Sausio 14-osios vakaras LŽS Vilniaus skyriaus nariams buvo bajoriškas – skyriaus Pokalbių klubas žurnalistams surengė susitikimą su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadu Jonu Ragausku, LBKS Vilniaus krašto vadu, Šv.Vaitiekaus ordino riteriu, Lietuvos technikos bibliotekos (LTB) direktoriumi Kaziu Mackevičiumi, kitais bajorais.
Į valstybinės reikšmės biblioteką, įsikūrusią sostinės senamiesčio širdyje vėlyvojo renesanso ir baroko architektūros pastatų komplekse Šv. Ignoto gatvėje, žurnalistai sugužėjo gerai nusiteikę ir pasitempę, o kai kurios gražiosios lyties atstovės pasidabinusios perlais ir kitais tokiai aplinkai tinkančiais vėriniais. Kelią į skliautuotas prieigas kolegoms rodė Pokalbių klubo koordinatorė Aldona Armalė, o vienoje iš bibliotekos menių svečius maloniai sveikino senos bajorų šeimos palikuonis, vilniečių bajorų vadas K. Mackevičius.
Besirenkantys žurnalistai iškart turėjo progą patenkinti savo smalsumą – juos patraukė eksponuojama bajoriška atributika: dokumentai, knygos, bajorų šeimų vėliavos ir herbai, be to, šalia salės veikė įdomi retų bei labiau mums žinomų akmenų Teodoros Dilkienės personalinė paroda „Akmenys – tolimų kelionių liudininkai“. Netrukus prasidėjo ekskursija po LTB požemius, painius koridorius, menes ir kiemelius.
Arcitektūrinį ansamblį sudaro Šv.Ignoto bažnyčia ir Jėzuitų noviciato (naujokyno) pastatai, išsidėstę aplink tris kiemus. Du iš jų priklauso LTB, vienas – Krašto apsaugos ministerijai. Ansamblis užima 13 ha. Pagrindiniuose noviciato pastatuose įsikūrusi LTB, kurie iš esmės restauruoti 1970-1977 metais (restauravimo darbų architektas – Valdas Purlys).
Architektūriniame ansamblyje atodangos būdu eksponuojama ir renesansinė posesijos (valdos) gynybinė siena, atskirianti ansamblį nuo Šv. Ignoto gatvės. Ji turi šaudymo angas 3,5-4 metrų aukštyje, pritaikytas šaudyti į šonus ir į priekį. Puošniausias yra pagrindinis buvusio noviciato korpusas, kuris per visus tris aukštus turi uždaras arkines galerijas (iki XIX a. antros pusės buvo atviros). Noviciato reprezentacinės patalpos buvo ištapytos siužetine-figūrine bei ornamentine tapyba. Tai rodo LTB išlikusios freskos, ypač puošiančios pagrindinę skaityklą bei senojo dekoro fragmentai koridoriuose ir kitose patalpose.
Po cilindriniais skliautais žemyn vedančiais laiptais atsargiai nusileidome į vieną iš požemių menių, kur kadaise posėdžiavo ir mokėsi vienuoliai. Autentiška senų plytų pynė, požemių langeliai, siauri koridoriai su įvairių formų nišomis nukėlė į senąjį Vilnių, garbingą istoriją, kultūrą, žinių lobynus, Lietuvos bajorų šeimų likimą bei K. Mackevičiaus pasakojimu priminė jų reikšmę dabarčiai bei kultūros tradicijų tęstinumui.
Neatsitiktinai šioje vietoje įsikūrusi ir LTB, kaupianti knygų bei periodikos technikos ir ekonomikos tematika, pramoninės nuosavybės dokumentų, firmų katalogų, normatyvinių ir kitų dokumentų fondus. 1999 m. vasario 1 d. bibliotekoje įkurtas Patentinės informacijos centras, kuris yra Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų patentinių dokumentų depozitinė biblioteka. LTB šiuo metu yra per 41 mln. spaudinių ir dokumentų, o knygų ir periodikos kolekciją sudaro daugiau nei 1 mln. egz. Leidiniai kaupiami pagal šalies pramonės ir mokslo šakas: statyba, architektūra, dizainas, lengvoji ir maisto pramonė, elektronika, aviacija ir pan. Per metus biblioteka aptarnauja apie 10 tūkst. skaitytojų ir 800 organizacijų, joje apsilanko apie 40 tūkst. lankytojų. Po bibliotekos skliautais nuolat vyksta įvairios parodos, konferencijos ir kiti renginiai, be to, žmonės čia gali susitikti ir veikiančiose kavinėse. Šiuo metu LTB dirba apie 130 darbuotojų, veikia skyriai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
K. Mackevičius LTB vadovauja nuo 1987 metų. Savo nuveiktais darbais direktorius nesigyrė, tačiau viename iš vidinių kiemelių parodė pirmąją darbo dieną čia pasodintą ąžuoliuką, kuris dabar išaugęs į ąžuolą, besižvalgantį virš mūrų.
