Darbo skelbimas

Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius ieško darbuotojo:

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji/ysis specialistė/as

Reikalavimai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas;

Puikios lietuvių kalbos žinios, pageidautina anglų kalbos žinios;

Darbo kompiuteriu įgūdžiai.

Žurnalistinio darbo įgūdžiai

Gebėjimas kvalifikuotai parengti  analitinę medžiagą apie mokslo pasiekimus, studijas, VU gyvenimą;

 

Darbo pobūdis

Rengti Naujienų portalui, Vilniaus universiteto laikraščiui „Universitas Vilnensis“, žurnalui SPECTRUM publikacijas, medžiagą apie universiteto tiksliuosius, socialinius ir humanitarinius mokslus, studijas, talkinti leidžiant informacinius, reklaminius leidinius apie Vilniaus universitetą, bendradarbiauti  socialiniuose tinkluose. Talkinti fakultetams rengiant s medžiagą spaudai ;

Susidomėjusius kviečiame atsiųsti savo CV adresu: infor@cr.vu.lt

Jei mums tiks Jūsų kandidatūra, pakviesime pokalbiui. Jūsų CV lauksime iki birželio 30 d. 

Dėl Etikos kodekso

Gerb. Kolegos,

2012 m. gruodžio 2-3 d. Vilniuje Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos sporto žurnalistų federacija, Verslo žurnalistų klubas, Spaudos fotografų klubas, Lietuvos radijas ir televizija konferencijoje „Etika kaip žurnalistikos kokybės ir išlikimo galimybė“ diskutavo apie tai, ar pajėgsime patys įveikti neprofesionalumą, ar lauksime, kad šiame bare tvarką įves kažkas iš šalies.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, jog būtina parengti naują profesinės etikos kodeksą, remiantis šiuo metu galiojančiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.

Darbo grupė parengė projektą ir kviečia visas žiniasklaidos ir žurnalistines organizacijas įsijungti į Visuomenės informavimo priemonių etikos kodekso svarstymą.

Visas mintis ir idėjas apie profesinės etikos normas pamėginome subendrinti ir suderinti, kad jau būtų kažkas apčiuopiamo konkrečioms diskusijoms. Dokumento projektas yra paskelbtas diskusijų platformoje http://etika.eforum.lt/index.php

Prašome skaityti ir komentuoti. Ypač rašykite, jei ko neradote, kažkas svarbaus praleista.

Visuomenės informavimo priemonių etikos kodekso rengimo darbo grupė

Viktoras Trofimišinas    LŽS
Marytė Kontrimaitė    LŽD
Jūratė Ablačinskaitė    LŽS
Ramunė Vlasenkienė    LŽS
Viktoras Denisenko    LŽS
Daiva Červokienė    LŽS
Kristina Juraitė    VDU
Vitalija Morkūnienė    LŽS
Danutė Kurmilavičiūtė    LŽS
Gintaras Nenartavičius    LSŽF
Jolanta Mažylė    LŽC
Ramutė Šimukauskaitė    NRMLLA
Aurelija Vernickaitė    VŽK
Andrius Romanovskis    LRTA
Giedrė Balevičiūtė    LRTA

„Universitas Vilnensis“ 1990-91 metais: peržengiant žinybinės žiniasklaidos ribas

Labai sutrumpinta šio straipsnio versija pavadinimu „Žodį tarė Vilniaus universitetas“ buvo publikuota almanache „Žurnalistika 2011″.  Čia pirminis – išsamus – teksto variantas.

1990-91 metais, vykstant lemtingiems istoriniams įvykiams, ypatingą laikotarpį išgyveno ir Lietuvos žiniasklaida. Senosios ir naujosios visuomenės informavimo priemonės, atrasdamos save užgimstančioje žodžio laisvės epochoje, pradėjo vykdyti naujas funkcijas, tapo reikšminga visuomeninio ir pilietinio gyvenimo dalimi. Kovos dėl laisvės akivaizdoje laisvo žodžio ir informacijos svarbą pajuto visi. Šiuo laikotarpiu Vilniaus universiteto laikraštis „Universitas Vilnensis“ kartu su kitomis panašiomis žiniasklaidos priemonėmis sugebėjo peržengti siaurą vadinamosios žinybinės žiniasklaidos ribą ir taip pati įsilieti į informacinį kovos už laisvę lauką.

„Blokadinis“ laikraštis

1990 metų gegužės 11 d. pasirodė specialusis – Blokadinis – laikraščio „Universitas Vilnensis“ numeris. Sovietų Sąjungos ekonominė blokada Lietuvai, įvesta balandžio 20 d., privertė Vilniaus universiteto laikraščio redakciją griebtis išradingumo. Pasak „Universitas Vilnensis“ redaktorės Lianos Binkauskienės, kuri tuomet buvo tik atėjusi dirbti į universitetą, rengiant minėtą laikraščio numerį iškilo tam tikrų problemų – spaustuvė, dėl negautų darbui reikalingų medžiagų, negalėjo atspausdinti tiražo. Redakcijai teko savaip spręsti šią problemą.

Blokadinis „Universitas Vilnensis“ numeris yra tiesiogine to žodžio prasme suklijuotas iš skirtingų, spausdinimo mašinėle atspausdintų tekstų, iliustruotas pačios redaktorės ranka pieštais piešiniais, padaugintas kopijavimo aparatu ir labiau primena pogrindžio savilaidos leidinį, nei oficialų didžiausios ir seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos laikraštį. Daug ką pasako ir lakoniškas redakcijos žodis, atspausdintas pirmame numerio puslapyje: „Atsiprašome, kad kai kurie straipsniai šiame numeryje su pelėsio kvapeliu. Atsiprašome Jūsų už ilgą nepasirodymą. Blokados sąlygomis esame priversti patys ieškoti kelių, kur ir kaip išleisti laikraštį. Nenusiminkite, jei dar ne kartą nerasite „UV“ eilinį penktadienį. Šis numeris istorinis! O ar vienintelis – parodys laikas. Rašykite, mes dar neužblokuoti!“

L. Binkauskienė prisimena, jog minėtasis „Universitas Vilnensis“ numeris buvo „renkamas“ – spausdinamas mašinėle – jos namuose. „Iš laikraščių buvo kerpamos raidės, kažkas klijuojama, piešiamos iliustracijos ir t.t. Turėjome išleisti tą laikraštį, nes būtinai reikėjo tarti savo žodį, parodyti, kad esame gyvi, kad mūsų nepalauš jokios blokados. Tai buvo savotiškas pasipriešinimo aktas“, – sako ji. Šiame laikraščio numeryje buvo spausdinami ne tik straipsniai, bet ir įprasta informacija studentams bei administracijai – apie kelialapius į sanatorijas, dingusius studentų pažymėjimus ir pan. Gerbiant nuomonių įvairovės principą šiame numeryje buvo atspausdintas ir „Kursko žemės ūkio instituto kolektyvo“ kreipimasis į Vilniaus universitetą su susirūpinimu dėl „dalies gyventojų siekimo atskirti Lietuvą nuo Sąjungos“ bei nuogąstavimu, kad tai „neišvengiamai prives prie bedugnės“. Laikraštukas išleistas 1000 egzempliorių tiražu.

