Pokalbių klubas kviečia į ekskursiją

Spalio 7 d. (ketvirtadienį) 9 val. planuojama ekskursija po vieną iš keliolikos probleminių Lietuvos rajonų – Šalčininkus. Kelionės metu aplankysime įžymias rajono vietas, susitiksime su rajono vadovais, dalyvausime įdomiame pokalbyje Jašiūnų dvare ir seniūnijoje.

Kelionės kaina – 10 Lt. Ekskursiją organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas.

Apie savo dalyvavimą iki spalio 4 d. prašome informuoti Pokalbių klubo koordinatorę Aldoną Armalę (kontaktai: aldona.armale@gmail.com, 868476444).

Išsami kelionės dienotvarkė bus pateikta vėliau.

Kvietimas. Matui Šalčiui – 120

Lietrytis – „antraščių karalius“

„Lietuvos rytas“ (liaudyje taip pat žinomas Lietryčio vardu) kartas nuo karto stebina savo antraštėmis. Šį kartą man užkliuvo toks emocinis šedevras – „Girta suaugusiųjų šutvė pasmerkė kūdikį myriop“. Iš vienos pusės nieko ir nebepridursi. Galbūt, kalbant apie šią istoriją, ir pats bučiau taip pasakęs – kokiame privačiame pokalbyje, tačiau, ko gero, nesiryžčiau taip rašyti – netgi tinklaraštyje.

Jokių klausimų nebūtų, jeigu tokia antraštė pasirodytų kokiame „geltonajame“ leidinyje. Tada apie tai nebūtų verta net rašyti, nes „geltonos“ spaudos yra toks būdas – ji taip uždirba savo pinigus, dėl tokio būdo ją ir perka jos skaitytojai. Tačiau, jeigu neklystų, „Lietuvos rytas“ pretenduoja į kitokią – vadinamosios „rimtos žiniasklaidos“ – kategoriją. Tai reiškia, jog panašių antraščių jame neturėtų būti (nes paminėta antraštė yra vertinamojo pobūdžio, emociškai angažuota, tuo tarpu vadinamoji rimtoji spauda turi suteikti skaitytojams galimybę patiems daryti išvadas).

Beje, su panašiomis antraštėmis „Lietuvos rytas“ pasirodo jau nebe pirmą kartą. Be to, tai pastebiu ne tik aš.

Iš: viktordenisenko.eu

Dėmesio! Konkursas!

Europos Komisija, siekdama paremti ir pripažinti žurnalistus, savo darbu padedančius didinti informuotumą ir gerinti supratimą apie skurdą ir socialinę atskirtį, įsteigė 2010-ųjų Europos metų žurnalistų apdovanojimus.

Visa informacija yra čia

Dar kartą apie O. Bebeniną

Baltarusija neteko žurnalisto Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją opozicinio naujienų tinklalapio Chartija97 įkūrėjas nusižudė, tačiau jo draugai ir kolegos netiki to. Kaip buvo iš tikrųjų – sunku pasakyti. Pagal iš Baltarusijos ateinančią informaciją galima daryti prielaida, jog O. Bebeninas buvo nužudytas, o jo savižudybė demonstratyviai ir sąmoningai aplaidžiai inscenizuota. Tai galėjo būti savotiška kraupi žinutė žurnalisto kolegoms, jį pažinojusiems opozicijos atstovams – įspėjimas tylėti, įspėjimas nesikišti „ne į savo reikalą“ prieš gruodžio 19 d. Baltarusijos laukiančius prezidento rinkimus. Tačiau, žinoma, tai tik asmeninė nuomonė neparemta jokiais rimtesniais faktais.

Beje, rimtesnių faktų apie O. Bebenino „savižudybę“ galima perskaityti čia – nepriklausomame Nikolajaus Chalezino tyrime.

