Skyrius puoselėja ambicingus planus

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba aptarė aktualiausius klausimus, susijusius su artimiausio pusmečio skyriaus veikla: aktyviai prisidėsime prie LŽS veiklos; skyriaus Pokalbių klubas ir toliau kvies į įdomius susitikimus, viešins kolegų kūrybinius pasiekimus; įgyvendins ambicingus planus.

Visų pirma, valdyba aptarė einamuosius narių delegavimo į skirtingas LŽS struktūras klausimus. Naująja Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nare nuo Vilniaus skyriaus tapo Jolanta Mažylė. Pasikeitė Vilniaus skyriaus atstovas LŽS Etikos komisijoje – dabar joje skyriui atstovaus Angelina Liaudanskienė.

Tampa jau įprasta svarstyti kolegų prašymus dėl finansinės paramos bylinėjimosi išlaidoms padengti. Minėtame posėdyje buvo svarstomas kolegės Rūtos Čepienės kreipimasis į skyriaus valdybą (kreiptasi buvo jau antrą kartą). Atsižvelgiant į tai, jog skyrius tiesiogiai neskirsto paramos lėšų, LŽS Vilniaus skyriaus valdyba rekomendavo R. Čepienei kreiptis į LŽS administraciją, kuri jai jau prieš metus buvo paruošusi paskolos sutartį (tada R. Čepienė tos sutarties nepasirašė dėl, pasak jos, netinkamų paskolos sąlygų).

Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo koordinatorė Aldona Armalė pasidalijo mintimis apie artimiausius renginius. Planuojama pagal galimybes dalyvauti projekte „Miestas. Savivalda. Darni plėtra“, taip pat socialinio partnerio teisėmis prisijungti prie Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos projekto „Atverkime dvarų durys“. Dalyvavimas šiose projektuose reiškia, jog LŽS Vilniaus skyriaus nariai  jau artimiausiu metu gali sulaukti kvietimų į įdomias ir naudingas ekskursijas bei išvykas.

Pokalbiu klubas kvies Vilniaus skyriaus narius ir į tradicinius susitikimus. Artimiausi renginiai planuojami vasario 25 d. (susitikimas Vrublevskio bibliotekoje) ir kovo 9 d. (paroda ir skyriaus narių išleistų naujų knygų pristatymas A. Mickevičiaus muziejuje).

Viktoras Denisenko

Kai skubama apkaltinti

Kai kurie dalykai mane tiesiog stebina.

Pirmiausiai, manau, jog nekaltumo prezumpcija tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos neturi pamiršti žurnalistas (o taip pat ir redaktorius, skelbiantis tekstą).

Siūlau pažiūrėti į du straipsnius / pranešimus.

Pirmiausiai, portalas Delfi.lt. Pranešimo pavadinimas: „Neblaivi Garliavos seniūnė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą“. Naujiena, kaip ir aiški. Tiesa, yra vienas įdomus sakinys: „Per eismo įvykį nukentėjo vairuotoja. Policijos teigimu, ji dėl girtumo ir galvos sumušimo pristatyta į ligoninę“. Pirmiausiai, nelabai aišku, kiek girta buvo seniūnė (promilių skaičius nenurodomas). Iš teksto galima numanyti, jog seniūnė buvo labai girta, nes į ligoninę ji pristatyta ne tik dėl galvos traumos, bet ir „dėl girtumo“ (dėl apsinuodijimo alkoholiu?).

Tačiau dar įdomiau pasidaro, kai apie tą patį įvykį skaitome portale Lrytas.lt. Straipsnis vadinasi taip pat: „Neblaivi Garliavos seniūnė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą“, tačiau jis yra papildytas labai įdomiais policijos komentarais.

Straipsnyje, patalpintame portale Lrytas.lt, yra ir ta pati frazė apie tai, jog seniūnė buvo pristatyta į ligonine „dėl girtumo ir galvos sumušimo“ (ir vėl tas pats klausimas – ar dėl apsinuodijimo alkoholiu, ar dėl būtinybės nustatyti girtumą?). Taip pat paminėta, jog „iš automobilio sklido alkoholio kvapas“. Tačiau svarbiau būtų patekti pilną citatą:

„Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Ar seniūnė vairavo girta, paaiškės atlikus tyrimus“, – lrytas.lt sakė Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Vadimas Fedotovas.