Nors buvo baimintasi, kad ir kitus „Universitas Vilnensis“ numerius teks leisti tokiu pat neįprastu būdu, leidybos reikalai vėliau susitvarkė. „Vienintelį tokį laikraštį per visą savo istoriją ir išleidome“, – pažymi L. Binkauskienė. Tačiau visa tai buvo tarsi tyla prieš audrą, kurią atspindėjo kitas „Universitas Vilnensis“ laikraščio numeris, apie kurį ir bus kalbama toliau.

Buvo svarbu „išsakyti savo poziciją“

Pirmas 1991 m. „Universitas Vilnensis“ numeris irgi smarkiai vėlavo. Jis pasirodė tik vasario 1 d. Jo turinys buvo skirtas skausmingiems ir tragiškiems Sausio 13-ios dienos įvykiams. Šis laikraščio numeris buvo trikalbis – pagrindinę laikraščio medžiagą dubliavo jos vertimas į rusų kalbą, paskutiniame – ketvirtame – laikraščio puslapyje buvo publikuota angliška santrauka. Kaip prisimena L. Binkauskienė, versti medžiagas padėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais – slavistai ir anglistai.
„Po to, kai viskas įvyko [Sausio 13-ios įvykiai – V.D.], susirinkome redakcijoje. Tuo metu etatinių darbuotojų buvo nedaug tik aš – redaktorė ir korespondentė Renita Petraitytė (dab. Paleckienė), tačiau mums talkino VU Žurnalistikos instituto IV kurso  studentai. Šiandien dauguma jų – garsūs žurnalistai. Susirinkę, visi kartu nusprendėme netylėti, išsakyti savo poziciją. Mūsų poziciją labai palaikė VU rektoratas“, – prisimena L. Binkauskienė. Tačiau tam, kad išleistų laikraštį, vėl teko gudrauti.

Pasak L. Binkauskienės, anuomet paprasti „Universitas Vilnensis“ numeriai buvo spausdinami Spaudos rūmuose, tačiau, kaip žinia, Spaudos rūmų pastatas buvo užimtas okupacinių pajėgų dar tragiškų įvykių išvakarėse. Vėl teko ieškoti išeities, kaip išsisukti iš šios situacijos. „Pati redakcija, tada jokio kompiuterio dar neturėjo. Buvo tik spausdinimo mašinėlė. Mums pagelbėjo Rimantas Šimkus – jis buvo ketvirto kurso Žurnalistikos studentas ir dirbo AIDS centre „AIDS kronikos“ redaktoriumi. Jie turėjo modernią tuo laikmečiu aparatūrą, skirtą laikraščių maketavimui. Jų bazėje mes ir maketavome šį „Universitas Vilnensis“ numerį“, – prisimena L. Binkauskienė.

Tai lėmė, jog minėtas laikraščio numeris buvo maketuojamas moderniu – kompiuteriniu – metodu (iki tol „Universitas Vilnensis“ buvo renkamas linotipais, nuotraukos litografijos būdu daromos ant švino plokštelių). Laikraštis buvo maketuojamas konspiracijos sąlygomis – vėlyvą vakarą. „Kadangi ta redakcija buvo tokiame pusrusyje, stengėmės uždegti tik vieną kitą lempą, kad nesukeltume nereikalingų įtarimų, ką čia veikiame“ – prisimena L.Binkauskienė. Važiuojančius taksi automobiliu namo vėlyvą vakarą prie Visorių sustabdė sovietų kareiviai, bet labai nekibo – pasižiūrėję į automobilio vidų leido važiuoti toliau. Maketą ant specialių plėvelių išleido buvusi senoji spaustuvė, dabar ten  įsikūrusi Menų spaustuvė, jis buvo atspausdintas ant specialių plėvelių. „Su tais plėveliniais maketais ėjau namo. Buvo neramu, nejauku ir netgi baisu, nes tuomet gyvenau prie Šiaurės miestelio, kur šmirinėjo sovietų kareiviai“, – sako L. Binkauskienė.

Laikraštyje – studentų balsas

Nebuvo lengva rasti ir spaustuvę, kuri galėtų atspausdinti „Universitas Vilnensis“ numerį, skirtą Sausio 13-ios dienos įvykiams. „Dabar ieškome, kas pigiau atspausdins , o tada ieškojome, kas iš viso galės atspausdinti. Laikraštį spausdinome Ukmergėje. Universitetas skyrė mašiną, kad galėtume parvežti tiražą. Vežėme jį irgi šiek tiek bijodami, nes keliuose buvo pilna sovietų kareivių, daug karinės technikos, vykdavo patikrinimai“, – pažymi L. Binkauskienė. Pasak jos, tiražas specialiai buvo vežamas lengvuoju automobiliu, kad kelius patruliavusiems kareiviams kiltų mažiau įtarimų ir pagundų stabdyti ir tikrinti mašiną. Tiesa, sukišti į „Žigulius“ 10 tūkst. egzempliorių tiražą nebuvo lengva, tačiau galiausiai viskas baigėsi sėkmingai. Laikraštis pasiekė savo skaitytojus. „Šis laikraščio numeris buvo platinamas ne tik Vilniaus universitete, bet ir pardavinėjamas spaudos kioskuose. Kainavo jis 10 kapeikų. Tai irgi vienintelis toks atvejis“, – sako L. Binkauskienė.

