Regreso metai regione, arba Rašinėlis Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga

Gegužės 3 d. – Pasaulinė spaudos laisvės diena

„Europa krenta nuo savo pjedestalo“ – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų“. Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010“, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus.

Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą. Praeiti metai vėl nubloškė mus žemyn – į 13 vietą. Žinoma, kritimas nėra katastrofiškas. „Reporteriai be sienų“ net detaliau nepaaiškina, kodėl buvo pažemintas Lietuvos indeksas, tačiau galima numanyti, jog čia neapsiėjo be seimūnų pastangų reguliuoti tam tikros informacijos sklaidą bei taip skatinti žurnalistų savicenzūrą.

Nedetalizuoja „Žurnalistai be sienų“ ir to, dėl ko nuo 6 iki 9 vietos nukrito Estija. Bet kurio atveju, iš trijų Baltijos šalių ši mūsų šiaurės kaimynė tebelieka lydere ir šioje sferoje.

Skausmingai krito Latvija. Pagal 2009 m. duomenis, ji užėmė 14 vietą pagal spaudos laisvę pasaulyje, o 2010 m. nubloškė ją į 30 poziciją. „Reporteriai be sienų“ su nerimų pažymėjo, jog šioje šalyje grįžtama prie prievartos ir cenzūravimo praktikos, kuri pasireiškė prieš rinkimus. Tačiau ir šis kritimas nėra įspūdingiausias.

Labiausiai nuvylė Ukraina. Spaudos laisvės reitinge ji per metus krito 42 pozicijomis ir dabar užimą 131 vietą. Įvyko tai, ko buvo bijoma. Viktoro Janukovičiaus atėjimas į valdžią sustiprino autoritarines tendencijas šalyje. Šios tendencijos pirmiausiai smogė būtent žiniasklaidos sektoriui. Kaip pažymi „Reporteriai be sienų“, didžiausią spaudimą pajuto radijo ir televizijos žurnalistai. Taip pat nurodoma, jog Ukrainos spaudos laisvės erdvę smaugią rimti interesų konfliktai.

Šiame kontekste Rusija ir Baltarusija atrodo nuobodžiai. Nėra paslaptis, jog šios šalis turi rimtų problemų spaudos laisvės sferoje. Tiesa, Rusija pagerino savo pozicija nuo 153 vietos (2009 m.) iki 140 vietos (2010 m.), tačiau ji vis dar išlieka tarp probleminių šalių. „Reporteriai be sienų“ nurodo, jog žiniasklaida Rusijoje vis dar gana griežtai kontroliuojama, be to lieka neišspręsta smurto prieš žurnalistus problema.

Baltarusija 2010 m. buvo 154 vietoje pagal spaudos laisvę, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog įvertinimas buvo padarytas dar prieš prasidedant represijoms prieš opozicines jėgas, tarp kurių atstovų yra nemažai ir žurnalistų. Galima priminti, jog nemažai žurnalistų nukentėjo ir per 2010 m. gruodžio 19 d. įvykius Minske. Nėra abejonių, jog visa tai atsispindės šių metų reitinge. Nenustebčiau, jei Baltarusija būtų galutinai nublokšta į apačią, prie labiausiai marginalizuotų pasaulio šalių. Beje, tai jau atsispindėjo vakar paskelbtame kitos pasaulyje gerai žinomos organizacijos – „Freedom House“ – ataskaitoje, skirtoje spaudos laisvę pasaulyje apžvelgti. Čia Baltarusija pateko į „blogiausių dešimtuką“ kartu su Birma, Kuba, Ekvatorine Gvinėja, Eritrėja, Iranu, Libija, Šiaurės Korėja, Turkmėnija ir Uzbekija.

Belieka paminėti, jog iš mums aktualaus regiono savo pozicijas, apart Rusijos, sugebėjo pagerinti tik Lenkija. Ji nuo 37 vietos (2009 m.) pakilo į 32 vietą (2010 m.).

Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga galima pasidžiaugti, jog nežiūrint į nieką mes užimame paminėtame „Reporterių be sienų“ reitinge gana aukštą vietą, kurios galėtų pavydėti ir nemaža dalis Europos Sąjungos senbuvių (pavyzdžiui, Italija (50 vieta – 2010 m.) ar Graikija (73 vieta – 2010 m.)). Visai neblogai atrodo Latvija ir Lenkija, nekalbant jau apie Estiją. Visa tai nežiūrint į tam tikrą regresą, kuris pasireiškė praeitais metais. Tuo tarpu, erdvė už rytinės ES sienos ir toliau grimzta į autoritarinės kontrolės, kur nėra vietos spaudos laisvei ir laisvai nuomonei, liūną. Labiausiai tenka apgailestauti, jog pozicijų neišsaugojo Ukraina, kuri turėjo savo „demokratijos šansą“, bet, atrodo, prarado jį.

