Lietuvai stinga talentingų žurnalistų

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai gegužės 26 d. tradiciniame pokalbių klube su  savaitraščio VEIDAS leidėju Algimantu Šindeikiu diskutavo tema „Ar laisvas yra žurnalistas, ar leidėjas  yra priklausomas“.

Diskusijos dalyviai akreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos spauda, palyginti su kitų Europos valstybių spauda, neturi gilių tradicijų. Galima sakyti, kad demokratiška lietuviška spauda dar tebėra formavimosi procese. Nenuostabu, kad dabartiniai aukščiausi Lietuvos valstybės vadovai, politikai, europarlamentarai giriasi laikraščių neskaitantys, tuo metu kai brandžių valstybių politikai nuo to pradeda savo darbo dieną. Kodėl mūsiškiai tokie abejingi spaudai?

Anot  A. Šindeikio, dėl to reiškinio kalti mes – žurnalistai – nemokame įdomiai rašyti, stokojam talento. Tačiau, jo nuomone, būtų neteisinga graudintis, ko Dievas nedavė – nepasiimsi. Jis teigė, kad Lietuvoje žurnalistai neįsisąmonino, jog ši sunki profesija reikalauja nuolat tobulėti, mokytis visą gyvenimą.

Lietuvoje, krizės nustekentame Europos pakraštyje (geografiniame jos centre!) leidėjai skaičiuoja nuostolius, o žurnalistai yra atsidūrę ant ribos: viena vertus, atlyginimas už darbą smuko, kita vertus, profesiniai reikalavimai išaugo. Redakcijos džiaugiasi „aptikusios“ pigų universalą, kuris moka užsienio kalbų, gerai rašo, fotografuoja,  filmuoja ir greitai susivokia „įmestas“ į bet kurią temą…

Pasak A.Šindeikio, žurnalistas dabar turi stiprų konkurentą – akademinės bendruomenės atstovą, kuris ne tik moka kalbų, bet ir gerai išmano dalyką, apie kurį rašo. Šiam konkurentui žurnalistika yra ne pragyvenimo šaltinis (svarbu ne honoraras), bet galimybė išsakyti savo idėjas ir būti išgirstam. Tokia situacija, pasak pono Šindeikis, žurnalistus verčia ne tik keisti profesiją ( ieškoti geriau apmokamo darbo), bet pasekti  kolegų iš Vakarų Europos pavyzdžiu. Vokietijoje, kur net dabartinės krizės sąlygomis spauda išsaugojo stiprias pozicijas,  žymiausi žurnalistai turi akademinius vardus, yra žinomi akademinės bendruomenės žmonės. Ten leidėjai savo žurnalistiniais darbais formuoja leidinio bendraminčių klubus. Ir jokia garbė neskaityti savo šalies spaudos.

Gyvename įdomiu laiku, kai iš savo ir iš svetimų klaidų galime pasimokyti, kuriuo keliu eiti? Amerikiečiai vadovavosi principu, kad spaudos leidinys turi nešti pelną, europiečiai, britai diegė demokratines vertybes, joms teikė prioritetą prieš pelną. Pasirodo vertybė visas yra vertybė! Kai virkaujam, kad Lietuvoje solidūs leidiniai, kultūrinė spauda pasmerkti nuostoliams, turim progą susimąstyti – ar mums reikia solidžių, rimtai šalies problemas analizuojančių periodikos leidinių?! Ar mes – kaip visuomenė, kaip Lietuvos valstybė jiems subrendome? Leidėjas nėra laisvas nuo skaitytojo pasirinkimo, nuo politiko sprendimų, nuo rinkos, ekonomikos dėsnių, pagaliau – nuo žurnalisto gebėjimų ir moralės. O mes – žurnalistai – kaip mes suvokiame žodį LAISVĖ?! Ar mokame ja naudotis?

Pokalbių klubo dalyviai pasirengę diskusiją tęsti rudenį.

Aldona Armalė

Žurnalistų pusryčiai nr. 10

“Transparency International” Lietuvos skyrius birželio 1 d. (antradienį) kviečia į seminarą – „Žurnalistų pusryčiai Nr.10. Kuriant konstruktyvią žiniasklaidą“. „Žurnalistų pusryčiuose“ svečiuosis Michael Gleich, žurnalistas iš Vokietijos, vienas iš „konstruktyviosios žurnalistikos“ pradininkų.

Ar žiniasklaida turi ne tik kritikuoti, bet ir siūlyti? Ar ji turi kurti? Ar turi būti konstruktyvi? Ar ji gali konstruktyviai kalbėti apie problemas? Ar tikrai tik bloga naujiena yra gera naujiena?

Seminaro metu bus pristatomi inovatyvūs „konstruktyvios žurnalistikos“ metodai bei aptariama, kaip adekvačiai bei profesionaliai nušviesti įvairias problemas (kariniai konfliktai, skurdas, stichinės nelaimės ir t.t.) tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose pasaulio šalyse.