Redaktorė prisimena, jog tomis dienomis – po Sausio įvykių – buvo milžiniška spausdinto žodžio paklausa. Žmonės nenorėjo būti informaciniame vakuume, siekė gauti kuo daugiau informacijos. „Buvo svarbu ir tai, kad savo žodį tarė universitetas. Mes parodėme, kad nebijome, kad esame pasiryžę kalbėti šia tema“, – pažymėjo L. Binkauskienė.

Minėtasis „Universitas Vilnensis“ numeris prakalbo ne tik etatinių laikraščio žurnalistų ir VU administracijos, bet ir studentų balsu. Jame buvo atspausdinti Rimvydo Paleckio, Jurgos Baltrukonytės, Džiugo Paršonio, Beatos Sabastinavičiūtės straipsniai, Valdo Gedgaudo eilėraštis „Victoria“  (Tą naktį nuožmiai staugė raudonieji šunys / ir angelas mirties virš miesto tyliai sklendė / tą naktį prie krauju aptiškusios nakties viršūnės/ stovėjome vienplaukiai mirti pasirengę…). Laikraštis buvo iliustruotas nuotraukomis, kurių autoriai buvo irgi tuos įvykius stebėję ir fiksavę studentai.

D. Paršonis: „Mes išėjome gatvės žurnalistikos kursą“

Vienas iš tuometinių „Universitas Vilnensis“ autorių, naujųjų medijų specialistas, VU Žurnalistikos instituto lektorius D. Paršonis prisimena, jog tragiškų Sausio įvykių metų į viską buvo reaguojama labai skausmingai, žurnalistai – kaip jauni, taip ir patyrę – nebuvo pašaliniai įvykių stebėtojai, o tiesioginiai jų dalyviai. „Labai aiškiai prisimenu, kaip po tanko šūvio pasipylė Televizijos centro stiklai. Mačiau, kaip iš po šios stiklo krūšos bėga žmonės“, – sako D. Paršonis. Jo straipsnyje „Žmonės nesitraukė…“ kaip tik aprašyti įvykiai prie Lietuvos Radijo ir televizijos pastato.

D. Paršonis prisimena (straipsnyje tai irgi paminėta), jog tą vakarą ėjo pasveikinti kaimyną gimtadienio proga. Kad neatitruktų nuo įvykių jis su savimi pasiėmė radiją, kurio klausėsi per ausines. „Ir svečiuose, ir vėliau prie LRT pastato, kol vyko radijo transliacija, klausiausi jo ir tuo pat metu buvau improvizuotas pranešėjas, nes perteikdavau gaunamą informaciją aplinkiniams“, – pažymi D. Paršonis. Jis akcentuoja, jog jam ir jo kurso draugams per tuos neramius metus faktiškai teko praeiti žurnalistinę mokyklą gatvėje. „Tai buvo savotiška gatvės žurnalistika, mums teko ją išeiti. Kalbu ne tik apie tos nakties įvykius, bet ir apie Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus ir pan. Pačiam teko šiek tiek pagelbėti Sąjūdžio informacinei agentūrai, kadangi jiems reikėjo žmonių, kad ir labai paprastam darbui – surinkti žinias, perduoti teleksus, ką nors išversti ir pan.“, – prisimena D. Paršonis.

Vilniaus universiteto laikraštis visada mielai priimdavo studentų straipsnius, rašinėlius, jų kūrybą. „Man „Universitas Vilnensis“ buvo ta vieta, kur galima buvo atnešti savo straipsnį, juo labiau, kad ir pati redakcija skatino bendradarbiavimą ir palankiai žiūrėjo į studentų – ypač Žurnalistikos specialybės – bandymus. Be to, tie metai buvo savotiško spaudos bumo metais ir „Universitas Vilnensis“ greitai tapo vienu iš aktyviausių šios komunikacijos dalyvių, jis buvo tos spaudos bangos dalimi“, – pažymi D. Paršonis.

J. Staselis: „Mama uždraudė fotografuoti BTRus“

Tarp fotografų, atnešusių savo nuotraukas į paminėtą „Universitas Vilnensis“ numerį, galima aptikti ir Jono Staselio, šiandien Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovo, vardą. „Mano nuotrauka yra trečiame laikraščio puslapyje , kur Sausio 13-ios dienos įvykių aukų laidotuvių vaizdas“, – sako J. Staselis. Kurios kitos nuotraukos yra jo, po tiek metų jau sunkiai gali atsekti ir pats autorius. „Manau, jog tuo metu fotografuojančių buvo labai daug. Man tiesiog pasisekė, kad tada mokiausi Vilniaus universitete ir būtent mano nuotraukos buvo atspausdintos laikraštyje“, – sako J. Staselis.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas prisimena to meto jausmą. „Ne viską pavyko užfiksuoti. Studijų metais gyvenau prie pat Seimo. Mačiau, kaip tą naktį BTRai atvažiavo iš Žvėryno pusės, kaip jie pravažiavo pro šalį – visai šalia žmonių. Norėjau nufotografuoti tai, bet man neleido motina, nes bijojo, kad mane tiesiog nušaus. Tuo metu mes net buvome pasiruošę savotiškai evakuacijai, motina norėjo važiuoti pas vieną iš tetų – į Antakalnį, ar į Lazdynus. Priėjome kompromisą, pagal kurį mes niekur nevažiuosime, bet ir aš nieko nefotografuosiu“, – prisimena jis.

Pasak J. Staselio, prieš keletą metų jam teko patirti keistą jausmą, kai vienas kolega atsiuntė jam seną nuotrauką, kurioje užfiksuota minėtų Sausio 13-ios aukų laidotuvių akimirka. „Ten matosi, kaip važiuoja katafalkai, o tarp jų ir žmonių minios, palei važiuojamosios dalies kraštą eina vienas žmogus su fotoaparatu rankose ir tas žmogus – aš“, – pasakojo J. Staselis. Jo teigimu, meninė tuomet padarytų nuotraukų vertė – sąlyginis dalykas, tačiau visos anuomet fotografų užfiksuotos akimirkos yra istoriškai svarbios.