Viktoras Denisenko               

Dėmesio! Konkursas!

Europos Komisija, siekdama paremti ir pripažinti žurnalistus, savo darbu padedančius didinti informuotumą ir gerinti supratimą apie skurdą ir socialinę atskirtį, įsteigė 2010-ųjų Europos metų žurnalistų apdovanojimus.

Visa informacija yra čia

Dar kartą apie O. Bebeniną

Baltarusija neteko žurnalisto Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją opozicinio naujienų tinklalapio Chartija97 įkūrėjas nusižudė, tačiau jo draugai ir kolegos netiki to. Kaip buvo iš tikrųjų – sunku pasakyti. Pagal iš Baltarusijos ateinančią informaciją galima daryti prielaida, jog O. Bebeninas buvo nužudytas, o jo savižudybė demonstratyviai ir sąmoningai aplaidžiai inscenizuota. Tai galėjo būti savotiška kraupi žinutė žurnalisto kolegoms, jį pažinojusiems opozicijos atstovams – įspėjimas tylėti, įspėjimas nesikišti „ne į savo reikalą“ prieš gruodžio 19 d. Baltarusijos laukiančius prezidento rinkimus. Tačiau, žinoma, tai tik asmeninė nuomonė neparemta jokiais rimtesniais faktais.

Beje, rimtesnių faktų apie O. Bebenino „savižudybę“ galima perskaityti čia – nepriklausomame Nikolajaus Chalezino tyrime.

Iš: viktordenisenko.eu

Tarptautinė žurnalistų solidarumo diena

Mieli kolegos, šiandien yra Tarptautinė žurnalistų solidarumo diena. Solidarumas yra mūsų profesinio tarpusavio bendravimo vertybė. Šindien verta prisiminti apie kolegas, kurie rizikuodami savo gyvybe dirba sunkų ir atsakingą žurnalistinį darbą. Mažiau nei prieš savaitę Baltarusijoje žuvo žurnalistas Olegas Bebeninas (oficialiai ši mirtis kvalifikuota kaip savižudybė, tačiau O. Bebenino draugai ir kolegos atvirai pareiškė, jog netiki šia versija). Kitoje pasaulio pusėje – Irake vakar buvo nužudytas žinomas Al Iraqiya TV žurnalistas Riyadh al-Sarai. Čia tik keletas naujausių pavyzdžių.

Mieli kolegos, bukime kartu, bukime solidarūs. Nebijokime apginti savo teises ir laisves. Bukime teisingi ir sąžiningi mūsų nelengvame darbe.

Amžina atminti visiems žuvusiems kolegoms.

Įtartina žurnalisto mirtis

Praeitą savaitę žurnalistai Baltarusijoje neteko savo kolegos, opozicinio naujienų portalo „Chartija 97“ įkūrėjo Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją žurnalistas nusižudė, tačiau jį pažinoję žmonės abejoja tokiomis teisėsaugos pareigūnų išvadomis. Kaip pranešama, O. Bebeninas nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio, taip pat neaptinkama įtikinamo motyvo, kuris galėjo pastūmėti jį tokiam drastiškam žingsniui.

Valdantysis Baltarusijos režimas yra liūdnai pagarsėjęs susidorojimais su politiniais oponentais. Situacijoje, kai artėja prezidentiniai rinkimai ir aštrėja politinės kovos, kurios autoritarinio valdymo sąlygomis yra potencialiai iškreiptos ir, be jokių abejonių, pavojingos, netikėta O. Bebenino mirtis negali nekelti daug pagrįstų klausimų. Norisi tikėtis, jog atsakymai į šiuos klausimus bus pateikti ir tiesa ankščiau ar vėliau paaiškės.

Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Vilniaus skyriaus tinklaraštis „Mediaplius“ išreiškia užuojautą O Bebenino šeimos nariams ir kolegoms.

Žiniasklaidos erozija

Kur situacija yra geresnė – Lietuvoje ar Šveicarijoje? Klausimas, žinoma, provokuojantis. Pasirodo, jog kalbant apie žiniasklaidos plotmę – didesnio skirtumo nėra. Neseniai žurnale „Veidas“ (2010 08 30) buvo išspausdintas Algimanto Šindeikio straipsnis pesimistiniu pavadinimu „Tolesnė žiniasklaidos erozija neišvengiama“. Straipsnyje pirmiausiai kalbama ne apie Lietuvą, bet apie tokią atrodytų laimingą ir klestinčią šalį kaip Šveicarija. Norėtųsi pateikti kelias didesnes citatas iš šio teksto (beje, tekstas remiasi Ciuricho universitete atliktu tyrimu). Esu tikras, jog šio citatos yra aktualios ir Lietuvos žiniasklaidai:

„Šveicarijos tyrėjai konstatuoja: žiniasklaidos kokybė vis prastėja. Didžiausia atsakomybė dėl to tenka interneto portalams ir nemokamiems laikraščiams“.