Taigi… Kaip suprantu, dar nėra nustatyta, jog seniūnė vairavo girta, nors abejų tekstų pavadinimai (identiški) skelbia apie seniūnės girtumą kaip apie faktą. Man atrodo, jog tai yra labai grubus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Neįsivaizduoju, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų, bet pafantazuokime. Įsivaizduokime, jog seniūnė, tarkime, buvo blaivi, bet nesuvaldė mašinos slidžiame kelyje. Per avariją krito ir sudužo butelis su alkoholiniu gėrimu, kurį seniūnė vežė namo. Po avarijos vairuotoja buvo neadekvati dėl patirto šoko, todėl policijos pareigūnai įtarė, kad ji yra neblaivi (plius – alkoholio kvapas mašinoje). Man įdomu, jeigu, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad viskas buvo būtent taip – ar Delfi ir Lrytas būtų pasiryžę atsiprašyti seniūnės?

Viktoras Denisenko

viktordenisenko.eu

Elektroninėje knygoje – Rusijos žurnalistų likimai

Ką reiškia būti žurnalistu nelaisvoje ar ne visai laisvoje šalyje? Kartais ieškant atsakymo į šį klausimą nereikia eiti toli. Žurnalisto ir politikos apžvalgininko, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Viktoro Denisenko elektroninė knyga „Spėti pabėgti iš Rusijos: žurnalistai ir autoritarizmas“ nagrinėja skirtingų dėl politinių motyvų Rusiją palikusių arba tiesiog iš jos išvarytų žurnalistų istorijas. Tarp knygos herojų, kuriuos autorius dalija į „spėjusius“ ir „nespėjusius“, yra Andrejus Babickis, Jelena Tregubova, Natalija Morar, Ana Politkovskaja, Michailas Beketovas ir kt.

„Spėti pabėgti iš Rusijos“ yra publicistinio pobūdžio kūrinys. Pasak V. Denisenko, knyga buvo rašoma remiantis bendravimu su kaip kuriais iš knygos herojų, taip pat pokalbiais su kitais Rusijoje dirbusiais ar dirbančiais žurnalistais. Nemaža dalis informacijos paimta iš įvairių atvirų šaltinių. Knygoje bandoma analizuoti, kaip autoritarinė valdymo sistema veikia žurnalistų darbą, parodoma, kokiu būdu yra varžoma žodžio ir spaudos laisvė.

„Rašydamas šią knygą bandžiau atiduoti savotišką kolegišką duoklę Rusijos žurnalistams – tiems, kurie nepabūgo kalbėti teisybės apie šiandieninį savo šalies režimą, kurie nepakluso ideologinių ir propagandinių štampų diktatui. Šitiems žmonėms teko dirbti žymiai sudėtingesnėse sąlygose negu man, ar bet kuriam kitam žurnalistui Lietuvoje. Šie žurnalistai buvo ir yra įsitikinę, jog žodžio laisvė yra neįkainojama vertybė, tačiau svarbiausias jų nuopelnas – jie bandė sakyti tiesą apie tai, ką matė, jie bandė, nemeluodami sau ir kitiems, išsakyti nuomonę apie tai, kas vyksta Rusijoje – šalyje, kuri istoriškai retai kada būdavo gailestinga savo piliečiams“, – teigia V. Denisenko.

Knyga nemokamai platinama internete. Ją galima parsisiųsti iš Skaitykle.lt tinklalapio. Knygos formatas yra specialiai pritaikytas elektroninių knygų skaityklėms, tačiau perskaityti ją galima ir kompiuteryje (tam reikia įdiegti „Adobe Digital Edition“ programą).

LŽS Vilniaus skyriaus informacija

Laukia pažintis su Vrublevskių bibliotekos naujienomis (pakeistas susitikimo laikas)

LŽS Vilniaus skyriaus žurnalistų Pokalbių klubas vasario pabaigoje kviečia susipažinti su Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos naujais fondais ir pernai iš Londono gautais archyvais. Su fondų naujienomis žurnalistus supažindins šios bibliotekos direktorius dr.Sigitas Narbutas.

Pokalbių klubo susitikimas vyks š.m. vasario 25 d. 14 val. Vrublevskių bibliotekoje. Jį organizuoja Angelina Liaudanskienė.

Apie dalyvavimą prašom pranešti iki vasario 18 d. adresu: a.liaudanskiene@gmail.com

LŽS Vilniaus sk.Pokalbių klubo koordinatorė
Aldona Armalė