Vietoje epilogo

„Universitas Vilnensis“ buvo tik vienu iš gausybės prieš dvidešimt metų ėjusių leidinių. 1989 m. pakeitęs oficiozinį „Tarybinio studento“ vardą į lotynišką, atitinkantį akademinę tradiciją, jis atliko savo vaidmenį svarbių istorinių įvykių metu, pasakė savo žodį prieš agresiją, padėjo skleisti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėjas, bei palaikė žodžio ir spaudos laisvės principus. „Universitas Vilnensis“ pavyzdys leidžia kalbėti apie tai, jog kritinėmis akimirkomis, kai ypatingai išryškėja patikimos informacijos svarba, skirtumai tarp nacionalinių, regioninių ar specializuotų leidinių praranda aktualumą. Tokiomis akimirkomis žiniasklaida aštriausiai suvokia savo pašaukimą – skleisti žinią, informuoti, komunikuoti su skaitytojais ir pasauliu. „Universitas Vilnensis“ indelis į žmonių informavimą tomis sunkiomis ir tragiškomis 1990-91 metų akimirkomis buvo ne menkesnis, nei kitų spausdintų visuomenės informavimo priemonių.  Galiausiai, tai buvo tikras bendras visų leidinių, vertinančių ir suprantančių laisvo žodžio svarbą, reikalas.

Viktor Denisenko

viktordenisenko.eu

SVARBU: DĖL VIEŠŲ IŠPUOLIŲ PRIEŠ LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGĄ

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba, aukščiausias LŽS valdymo organas tarp suvažiavimų, reiškia didelį susirūpinimą dėl kelių žiniasklaidos priemonių mėginimų skleisti akivaizdžiai melagingą ir tendencingą informaciją apie LŽS ir jos vadovybės veiklą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga yra didžiausia profesionalius žurnalistus vienijanti organizacija, kuri ypač daug dėmesio skiria visuomenės etinių vertybių puoselėjimui, etiškos ir profesionalios žurnalistikos skatinimui ir masinės komunikacijos priemonių savireguliacijos stiprinimui.

Aktyvi LŽS Tarybos, Valdybos, pirmininko ir jo pavaduotojų, Sąjungos skyrių ir klubų veikla ginant Sąjungos narių teises ir puoselėjant kokybiškos ir profesionalios žurnalistikos praktiką, padeda įgyvendinti Lietuvos žurnalistų sąjungos svarbiausius tikslus bei uždavinius. Pastoviai pritraukdama gausų būrį naujų narių, Lietuvos žurnalistų sąjunga yra susirūpinusi, kad pastaruoju metu sulaukia didelio pasipriešinimo iš tų žiniasklaidos priemonių, kurios turi rimtų problemų dėl savo reputacijos ir etikos.

Dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir tiesiogiai ar netiesiogiai žiniasklaidos priemonių grupės (dienraščiai „Vakaro žinios“, „Respublika“, naujienų agentūra ELTA ir kt.) leidiniuose pastoviai skleidžiama šališka ir tendencinga informacija apie LŽS ir jos vadovybės veiklą. Tai menkina Lietuvos žurnalistų sąjungos, Tarptautinės žurnalistų federacijos narės, dalykinę reputaciją bei pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Tokie veiksmai yra negarbingi ir akivaizdžiai daro takoskyrą tarp tų žiniasklaidos priemonių, kurios laikosi etikos principų ir objektyviai nušviečia įvykius, ir tų, kurios atstovauja ne viešam, o siauriems kai kurių leidėjų ar asmenų interesams, kelia ne tik žurnalistų bendruomenės pasipiktinimą, bet turi įtakos ir žurnalistikos, kaip vienos svarbiausių visuomenės intereso gynėjos, vertybiniam vertinimui.

LŽS Taryba patvirtina, kad žurnalistų profesinė sąjunga veikia skaidriai, viešai ir etiškai, sudarydama galimybes visiems organizacijos nariams dalyvauti priimant sprendimus. Visi profesinės bendruomenės iššūkiai sprendžiami demokratiškai ir bendromis žurnalistų pastangomis. Visa tai galima matyti Lietuvos žurnalistų sąjungos viešosios komunikacijos priemonėse pateikiamoje informacijoje. Viešumas ir atskaitomybė yra pagrindinis Sąjungos skaidrios ir dalykiškos veiklos garantas.

Todėl viešai skleidžiama melaginga informacija apie LŽS ūkinę ir finansinę veiklą, valdomą turtą bei LŽS pirmininko veiklą yra neetiška ir pažeidžianti ne tik didžiausios Lietuvos žurnalistų profesinės sąjungos dalykinę reputaciją, bet ir kiekvieno jos nario garbę ir orumą.

Leidėjo Vito Tomkaus ir LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ginčas dėl kai kurių žiniasklaidos priemonių veiklos skaidrumo, yra teisinis ginčas. Jį kol kas sprendžia teismai, kurie ir paskelbs galutinį sprendimą. Tai – demokratinis ginčo nagrinėjimas. Todėl bet koks išankstinis bandymas kai kuriose žiniasklaidos priemonėse asmeninį ginčą paversti neetišku užgauliojimu ir kitą nuomonę turinčio oponento žeminimu bei išankstinio spaudimo teisėsaugos institucijoms darymu yra akivaizdus Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimas. Kodeksas aiškiai nurodo, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, leidėjas, skelbdamas kritinius kūrinius, neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų. Be to, žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo, profesinė pareiga – informacijos laisvę ir kitas demokratines vertybes ginti sąžiningu ir garbingu būdu.

LŽS taryba viešai patvirtina pasitikėjimą savo organizacija, jos veikla bei jos vadovybe. Mes remiame sąžiningą ir etišką žurnalistiką ir smerkiame asmeninių ineteresų dominavimą viešoje erdvėje. Taip pat norime priminti leidėjams, redaktoriams ir žurnalistams, kad, kurdami savo Etikos kodeksą, dar 1996 metais Lietuvos žurnalistai ir leidėjai yra aiškiai deklaravę svarbiausius veiklos principus:

• teisinga ir sąžininga žurnalistika galima tik tada, kai žurnalistas naudojasi įstatymais užtikrinta saviraiškos laisve;
• didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai ir leidėjai, bet ir ankstesnės kartos, skleidusios laisvą žodį;
• tokio pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomumas, teisingumas, nešališkumas;
• pagarba tiesai ir visuomenės teisei į tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga;
• mūsų siekis – stiprinti žurnalisto profesijos prestižą ir atsiriboti nuo tų viešosios informacijos rengėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus;
• mes jaučiame profesinę pareigą ir atsakomybę už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų.