Iš: viktordenisenko.eu

Žurnalistų pusryčiai nr. 11

„ Transparency International “ Lietuvos skyrius pradeda naują iniciatyvos „Žurnalistų pusryčiai“ sezoną ir kviečia į rugsėjo 17 dieną vyksiančią paskaitą „Žurnalistų pusryčiai Nr. 11: Ar politinėms kampanijoms reikalinga žurnalistika?“. Diskusiją ves Londono Ekonomikos mokyklos žiniasklaidos tyrimų centro „POLIS“ įkūrėjas, buvęs ITN ketvirtojo kanalo redaktorius, BBC filmų premijos laureatas, knygos „Super Media: Saving Journalism So It Can Save The World“ autorius Charlie Beckett.

Ar informavimas apie politinius rinkimus turėtų skirtis nuo kasdienio žiniasklaidos politikos įvykių nušvietimo? Kaip žurnalistui išlikti konkurencingam, kai politikai ir piliečiai turi vis daugiau galimybių kurti naujienas patys, be žurnalistų pagalbos? Kaip „tinklaveikos“ žiniasklaida gali efektyviai išnaudoti naujųjų technologijų teikiamas galimybes?

Renginio vieta –  Atviros Lietuvos fondo salė, Didžioji g. 5-400.

Renginys vyks nuo 8.30 iki 10.00 val. Diskusija vyks anglų kalba.

Renginys yra nemokamas.

Smulkesnės informacijos teirautis: (5) 212 69 51, milda@transparency.lt.

Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 16 d. telefonu (5) 212 69 51 arba el. paštu milda@transparency.lt.

Tarptautinė žurnalistų solidarumo diena

Mieli kolegos, šiandien yra Tarptautinė žurnalistų solidarumo diena. Solidarumas yra mūsų profesinio tarpusavio bendravimo vertybė. Šindien verta prisiminti apie kolegas, kurie rizikuodami savo gyvybe dirba sunkų ir atsakingą žurnalistinį darbą. Mažiau nei prieš savaitę Baltarusijoje žuvo žurnalistas Olegas Bebeninas (oficialiai ši mirtis kvalifikuota kaip savižudybė, tačiau O. Bebenino draugai ir kolegos atvirai pareiškė, jog netiki šia versija). Kitoje pasaulio pusėje – Irake vakar buvo nužudytas žinomas Al Iraqiya TV žurnalistas Riyadh al-Sarai. Čia tik keletas naujausių pavyzdžių.

Mieli kolegos, bukime kartu, bukime solidarūs. Nebijokime apginti savo teises ir laisves. Bukime teisingi ir sąžiningi mūsų nelengvame darbe.

Amžina atminti visiems žuvusiems kolegoms.

Dialogas Pagėgiuose tęsiasi

Penktadienį vykęs susitikimas Pagėgiuose, kur, tarpininkaujant Lietuvos Žurnalistų Sąjungai, už apskritojo stalo susėdo vietiniai žurnalistai ir Pagėgių miestelio administracijos atstovai, suteikė daug peno pamąstymams. Tokio lygio susitikimas vyko jau antrą kartą. Trumpai reziumuoti jį galima būtų taip:

Profesionalių žinių stoka (ir iš vienos, ir iš kitos pusės) siaubingai apsunkina bendravimą tarp spaudos ir vietinės savivaldos atstovų. Ko gero, toks teiginys taikytinas ne vien Pagėgiams. Numanau,  jog daugumoje mažų savivaldybių situacija yra panaši. Tačiau vis vien galime pasidžiaugti dėl Pagėgių, nes čia dialogas jau prasidėjo. Norisi tikėtis, jog abipusis supratingumas ir tinkamai parengta komunikacija padės išspręsti sudėtingą konfliktinę situaciją bei užtikrinti, kad ateityje bendravimas tarp žurnalistų ir vietinės valdžios vyktų paremtas profesionalumu ir etika, o ne abipusiais kaltinimais.

Taip pat norisi tikėtis, jog nors ir sunkiai, bet prasidėjęs dialogas nenutrūks. Galiausiai, tobulumui ribų nėra. Politikai turi mokytis būti tikrais politikais, lygiai taip pat, kaip žurnalistai turi mokytis būti tikrais žurnalistais. Be to, per apskritojo stalo susitikimą nuskambėjo labai gera mintis: kiekvienas turi dirbti savo darbą. Tikrai, nepamirškime, kad politikai neturi siekti kontroliuoti žurnalistus, o žurnalistai neturi prisiimti sau teisėjų funkcijų.

