Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu. Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97“ vyriausioji redaktorė, šiomis dienomos paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje.
„Chartija 97“ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97“ redakcija.
Ne taip seniai Lietuva garsiai reikalavo iš Austrijos pasiaiškinti dėl Michailo Golovatovo – įtariamo Sausio 13-sios dienos byloje – paleidimo, tačiau pasirodo, kad ir Vilnius yra smarkiai nusižengęs laisvo ir demokratinio pasaulio idealams. Šiomis dienomis vis netyla skandalas dėl perdavimo Baltarusijos pareigūnams, tarnaujantiems diktatoriškam režimui, duomenų apie Baltarusijos opozicijos veikėjų finansus. Šio akibrokšto ištaisyti neįmanoma, tačiau šiandien mes – žurnalistai – galime (ir turime) raginti valdžią kuo greičiau suteikti politinį prieglobstį mūsų kolegei N. Radinai. Lietuva turi moralinę pareigą apginti Baltarusijos žurnalistę nuo „spaudos laisvę naikinančio gruobuonio“ (taip kaimyninės šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką dar 2010 m. apibūdino tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“).
Viktoras Denisenko
Mediaplius 