LŽS Tarybos nariai:
Audrys Antanaitis (l.e.p. LŽS pirmininkas)
Audronė Nugaraitė (LŽS pirmininko pavaduotoja)
Juozas Šalkauskas (LŽS pirmininko pavaduotojas)
Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (LŽS pirmininko pavaduotoja)
Aldona Armalė
Gerimantas Statinis (LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas)
Jolanta Mažylė
Vidas Mačiulis (LŽS Kauno skyriaus pirmininkas)
Viktoras Denisenko (LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas)
Aurelija Arlauskienė (LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė)
Arkadijus Vinokuras
Jūratė Sobutienė (LŽS Šiaulių skyriaus pirmininkė)
Jonas Staselis
Aida Vėželienė
Aušra Garnienė
Regina Germanavičiūtė
Edmundas Juškys
Lilija Stoškienė
Austė Korbutė
Kristina Lukoševičiūtė
Šarūnas Mažeika (LŽS Spaudos fotografų klubo pirmininkas)
Danielius Mickevičius
Virginija Motiejūnienė (LRT Žurnalistų klubo pirmininkė)
Valentinas Pečininas
Evaldas Petrauskas
Angelina Liaudanskienė
Viktoras Trofimišinas (LŽS Regioninės žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų klubo pirmininkas)
Rimantas Šalna
Ramunė Vlasenkienė
Gerūta Sodeikienė
Algimantas Jazdauskas
Gražina Paukštienė
Algimantas Degutis
Daiva Budrienė
Stanislovas Pleskus
Tautvydas Vencevičius
Vytautas Žeimantas
Alma Mosteikaitė

4 renginiai

Kviečiame LŽS Vilniaus skyriaus narius sudalyvauti nemokamuose renginiuose, kurie rugsėjo mėnesį vyks Šalčininkų rajone:

2011 09 04 – Europos žydų kultūros diena Eišiškėse

2011 09 17 – Pažintinis renginys „Turgelių lobiai: bažnyčios sieninė tapyba ir Pavlovo respublika“

2011 09 24 – Pažintinis renginys „Lietuvos istorinių dvarų, parkų apsauga“

2011 09 25 – Pažintinis renginys „LDK didikų giminių kultūrinis paveldas Lietuvoje ir užsienyje“

Visa informacija lankstinukuose: lankstinukas nr 1, lankstinukas nr 2

Tarptautinės archyvų dienos renginiai

Birželio 9-ąją, Tarptautinę archyvų dieną, valstybės archyvai kviečia į „Gyvo archyvo“ dienos renginius!

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Gerosios Vilties g. 10, Vilnius) Tarptautinės archyvų dienos proga savo lankytojams siūlo:

• Įspūdingą parodą „Prisilietimas prie senosios istorijos“ Lietuvos valstybės istorijos archyvo patalpose, Gerosios Vilties g. 10.

Parodoje eksponuojami XV–XIX a. dokumentai.

• Ekskursijas į Senųjų aktų, pergamentų ir mikrofilmų saugyklas.

Senųjų aktų saugykloje saugomos net 0,5 metro storio bylos. O pergamentų saugykla įdomi vien jau tuo, kad tai – buvusi atominio karo slėptuvė. Ką jau bekalbėti apie joje saugomą istorijos lobyną…

Lankytojai laukiami 10 val., 14 val. ir 18 val. (jei atsiras pageidaujančių – ir 16 val.) Pageidautina išankstinė registracija telefonu (8 5) 213 7482 arba el. p. istorijos.archyvas@lvia.lt

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) Vilniaus gyventojams bei miesto svečiams žada pasiūlyti įvairių prasmingų renginių:

• „Archyvinis kino seansas“ Lietuvos centrinio valstybės archyvo kino salėje, O. Milašiaus g. 19.

Bus rodoma: nuo 10 val. iki 12 val. – tarpukario Lietuvos kino dokumentai,

nuo 14 val. iki 16 val. – sovietinio laikotarpio kino dokumentai.

• Paroda, skirta Česlovo Milošo 100-osioms gimimo metinėms, Lietuvos centrinio valstybės archyvo patalpose, O. Milašiaus g. 21.

Parodoje eksponuojami archyve saugomi dokumentai, pasakojantys apie Česlovą Milošą.

• Kilnojamoji paroda „Laisvės vardas – Lietuva“ Lietuvos technikos bibliotekoje, Šv. Ignoto g. 6.

Paroda skirta Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, parodos rengėjas – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

• Kilnojamoji paroda „2011 – istorinės atminties metai“ Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete, T. Ševčenkos g. 31.

Paroda skirta 1941-ųjų ir 1991-ųjų metų kovoms už Laisvę ir netektims, parodos rengėjas – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Daugiau informacijos telefonais (8 5) 247 7802, (8 5) 247 7801 arba el. p. dz.stankeviciene@archyvai.lt, l.breslavskiene@archyvai.lt

Lietuvos valstybės naujasis archyvas (O. Milašiaus g. 19) kviečia į saugomų dokumentų parodą. Lankytojų pageidavimu 14.00 val. bus organizuojama ekskursija į dokumentų saugyklą. Pageidautina išankstinė registracija telefonais (8 5) 265 1514, (8 5) 265 1225 arba el. p. i.kozlovska@archyvai.lt.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas (O. Milašiaus g. 19) siūlo pamatyti archyvo skaitykloje eksponuojamą parodą, skirtą talentingo lietuvių aktoriaus Broniaus Babkausko 90-osioms gimimo metinėms. 15 val. numatoma ekskursija į dokumentų saugyklą.

Išankstinė registracija elektroniniu paštu llma@archyvai.lt

Politikai ir žiniasklaida – mediakratijos apraiškos

Penktadienį, gegužės 20 d., Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko seminaras „Mediakratija – naujos galios ir nauji metodai politikoje“. Kaip teigė seminaro organizatorius doc. dr. Lauras Bielinis, šiandien žiniasklaidos ir politikos santykiai yra tokie glaudūs, kad kartais labai sunku atskirti, kur baigiasi žiniasklaida ir prasideda politika. „Atrodo, jog be žiniasklaidos politika tiesiog neegzistuoja“, – sakė L. Bielinis.