Seminaro dalyviai bus supažindinami su konkrečiais „konstruktyvios žurnalistikos“ pavyzdžiais bei jų veikimo mechanizmais – tarptautiniais „Peace Counts“, „Culture Counts“ bei „Nature Counts“ projektais, kurie yra žurnalistikos, mokslo bei trečiojo sektoriaus organizacijų bendro darbo vaisiai.

Michael Gleich yra minėtų projektų įkūrėjas, žurnalistas, mokslininkas, daugybės straipsnių bei knygų apie vystomojo bendradarbiavimo problemų nušvietimą žiniasklaidoje autorius. Michael Gleich tarptautinio fondo„Ashoka“ taip buvo išrinktas Vokietijos metų socialiniu verslininku (angl. social entrepreneur).

Renginys vyks birželio 1 d. Atviros Lietuvos fondo salėje, Didžioji g. 5-400, nuo 17 val.

Diskusija vyks anglų kalba.

Renginys nemokamas.

Dalyviai registruojami iki gegužės 31 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu sergejus@transparency.lt

Balsuokite už nuotraukas

Šiomis dienomis portalas Delfi.lt kviečia balsuoti už geriausias nuotraukas apie Lietuvos kariuomenę. Nuotraukos, kurias siūloma įvertinti skaitytojams, buvo pateiktos konkursui “Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2010“. Šios nuotraukos gali būti įdomios pirmiausiai visiems vadinamosios “spaudos fotografijos“ mylėtojams.

Pažiūrėti nuotraukas ir nubalsuoti už labiausiai patikusį kadrą galima čia

Apie knygą

Trumpa knygos Stanislavo Moravskio „Moterų fizionomika“, kurios vienas iš sudarytojų ir autorių yra LŽS Vilniaus skyriaus valdybos narys Rimantas Šalna, recenzija:

Šią Vilniaus universiteto auklėtinio, Medicinos draugijos nario, visuomenės veikėjo Stanislovo Moravskio studiją parengė Rimantas Šalna, Saulius Špokevičius ir Voicechas Piotrovičius.

S. Moravskis – Filaretų draugijos narys, parašęs spalvingus prisiminimus „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“ apie studijas universitete ir Vilniaus aukštuomenės gyvenimą, papročius. Tais laikais medicina tarp bajorijos atstovų nebuvo labai populiari, visuomenėje buvo laikomasi griežtų padorumo taisyklių, o ši studija – labai novatoriška. Autorius bando pagrįsti teoriją, kad moters kūno dalys gali atskleisti jos sielą, detaliai aprašo moters anatominę kūno struktūrą, aptaria, kas yra graži moteris. „Tais laikais kruopštus gydytojiškas kūno dalių aprašymas galėjo savotiškai pasitarnauti ne tik erotikos vadovėliu, bet ir seksologijos pradžiamoksliu“, – rašo S. Špokevičius.

S. Moravskis buvo gražus vyras, žavėjosi moterimis ir buvo jų mylimas. Moteris traukė tai, kad jis buvo medikas, „gerai žinantis, kas slypi po jaunos merginos arba moters mažojo pirštelio nagu“. O juk tai buvo laikai, kai moterys, net ir sunkiai sirgdamos, skaudamą vietą nurodydavo muliaže, nes apčiuopti nebuvo leidžiama. Žavi tai, su kokia meile S. Moravskis aprašo kiekvieną gražios moters kūno išlinkimą: „Kelių sulenkimo duobutė lygi, švelni, sausa, po oda yra gausybė melsvų, švelnių gyslelių, ypatingai jautri prisilietimams“.

Iš Universiteto naujienos

Lietuvos verslo žurnalistų klubo forumas

Mūsų kolegos, Lietuvos verslo žurnalistų klubas, atidarė internetinėje erdvėje savo forumą. Džiugu, kad vis daugėja virtualių (ir ne tik virtualių) erdvių, kur žiniasklaidos atstovai gali diskutuoti sau rūpimais klausimais, ypač turint galvoje, jog žurnalistai kaip niekas kitas turėtų suprasti komunikacijos svarbą.

Nuoroda: Lietuvos verslo žurnalistų klubo forumas

Kviečia Pokalbių klubas

Mieli kolegos,

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius kviečia į tradicinį Pokalbių klubo susitikimą tema  “Ar laisvas yra žurnalistas, ar leidėjas yra priklausomas?” Pastaruoju metu daug buvo kalbėta apie šiandienines Lietuvos žurnalistikos problemas, bet vis iš  žurnalistų pozicijų. Susitikime bus įdomu (ir naudinga!) išgirsti dviejų leidėjų – Rolando Baryso (Verslo žinios) ir Algimanto Šindeikio (Veidas) nuomonę apie dabartinę spaudą, žurnalistiką, jų bėdas, taip pat apie Vakarų spaudą.