„Beje, politikos, verslo, kultūros asmenybių heroizavimas ar demaskavimas yra pirmas prastos žiniasklaidos požymis. Kokybiška žiniasklaida paprastai daugiau vietos skiria rimtai ir svarbiai informacijai, nei asmeninio pobūdžio, emocinei ar privačiai informacijai apie garsenybes. Ir priešingai – paviršutiniška žiniasklaida skiria daugiau dėmesio vadinamosioms „soft news“, tai yra lengvo turinio naujienoms, ir banalybėms“.

„Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Šveicarijos, tiek visos Europos žiniasklaida išgyvena transformacijos laikotarpį. Pirma, internetinė žiniasklaida paveržė iš tradicinės spaudos, radijo ir televizijų daug jaunų informacijos vartotojų. Antra, nemokamos informacijos kultūra lemia, kad tiek internete, tiek nemokamuose laikraščiuose kasdien pateikiama ta pati informacija kaip ir daugelyje žiniasklaidos priemonių, ir tai destruktyviai veikia mokamas žiniasklaidos priemones. Trečia, žiniasklaidos priemonių finansinė padėtis ypač pablogėjo dėl finansų krizės. Reklamos rinka smarkiai sumažėjo, ir tai kelia rimtą grėsmę daugeliui žiniasklaidos priemonių. Jos yra priverstos mažinti savo veiklos sąnaudas, atsisakyti brangaus informacijos parengimo, brangių informacijos šaltinių ir žurnalistų. Pradedama gaminti vis daugiau lengvo turinio informacijos, kurią parengti yra pigu“.

Iš tiesų, šios citatos vertos apmąstymų.

Dalyvaukite konkurse

Jau prasidėjo ES 2010 m.  žurnalistų apdovanojimų konkursas. Vertinimo komisijos laukia straipsnius apie diskriminaciją dėl rasės arba etninės kilmės, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos ir religijos arba įsitikinimų. Straipsniuose turi būti akcentuotas ir europinis aspektas.

Darbų pateikimo terminas – iki 2010 m. rugsėjo 17 d.

Visa informacija apie konkursą – čia

Prancūzų spauda vienijasi virtualioje erdvėje

Kaip išgyventi globalioje konkurencinėje erdvėje? Šeši prancūzų laikraščiai pasiekė susitarimą sukurti bendrą virtualųjį „spaudos kioską“, kuriame vartotojai galėtų nusipirkti jų generuojamą turinį. Projekte dalyvauja „Le Monde“, „Libération“, „Le Figaro“, „Les Echos“, „Le Parisien“ ir „L’Equipe“. Virtualus kioskas turėtų pradėti veikti jau nuo rugsėjo. Tokiu būdu prancūzų spauda ruošiasi konkuruoti su kitais globaliais naujienų portalais, tokiais kaip, pavyzdžiui, Google News.

Šaltinis: France to launch virtual newsstand as alternative to Goole News

Brazilijoje futbolininkai užpuolė žurnalistą

Futbolas – rimta aistra (tai galėjome pamatyti ir per neseniai pasibaigusi Pasaulio čempionatą). Brazilijoje futbolas yra tiesiog gyvenimas (kaip pas mus krepšinis – „antroji religija“). Tuo galėjo įsitikinti ir žurnalistas Roke Santosas, uždavęs po vieno iš nacionalinio čempionato mačo „banalų“ klausimą „Gojaso“ komandos treneriui. Paklausti apie „prarastą pergalę“ „Gojaso“ treneris ir žaidėjai įsiūto ir užpuolė žurnalistą tiesiog aikštėje. Žiūrėti video

Mobilioji ateitis

BBC rašo apie masinę „mobilizaciją“ (ne apie šaukimą į karą, o apie mobiliųjų telefonų paplytimą pasaulyje). Per gana trumpą laiką mobilus telefono aparatas tapo ne tik ir ne tiek telefonu, kiek universalia komunikacijos priemone. Apie šį fenomeną turėtų susimąstyti ir visuomenės informavimo priemonių leidėjai. Jau šiandien galima kalbėti apie pastebimą kategoriją žmonių, kurie skaito naujienas savo mobiliajame telefone (tai atitinka bendrai greitėjantį gyvenimo tempą). Ko gero, tokie pasikeitimai turės įtakos ir naujienų paruošimo principams, o tai reiškia – ir profesionaliam žurnalisto pasiruošimui. Ką gi, atrodo, jog mobilioji ateitis jau beldžiasi į duris (o tiksliau, žengia per slenkstį).