Nuo „Paleotelevizijos“ iki realybės šou

Televizija šiandien vis dar išlaiko masiškiausios ir populiariausios žiniasklaidos priemonės poziciją, tačiau nuo savo atsiradimo momento iki mūsų dienų ji išgyveno rimtas transformacijas. Apie tai seminare kalbėjo VU Žurnalistikos instituto direktorius doc. dr. Žygintas Pečiulis. Pasak jo, televizija praėjo tris pokyčių etapus. Senoji – „Paleotelevizija“ – teikė paprastiems žmonėms informaciją, o pats televizijos pasaulis buvo uždaras, į jį galėjo patekti tik išrinktieji. Ją pakeitusi „Neotelevizija“ tapo savotišku veidrodžiu – ji pradėjo kviesti dalyvauti laidose paprastus žmones, rodyti jų gyvenimą. Pasak Ž. Pečiulio, šiandien mes gyvename „Realybės televizijos“, atliekančios „rakto skylutės“ funkciją, laikais – ji siūlo ne žiūrėti, o slaptai stebėti (realybės šou žanras ir pan.).

Keičiantis televizijos principams keičiasi ir politinių asmenybių reprezentavimo ekrane principai. Pasak Ž. Pečiulio, šiandien rimtoji politika labai mažai reprezentuojama televizijoje. Kaip ir pridera „Realybės televizijos“ erai, politikai su didesniu noru dalyvauja dainų ir šokių šou laidose nei rimtose diskusijose.

Žiniasklaida kuria „laisvos diskusijos iliuziją“

L. Bielinis savo pranešimu „Politiniai žiniasklaidos galimybių raidos etapai“ bandė kiek provokuoti auditoriją. Jis pažymėjo, kad iš politinės žiniasklaidos tradiciškai reikalaujama objektyvumo, tačiau šis principas jau yra pasenęs. „Šiandien žiniasklaida intensyviai bendradarbiauja su politika ir politikais. Kartais ji pati pradeda modeliuoti politinį peizažą“, – sakė L. Bielinis. Jis pabrėžė, kad čia kalbama ne apie propagandą, bet apie „lygiavertę partnerystę“.

Pasak L. Bielinio, šiandien žiniasklaida sukuria laisvos diskusijos iliuziją. „Mes priprantame žinoti apie politiką, bet nepriprantame būti joje“, – sakė L. Bielinis. Žiniasklaida stipriai veikia visuomenę. L. Bielinio nuomone, žmonės pradeda argumentuoti savo poziciją ne asmeniniais pamąstymais, o tuo, ką jie matė televizoriuje, girdėjo per radiją ar skaitė spaudoje. „Esame televizijos kanalų ir laikraščių nuomonių agentai“, – konstatavo L. Bielinis. Jo teigimu, ateitis priklauso toms politinėms jėgoms, kurios „sugebės būti panašios į televizijos kanalą ar informacinį tinklalapį“. Šiandien, L. Bielinio teigimu, politikas yra „virtualus žiūrovo bendrininkas“, jei įtinka jam, ar priešas – jei neįtinka.

Naujųjų medijų vaidmuo

Seminare buvo aptartas ne tik teorinis, bet ir praktinis „mediakratijos“ lygis. VU Žurnalistikos instituto lektorius dr. Deimantas Jastramskis kalbėjo apie politikų ir žiniasklaidos atstovų sąveiką kaip apie „patronų ir klientų“ bendravimą. Ekonominės krizės sąlygomis žiniasklaida vis labiau tampa priklausoma nuo politikų, kurie atlieka reklamos užsakovų vaidmenį. Pasak D. Jastramskio, pastaraisiais metais padidėjo būtent ekonominės politikų įtakos žiniasklaidai mastai. Be to, ne tik politikai siekia „susidraugauti“ su žiniasklaida, bet ir žiniasklaidos atstovai neretai nevengia palaikyti ryšių su politikais. „Žiniasklaidos savininkai yra priversti turėti politinių ryšių, kad gautų kontraktų iš valstybės“, – pažymėjo D. Jastramskis.

Tačiau šiandien politikai turi daug platesnes komunikacijos galimybes. Apie tai, kad vis daugiau politikų naudojasi naujųjų medijų platformomis, kalbėjo net keli seminaro pranešėjai. VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto mokslo darbuotojas Andrius Šuminas pabrėžė, kad socialinės medijos suteikia galimybę politikams tiesiogiai pasiekti savo rinkėjus, išvengiant žiniasklaidos barjero. Jis taip pat pažymėjo, kad prieš kelerius metus buvo optimistiškai galvojama, jog socialinių medijų priemonės taps terpe tikrai demokratijai (kol kas tokios prognozės neišsipildė). Šiandien socialiniai tinklai įgyja vis daugiau įtakos. Turimais duomenimis, šiandien socialinio „Facebook“ tinklo profilius turi apie 920 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų apie 733 tūkst. yra vyresni nei 18 metų, t. y. potencialūs rinkėjai.

Tačiau nors Lietuvoje jau nemažai politikų noriai naudojasi naujausiomis medijomis kovoje dėl rinkėjų simpatijų, tai dažniausiai yra mados reikalas, o ne tikrų galimybių išmanymas. Apie tai kalbėjo politologė Neringa Vaisbrodė. Pasak jos, dauguma politikų socialinių medijų srityje veikia labai diletantiškai. „Jie beveik nenaudoja interaktyvumo galimybių. Atrodo, kad politikai dažnai kuria noro bendrauti fikcijas, bet patys iš tikrųjų interaktyviai bendrauti nenori“, – tvirtino N. Vaisbrodė. Ji taip pat pažymėjo, kad virtuali visuomenė labai greitai perpranta, kas nori naudotis socialinių medijų galimybėmis realiam bendravimui, o kas tik naudoja šias medijas reklamai.

Socialinių medijų įtraukimas į politinius procesus turi ir dar vieną aspektą. Jų platforma yra naudingesnė atskiriems kandidatams, kurie gali pasireikšti šioje terpėje kaip asmenybės, nei politinėms partijoms. „Sunku įsivaizduoti kokio nors interaktyvaus forumo dalyvį, kuris vadintųsi, pavyzdžiui, „Konservatorių partija“. Visiems iškiltų klausimas, su kuo konkrečiai yra kalbama“, – pažymėjo N. Vaisbrodė.