Sugužėję atgal į jaukią salę tęsėme bajorišką tematiką. Beje, prisiminėme, kad su bajorais jau esame ir kartu keliavę, ir kitaip bendravę, tad pažintį buvo malonu dar labiau sustiprinti.
LBKS vadas J.Ragauskas papasakojo, kad 1994 m. atkurta bajorų karališkoji sąjunga šiuo metu vienija apie 3 tūkst. narių ir yra tiltas tarp didingų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikų, kai kūrėsi Lietuvos bajorų luomas, ir šiandienos. „Šiandieniniai bajorai nesiekia jokių privilegijų, jų tikslas – puoselėti istorinį paveldą, atmintį, kultūrą ir riteriškas vertybes. Dauguma bajorų yra poetai, istorikai, kultūrininkai, meno žmonės. Mūsų veiklos sritys apima praeities tyrinėjimus – genealogiją, heraldiką, bajorijos ir dvarų kultūros paveldą, kultūrinių renginių organizavimą, bajorijos jaunimo ugdymą, leidybinę veiklą. Sąjunga taip pat užsiima legitimacija, švietimu, bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijomis, atributikos kūrimu, koncertų, parodų, konferencijų, teminių išvykų, ekskursijų, labdaros ir kitų renginių organizavimu“,- pasakojo J. Ragauskas.
Žurnalistus ypač domino, kaip galima surasti savo bajoriškas šaknis, atkurti giminės medį ir tapti LBKS nariu. Apie tai irgi sulaukta išsamių paaiškinimų. Žinoma, moterims yra ir papildoma galimybė tapti bajore – ištekėti už bajoro. Tiesa, toks titulas dabar daugiau įpareigojantis nei duodantis. Bajorai negauna jokios paramos iš valstybės, bet remia nemažai projektų. LBKS yra prisidėjusi prie Valdovų rūmų atstatymo, organizuoja labdaringus renginius, investavo į grafų Tiškevičių Trakų Vokės rūmų rekonstrukciją bei tam gavo 2 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos. Šiame dvare – sąjungos reprezentacinės patalpos. Dvaras išlaikomas ir iš nuomos pobūviams. Be to, šeimos heraldika – herbai, vėliavos ir kita atributika, dokumentai taip pat apmokami savais pinigais.
Pernai bajorai didelį dėmesį skyrė Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui pažymėti ir įgyvendino keletą projektų. “Skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurtą Didžiojo Vytauto biustą nuvežėme į Griunvaldo muziejų ir pastatėme šalia Jogailos, o kopiją po eksponavimo kitose vietose įkurdinsime Trakų Vokės rūmuose“,- pasidžiaugė bajorų vadas.
LBKS taip pat įsteigė medalį Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, kurio pagaminta tik 120 egz., bei ženkliuką. Medalis su atitinkamu numeriu ir dokumentu įteikiamas tik ypatingai pasižymėjusiems žmonėms. Juo už kultūros, istorijos ir bajorystės propagavimą susitikime apdovanotas “Žinių radijo“ žurnalistas Audrys Antanaitis, o už bendradarbiavimo tiltų tiesimą – LŽS Vilniaus skyriaus vadovė Aurelija Arlauskienė. Kiti susitikimo dalyviai pagerbti jubiliejiniais ženkliukais.
Nepadovanotųjų vakare neliko – pasikeista ir leidiniais, telefonais, idėjomis bei ateities planais, šiltai pabendrauta prie vyno taurės. Susitikimą įamžino ir bendra nuotrauka bei kitos iškilios akimirkos.
Angelė Adomaitienė
Rasos Stundienės nuotr.
Mediaplius 