaus, kūryba, bet ir sužinosime labai daug ir įdomios informacijos apie moteris, jų fizionomiką, galbūt rasime atsakymą, kaip 19 amžiaus viduryje gydytojas apžiūrėdavo moters kūną, nors to daryti neturėjo teisės.

Knygos sutiktuvėse skambės Lauryno Kazėno (14 m.) atliekami kūriniai. Taip pat dalyvaus choro “Ąžuoliukas“ veteranai.

Pokalbių klubo inf.