Viktoras Denisenko

Universiteto naujienos

Kvietimas į mokymus

Gegužės 21-22 d. “Transprency International” Lietuvos skyrius kviečia dalyvauti mokymuose žurnalistams “Naujienų konstravimas tradicinėje ir virtualioje žiniasklaidoje” Mokymus ves mokymų vadovas iš Didžiosios Britanijos Oliveris Watesas. 21 metus įvairiose naujienų agentūros „Reuters“ pozicijose dirbęs O.Watesas nuo 1998 yra vedęs  mokymus žurnalistams 60 pasaulio šalių Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Vakarų Europoje ir 11-oje iš 15 buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Mokymai “Naujienų konstravimas tradicinėje ir virtualioje žiniasklaidoje” – tai intensyvus praktinių užsiėmimų ciklas, kurio metu bus taikomas “mokymosi darant” (angl. learning by doing) metodas. Užsiėmimų metu bus gvildenamos korupcijos temos žurnalistikoje, tarp jų – korupcija bei interesų konfliktas politikoje ir versle, korupcija sveikatos apsaugos srityje.

Mokymai orientuoti į naujienų rengimo įgūdžių stiprinimą; mokymų vadovas pateiks užduotis, atskleisiančias, kaip per netradicinių sprendimų paiešką vertinti naujienas, ieškoti patikimų šaltinių, sieti įvykius su kontekstu, siekti teksto subalansuotumo ir efektyvesnio citavimo.

Atskirų užsiėmimų metu bus atliekami individualūs  pratimai raštu, užduotys grupėse. Pagal mokymų vadovo pateiktus  scenarijus mokymų dalyviai kurs savo pačių istorijas, analizuos jas kartu su mokymų vadovu bei lygins tarpusavyje. Grupinių užduočių metu taip pat bus nagrinėjami kasdieninės žurnalisto praktikos klausimai.

Mokymai skirti įvairių rūšių žiniasklaidos priemonėse dirbantiems žurnalistams, turintiems bent keletą metų profesinės patirties.

Turintiems galimybę atsinešti savo kompiuterius, mokymų organizatoriai rekomenduotų juos turėti mokymų metu.

Mokymai nemokami, vyks anglų kalba. Ne Vilniuje gyvenantiems mokymų dalyviams mokymų organizatoriai padengs vienos nakties nakvynės Vilniuje ir kelionės į Vilnių ir atgal išlaidas.

Mokymai vyks gegužės 21 d. Nuo 10 iki 18 val. ir gegužės 22 d. Nuo 10 iki 16 val. Mokymų vieta – “Transparency International” Lietuvos skyriaus Konferencijų salė (Didžioji 5-402, Vilnius).

Registracija vyks iki gegužės 17 d. el.paštu milda@transparency.lt. Šiuo adresu dalyvius prašytume išsiųsti užpildytą registracijos anketą – Dalyvio_registracijos_anketa. Numatytas mokymų dalyvių skaičius – iki 20 dalyvių.

Dėl papildomos informacijos teiraukitės el.paštu milda@transparency.lt arba telefonu 8 5 212 69 51.

Mokymai žurnalistams „Naujienų konstravimas tradicinėje ir virtualioje žiniasklaidoje“ yra  „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvos „Žurnalistų pusryčiai“ dalis.

 ***

Apie Oliverį Watesą

Oliveris Watesas 21 metus (1976-1997 m). dirbo įvairiose naujienų agentūros “Reuters” pozicijose – reporteriu, reporteriu – grupės vadovu, naujienų redaktoriumi, skirtinguose šalyse esančiuose šios organizacijos biuruose. 1991-1994 metais jis vadovavo “Reuters” biurui Maskvoje.

Oliwerio Wateso darbo žurnalistikoje patirtis apima skirtingas pasaulio šalis: 1977-1978, 1985-1986, 1991-1994 m. jis dirbo Maskvoje, 1979-1980 m. – Buenos Airėse, 1980-1983 m. – Rio de Žaneire, 1986-1989 m. – Islamabade, 1990-1991 m. – Lisabonoje. 1991-1994 m. O.Watesas dirbo “Reuters” biuro Maskvoje vadovu, iš kur dengė Sovietų Sąjungos griūties ir rinkos ekonomikos posovietinėjė erdvje kūrimosi temas bei vadovavo įvairiose posovietinio regiono valstybėse dirbusiems korespondentams. Dirbdamas Rio de Žaneire jis nagrinėjo Tarptautinio valiutos fondo intervenciją į Brazilijos finansų krizę temą, Pakistane jis dengė ekonomikos bei Afganistano karo temą. Dirbdamas Portugalijoje, analizavo bankininkystės ir Portugalijos ekonomikos temas.

Nuo 1998 metų O.Watesas kuria mokymų modulius yra vedęs mokymus žurnalistams 60 pasaulio šalių anglų, rusų, ispanųir portugalų kalbomis. Jo mokymų žurnalistams temos – bendroji, verslo žurnalistika, vidaus ir užsienio politikos, socialinių, sveikatos ir aplinkos apsaugos ir kitų klausimų dengimas. Vesdamas mokymus žunalistams bei žiniasklaidos mokymus, O.Watesas dirbo su tokiomis organizacijomis kaip Ria Novosti, UNDP, UNCEF, ESBO, Eurostat,  taip pat jis vedė mokymus Moldovos ir Kirgistano aukštiems valstybės pareigūnams.

O.Watesas yra Didžiosios Britanijos pilietis, šiuo metu gyvena šiaurės Anglijoje.

Milda Bagdonaitė

“Transparency International” Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė

ESBO pirmininko konferencija, skirta žurnalistų saugumui ESBO regiono valstybėse

Kada: birželio 7-8 d.

Kur: Vilnius, Lietuva

Fizinė žala yra didžiausias trukdys žurnalistams dirbti savo darbą. ESBO regiono valstybėse fizinė žala, kurią patiria žiniasklaidos profesionalai, yra labai įvairi. Tikroji spaudos laisvė atsidurs pavojuje dėl žurnalistų baimės ginti tokius klausimus kaip korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai, nebent gali būti išskiriami atvejai, kai teisėsauga atliks šių smurto atvejų nuodugnius tyrimus.

Be fizinių išpuolių prieš žurnalistus, yra ir daugiau veiksnių, trukdančių žiniasklaidos laisvei: šmeižtas, „tabu“ temos, atviras žurnalistų ribų nustatymas ar suklastotų kaltinimų pateikimas. Konferencijos metu turėtų būti atkreiptas dėmesys į fizinių išpuolių ir net žmogžudysčių atvejų prieš žurnalistus tyrimą, sistemingą bylų  nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą.