Įtartina žurnalisto mirtis

Praeitą savaitę žurnalistai Baltarusijoje neteko savo kolegos, opozicinio naujienų portalo „Chartija 97“ įkūrėjo Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją žurnalistas nusižudė, tačiau jį pažinoję žmonės abejoja tokiomis teisėsaugos pareigūnų išvadomis. Kaip pranešama, O. Bebeninas nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio, taip pat neaptinkama įtikinamo motyvo, kuris galėjo pastūmėti jį tokiam drastiškam žingsniui.

Valdantysis Baltarusijos režimas yra liūdnai pagarsėjęs susidorojimais su politiniais oponentais. Situacijoje, kai artėja prezidentiniai rinkimai ir aštrėja politinės kovos, kurios autoritarinio valdymo sąlygomis yra potencialiai iškreiptos ir, be jokių abejonių, pavojingos, netikėta O. Bebenino mirtis negali nekelti daug pagrįstų klausimų. Norisi tikėtis, jog atsakymai į šiuos klausimus bus pateikti ir tiesa ankščiau ar vėliau paaiškės.

Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Vilniaus skyriaus tinklaraštis „Mediaplius“ išreiškia užuojautą O Bebenino šeimos nariams ir kolegoms.

Žiniasklaidos erozija

Kur situacija yra geresnė – Lietuvoje ar Šveicarijoje? Klausimas, žinoma, provokuojantis. Pasirodo, jog kalbant apie žiniasklaidos plotmę – didesnio skirtumo nėra. Neseniai žurnale „Veidas“ (2010 08 30) buvo išspausdintas Algimanto Šindeikio straipsnis pesimistiniu pavadinimu „Tolesnė žiniasklaidos erozija neišvengiama“. Straipsnyje pirmiausiai kalbama ne apie Lietuvą, bet apie tokią atrodytų laimingą ir klestinčią šalį kaip Šveicarija. Norėtųsi pateikti kelias didesnes citatas iš šio teksto (beje, tekstas remiasi Ciuricho universitete atliktu tyrimu). Esu tikras, jog šio citatos yra aktualios ir Lietuvos žiniasklaidai:

„Šveicarijos tyrėjai konstatuoja: žiniasklaidos kokybė vis prastėja. Didžiausia atsakomybė dėl to tenka interneto portalams ir nemokamiems laikraščiams“.

„Beje, politikos, verslo, kultūros asmenybių heroizavimas ar demaskavimas yra pirmas prastos žiniasklaidos požymis. Kokybiška žiniasklaida paprastai daugiau vietos skiria rimtai ir svarbiai informacijai, nei asmeninio pobūdžio, emocinei ar privačiai informacijai apie garsenybes. Ir priešingai – paviršutiniška žiniasklaida skiria daugiau dėmesio vadinamosioms „soft news“, tai yra lengvo turinio naujienoms, ir banalybėms“.

„Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Šveicarijos, tiek visos Europos žiniasklaida išgyvena transformacijos laikotarpį. Pirma, internetinė žiniasklaida paveržė iš tradicinės spaudos, radijo ir televizijų daug jaunų informacijos vartotojų. Antra, nemokamos informacijos kultūra lemia, kad tiek internete, tiek nemokamuose laikraščiuose kasdien pateikiama ta pati informacija kaip ir daugelyje žiniasklaidos priemonių, ir tai destruktyviai veikia mokamas žiniasklaidos priemones. Trečia, žiniasklaidos priemonių finansinė padėtis ypač pablogėjo dėl finansų krizės. Reklamos rinka smarkiai sumažėjo, ir tai kelia rimtą grėsmę daugeliui žiniasklaidos priemonių. Jos yra priverstos mažinti savo veiklos sąnaudas, atsisakyti brangaus informacijos parengimo, brangių informacijos šaltinių ir žurnalistų. Pradedama gaminti vis daugiau lengvo turinio informacijos, kurią parengti yra pigu“.

Iš tiesų, šios citatos vertos apmąstymų.