Pokalbių klubo susitikimas vyks š.m. gegužės 26 d. 17.30 val. A.Mickevičiaus muziejaus menėje, Bernardinų g. 11

Aldona Armalė,

LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo koordinatorė

Kauno žurnalistai turi savo tinklalapį

Neseniai startavo Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Kauno apskrities skyriaus tinklalapis Kauno žurnalistai. Šia proga sveikiname kolegas, linkime jiems daug kūrybinių idėjų ir jėgų jas realizuoti. Pažadame aktyviai domėtis tuo, kas vyksta laikinojoje sostinėje bei esame pasiryžę visais klausimais bendradarbiauti su mūsų kolegomis iš Kauno.

Seime paroda – “Laikraščio „Dirva“ kelias“

Gegužės 17 d. 12.30 val. Seimo III rūmų antro aukšto galerijoje atidaroma paroda “Laikračio „Dirva“ kelias”, skirta JAV lietuvių tautinės minties laikraščio istorijai, jo leidėjams, redaktoriams. Seimo Konstitucijos (Seimo I rūmai) salėje 13 val. vyks konferencija tema „Dirva“ ir tautininkų tradicijos“.

Tautinės minties laikraštis „Dirva“, perkopęs devintąją savo gyvavimo dešimtį, buvo įkurtas 1916 m. rugpjūčio 28 d. 1968-1991 m. šio leidinio redaktoriumi buvo Vytautas Gedgaudas. Jo darbo metais „Dirva“ patyrė ir skaudžių smūgių, ir viltingų pakilimų.

Parodos iniciatorius Seimo narys Gintaras Songaila. Eksponatai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir asmeninio Stefos Gedgaudienės archyvo.

Kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:

Rasa Liškauskaitė

Tel.: 239 6334,  mob. 8 616 19415

Konferencija. Įspūdžiai

Įspūdžiai iš VU ŽI konferencijos „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“

Konferencijoje buvo bandoma kalbėti apie žiniasklaidos dabartį ir ateitį (nepamirštant ir praeities). Suprantama, jog tai sudėtingas uždavinys. Įvertinti dabartį sunku, nes trūksta būtinos moksliniam žvilgsniui distancijos, ateitis nenuspėjama (o ir praeityje nemažai neatsakytų klausimų). Jei išimti iš bendro akademinio konteksto kaip kuriuos konferencijoje naudotus vaizdinius, tai galima būtų nutapyti apokaliptinį paveikslą: ateitis jau atėjo, gedima popieriaus, kaip atgyvenusios informacijos kaupimo priemonės, redakcijų koridoriais bastosi skirtingų lygių žurnalistai-terminatoriai ir nesuprasi, ar čia jau pasaulio pabaiga („dangus griūna“), ar dar – ne?

Žinoma, ne viskas taip baisu. Paminėta konferencija buvo bandymu dar kartą suvokti vykstančius žiniasklaidos formos ir turinio (o, kartu, ir aplinkos – rinkos) pasikeitimus. Ko gero, visus – ir medijų pasaulį tiriančius mokslininkus, ir žiniasklaidoje dirbančius žmonės – keletą pastarųjų metų neapleidžia jausmas, jog mes gyvename tam tikrame lūžio taške. Vis dar bandoma piešti ribą tarp tradicinės ir naujosios (daugeterpės) žiniasklaidos, nors ši riba tampa vis abstraktesnė. Ar tradicinė žiniasklaida miršta? Galbūt. Beveik niekas neabejoja, jog ji išgyvena savo saulėlydį, tačiau lygiai taip pat niekas nežino, kas bus rytoj? Dostojevskis sakė, jog „pasaulį išgelbės grožis“. Konferencijoje buvo viliamasi, jog „tradicinę žiniasklaidą“ išgelbės kokybė.

O gal viskas bus ne taip… Gal žiniasklaida išgyvens keisčiausias metamorfozes (mediamorfozes – kaip pasakytų JAV tyrinėtojas Rogeras Fidleris), paveikta inforeksijos (nenoro vartoti informaciją), diletantiškumo (kuris galutinai palaidos profesionalumą) ir nežabojamo techninio progreso? Nėra atsakymo (o jei būtų atsakymas, nebūtų konferencijos)… Čia, kaip visada, gelbsti liaudies išmintys, bylojanti: pagyvensim – pamatysim. Pamatysim jau labai greitai, nes, mano galva, ateitis šiandien ateina į mūsų pasaulį greičiau, negu tai buvo ankščiau. Ji – jau čia.

viktordenisenko.eu

Vyks konferencija

Gegužės 12 d., 10 val. Vilniaus universiteto Senato salėje prasideda Žurnalistikos instituto organizuojama mokslinė konferencija „ŽINIASKLAIDOS MODELIŲ TRANSFORMACIJA SKAITMENINĖJE TERPĖJE“.

Konferencijos programa