Atsižvelgdama į tai, Lietuva kaip ESBO pirmininkė 2011 m. kartu su ESBO atstove žiniasklaidos laisvei, ESBO Trejetu  ir Ukraina kviečia vyriausybių atstovus, teisėsaugos institucijas, žiniasklaidą, įstatymų leidėjus ir nevyriausybines organizacijas iš 56 ESBO valstybių narių aptarti žurnalistų saugumo padėtį, problemas ir pasidalyti gerąja patirtimi. Taip pat raginama konferencijos metu svarstyti poreikį keisti atitinkamus teisės aktus, teisėsaugos praktiką, teisines priemones ir pradėti rengti rekomendacijas, kaip pagerinti žurnalistų saugumą ESBO regione.

Sesijoje bus pabrėžta valdžios institucijų būtinybė aiškiai neigti bet kokius bandymus kenkti žurnalistams,  o įvykus smurto veiksmams reikalauti skubių, skaidrių ir nuodugnių bylos  tyrimų.

Sesijos metu bus aptarta, kaip valdžios institucijos, teisėsauga ir įstatymų leidėjai gali apginti žurnalistų saugumą ir tokiu būdu prisidėti prie didesnės žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės.

·        Įstatymo leidybos reikalavimai, įskaitant konstitucines garantijas dėl žiniasklaidos laisvės, ir žiniasklaidos įstatymų rengimas laikantis šio principo, ypatingą dėmesį skiriant visuomeninių transliuotojų teisinei bazei, nuostatoms, skirtoms informacijos šaltinio apsaugai,  šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimo klausimams.

·        Teisėsaugos praktika gerbti žiniasklaidos darbuotojų teises, siekiant užtikrinti saugias jų darbo sąlygas.

·        Teisminėmis priemonėmis užtikrinti, kad teismai turėtų visas galimybes skubiai ištirti žiniasklaidos laisvės pažeidimus, įskaitant smurto ir prievartos veiksmus prieš žurnalistus.

·        Teismų praktika – įvertinti visų teismo bylų, pradėtų prieš žurnalistus, viešąjį interesą.

Taip pat, birželio 7 d. vyks paraštinis renginys, kurį organizuoja Thomas Hammarberg, Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras ir  Dunja Mijatović, OSCE atstovė žiniasklaidos laisvei.

Konferencijos kalbos: anglų ir rusų. Šis renginys yra atviras pilietinės visuomenės nariams.

Registracija vyksta iki 2011 m. birželio 1 d. Registracijos formas rasite čia http://esbo.urm.lt/index.php?-1752464561

Turint klausimų, prašome kreiptis į  Neringą Juodkaitę-Putrimienę Neringa.Juodkaite-Putrimiene@urm.lt  arba Eglė Kviliūtę-Bukauskienę  Egle.Kviliute-Bukauskiene@urm.lt.

Renkami novatoriškiausi Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės

Šiemet bus renkami novatoriškiausi Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės, kuriems bus teikiami žiniasklaidos apdovanojimai „Nmedia 2010“. Apdovanojimai bus skiriami už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje 2010-aisiais metais.

 „Nmedia“ apdovanojimus organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su mobiliųjų įrenginių lydere Lietuvoje – kompanija „Nokia“. Prie konkurso organizavimo taip pat prisideda Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos radijo ir telelvizijos komisija, asociacija LATGA-A.

Į apdovanojimus gali pretenduoti visi novatoriškumu pasižymėję visuomenės informavimo priemonių darbuotojai.

„Ketvirtą kartą vykstantis konkursas tapo gera tradicija ne tik vertinti kolegų nuveiktus darbus, bet ir leidžia tikėtis kūrybinio ir technologinio progreso Lietuvos žiniasklaidos priemonėse ir žurnalistikoje net ir tuo metu, kai daugeliui lūpose skambėjo vienintelis žodis – krizė“, – apdovanojimus vertina Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Būdami inovacijų pionieriai mobiliojoje industrijoje, norime skatinti novatoriškumą žiniasklaidoje, kuri yra pati svarbiausia turinio kūrėja ir jo nešėja. Per praėjusius metus matėme daug sėkmingų kūrybinių ir technologinių inovacijų, kurie turi būti įvertinti ir skatinami“, – sakė „Nokia“ rinkodaros vadovė Lietuvai ir Latvijai Raivara Šemetulskytė.

Šiais metais apdovanojimai bus teikiami už 2010 metais nuveiktus darbus štai tokiose nominacijose:

• Už temas apie inovacijas.
• Už naujų tendencijų kūrimą žiniasklaidoje.
• Už interaktyvumo didinimą žiniasklaidoje.
• Už didžiausią žurnalistikos pažangą regioninėje žiniasklaidoje.
• Už geriausią žurnalistinę naują idėją specializuotoje žiniasklaidoje.
• Už kūrybiškumo skatinimą (apdovanojamas redaktorius).
• Už naujų idėjų įgyvendinimą žiniasklaidoje (kūrybinių arba technologinių).
• Už aktyvią savanorišką žurnalisto veiklą populiarinant žiniasklaidą.
• Už indėlį nagrinėjant Lietuvos žiniasklaidos probleminius aspektus.
• Novatoriškiausias 2010 metų žurnalistas.

Novatoriškiausius žiniasklaidos atstovus rinks 7 žmonių komisija: Rasa Navickienė (Nacionalinės rajonų ir miestų laikračių leidėjų asociacijos vyykdančioji direktorė), Doc. dr. Audronė Nugaraitė (Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja), Džiugas Paršonis (VU Žurnalistikos instituto lektorius, „Nežinau.lt“ tinklaraščio autorius), Prof. Žygintas Pečiulis (VU Žurnalistikos instituto direktorius), Dainius Radzevičius (Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas), Romas Sakadolskis (žurnalistas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas), Raivara Šemetulskytė („Nokia“ rinkodaros vadovė Lietuvai ir Latvijai).

Apdovanojimų nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti renginyje-reginyje gegužės pabaigoje. Nugalėtojams bus įteiktos „Nmedia 2010“ statulėlės ir išmanieji telefonai „Nokia N8“, išsiskiriantys daugialypės. Konkurso nuostatus galima rasti ir kandidatus apdovanojimams siūlyti interneto svetainėje www.nmedia.lt iki 2011 m. gegužės 1 d.

Daugiau informacijos galima teirautis telefonu 8 5 2122805 arba elektroniniu paštu info@lzs.lt