Kvietimas į susitikimą su europarlamentarais

Lapkričio 18 d. 13 valandą Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia į susitikimą su Lietuvoje rinktais Europos parlamento nariais. Susitikimas įvyks Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos (Žygimantų g. 1) salėje nr. 15 (pirmame aukšte).

Susitikimas neformalus. Prie apskrito stalo (perkeltine prasme) pasikalbėsime apie europarlamentarų darbą ir bendradarbiavimą su Lietuva. Apie jiems Lietuvos keliamas užduotis (jei kas nors jas kelia). Apie jų sprendimų įtaka Lietuvai. Ir apie jų bendravimą su Lietuvos žiniasklaida.

Apie savo dalyvavimą prašau informuoti elektroniniu adresu: audrys.antanaitis@inbox.lt

Konferencija. Įspūdžiai

Įspūdžiai iš VU ŽI konferencijos „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“

Konferencijoje buvo bandoma kalbėti apie žiniasklaidos dabartį ir ateitį (nepamirštant ir praeities). Suprantama, jog tai sudėtingas uždavinys. Įvertinti dabartį sunku, nes trūksta būtinos moksliniam žvilgsniui distancijos, ateitis nenuspėjama (o ir praeityje nemažai neatsakytų klausimų). Jei išimti iš bendro akademinio konteksto kaip kuriuos konferencijoje naudotus vaizdinius, tai galima būtų nutapyti apokaliptinį paveikslą: ateitis jau atėjo, gedima popieriaus, kaip atgyvenusios informacijos kaupimo priemonės, redakcijų koridoriais bastosi skirtingų lygių žurnalistai-terminatoriai ir nesuprasi, ar čia jau pasaulio pabaiga („dangus griūna“), ar dar – ne?

Žinoma, ne viskas taip baisu. Paminėta konferencija buvo bandymu dar kartą suvokti vykstančius žiniasklaidos formos ir turinio (o, kartu, ir aplinkos – rinkos) pasikeitimus. Ko gero, visus – ir medijų pasaulį tiriančius mokslininkus, ir žiniasklaidoje dirbančius žmonės – keletą pastarųjų metų neapleidžia jausmas, jog mes gyvename tam tikrame lūžio taške. Vis dar bandoma piešti ribą tarp tradicinės ir naujosios (daugeterpės) žiniasklaidos, nors ši riba tampa vis abstraktesnė. Ar tradicinė žiniasklaida miršta? Galbūt. Beveik niekas neabejoja, jog ji išgyvena savo saulėlydį, tačiau lygiai taip pat niekas nežino, kas bus rytoj? Dostojevskis sakė, jog „pasaulį išgelbės grožis“. Konferencijoje buvo viliamasi, jog „tradicinę žiniasklaidą“ išgelbės kokybė.

O gal viskas bus ne taip… Gal žiniasklaida išgyvens keisčiausias metamorfozes (mediamorfozes – kaip pasakytų JAV tyrinėtojas Rogeras Fidleris), paveikta inforeksijos (nenoro vartoti informaciją), diletantiškumo (kuris galutinai palaidos profesionalumą) ir nežabojamo techninio progreso? Nėra atsakymo (o jei būtų atsakymas, nebūtų konferencijos)… Čia, kaip visada, gelbsti liaudies išmintys, bylojanti: pagyvensim – pamatysim. Pamatysim jau labai greitai, nes, mano galva, ateitis šiandien ateina į mūsų pasaulį greičiau, negu tai buvo ankščiau. Ji – jau čia.

viktordenisenko.eu

Socialinės akcijos ir žiniasklaida

Kovo 16 d. Transparency International Lietuva organizuotuose tradicinėse „Žurnalistų pusryčiuose“ svečiavosi Lenkijoje leidžiamos „Gazeta Wyborcza“ specialiųjų projektų bei socialinių kampanijų redaktorius Grzegorzas Piechota. Susirinkusiems į renginį Lietuvos žurnalistams jis papasakojo apie tai, kodėl ir kaip visuomenės informavimo priemonės gali ir turi rengti socialines kampanijas.

Pasak G. Piechotos, „Gazeta Wyborcza“ per metus parengia apie penkiasdešimt įvairių iniciatyvų, kurios galima apibūdinti kaip specialūs projektai ar socialinės kampanijos. Tarp sėkmingiausių tokio pobūdžio iniciatyvų buvo originalus laikraščio žurnalistinis tyrimas apie emigraciją (6 redakcijos darbuotojai nuvyko į skirtingas ES šalis, kur bandė įsidarbinti ir praeiti įprastą emigranto iš Lenkijos kelią – vėliau visa tai buvo kruopščiai aprašyta), Tibeto palaikymo akcija (laikraščio skaitytojai buvo raginami fotografuotis su Tibeto vėliavomis ir siusti nuotraukas į redakciją), protestas prieš kelio tiesimą per Rospudos slėnį etc.

G. Piechota prisipažino, jog ne visada socialinės kampanijos būna sėkmingos, tačiau labai džiugu, kai pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Vykdant tokias kampanijas reikia telkti dėmesį ties realiais iššūkiais, o ne galvoti apie konkrečią naudą laikraščiui“, – patarinėjo svečias iš Lenkijos. Jis taip pat papasakojo apie „darbo su skaitytojais“ subtilybes. Pasak G. Piechotos, bandant įtraukti juos į socialines akcijas – raginant rašyti laiškus, pasakoti savo istorijas ar dalintis nuomone – labai svarbu yra tiksliai ir protingai suformuluoti klausimą, į kurį norima gauti atsakymą. „Venkite tokių nieko nereiškiančių klausimų kaip: „Ką jūs apie tai manote?“.“ – sakė G. Piechota.

Susitikimas su kolega iš Lenkijos privertė susimąstyti ir apie mūsų šalies žiniasklaidą. Nors socialinės akcijos nėra jai svetimos, tačiau vargu ar Lietuvoje yra nors vienas leidinys, kuris vykdytų tokias akcijas taip reguliariai ir tikslingai, kaip tai daro „Gazeta Wyborcza“.

Viktoras Denisenko