Įteiktas apdovanojimas

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vilniaus skyriaus tradicinio konkurso „Taikliausias šūvis“ laureatu tapo DELFI žurnalistas Šarūnas Černiauskas. Apdovanojimą pelnė DELFI publikacija, kurioje atskleistos derybos dėl kalinių balsų pirkimo Darbo partijos naudai.

skaityti toliau

Vilniaus skyriaus entuziastai susibūrė draugėn

Adventas, Maironis, kulka ir agurkas… Kas sieja šiuos, rodos, nesusiejamus žodžius? Ogi tradicinis, jau aštuntasis LŽS Vilniaus skyriaus renginys, kurio metu klausytasi kunigo Mindaugo Malinausko SJ atliekamų dainų, skaitytas Maironis, pagerbtas „Taikliausio šūvio“ nugalėtojas, labiausiai susimovusiam kolegai įteiktas žaliasis agurkėlis bei vaišintasi Gražinos Paukštienės bei Aurelijos Arlauskienės gamintais skanėstais.

Vakaro vedėja, konkurso „Taikliausias šūvis – 2012″ vertinimo komisijos pirmininkė Rasa Liutkuvienė, atidarydama renginį, visų pirma, pasidžiaugė, kad kvietimą dalyvauti žurnalistų vakarėlyje maloniai priėmęs kunigas Mindaugas atsinešė ir…gitarą. „Vadinasi, galime tikėtis malonaus siuprizo – kunigo atliekamų dainų“, – sakė Rasa. Ir neklydo. Nuoširdžiai pasveikinęs susirinkusiuosius ir prasmingai kalbėjęs apie žodį („Žodis duoda viltį, gyvybę, tikėjimą ir meilę. Per jį susipykstama, per jį susivienijima. Kaip lietus ir sniegas, taip ir žodis atlieka savo darbą – iš ilgesio ir tamsos perveda į viltį ir šviesą“), kunigas Mindaugas atliko visiems žinomas, taip pat ir negirdėtas dainas.

Nuoširdų susirinkusiųjų bendravimą ypatingai nuspalvino Loretos Jastramskienės perskaitytas Antano Jonyno eilėraštis „Baltoji naktis“.

„Adventas, tai laikas, kai sustojame ir susimąstome, ką reiškia laukimas šiame skubėjimo amžiuje, – kalbėjo renginio vedėja L.Liutkuvienė. – Gerumas, nesavanaudiškumas, atjauta ir pagalba – tai pačios didžiausios dovanos ir vertybės, galinčios išgelbėti mus. Didžiausias jų privalumas tas, kad jos yra amžinos – nedega, nerūdija, neskęsta… Verta prisiminti, kad Kalėdos nėra tokios alkanos, kad lūžtų stalai, joms nereikia brangių dovanų, – tereikia atiduoti pačius brangiausius dalykus: dėmesį, rankų ir širdies šilumą, supratimą, prisiminimą, pasidalinti tuo, ką turi, o ne tuo, ką gali nupirkti. Tegul išsipildo Jūsų nuoširdžiausi troškimai, o namuose visą šį kalėdinį laiką kvepia kepiniais, apelsinais ir eglute. Linkime šventiniu džiaugsmu, gera nuotaika ir šypsena dalintis su visais, o savyje atrasti ramybę ir susikaupimą. Linkime įgyvendinti visus planus, kad 2013 metai būtų tarsi naujas albumas, į kurį galėtumėte sudėti įsimintiniausias akimirkas“.

LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė A.Arlauskienė padėkojo valdybos nariams, kurie negaili laiko visuomeniam darbui, kurie visada pasiruošę padėti, nors žino, kad niekas už tai nemokės. „Ačiū Gražinai, kuri, nors ir turėdama didelių asmeninių problemų, prigamino įvairiausių skanumynų. Ačiū Rimantui Šalnai, Angelei Adomaitienei, Loretai Jastramskienei, Viktorui Denisenko, Rasai Liutkuvienei, Austei Korbutei patarimais ir konkrečiais darbais prisidėjusiems organizuojant šį renginį, – sakė pirmininkė, pasidžiaugusi, kad 2012-uosius skyrius baigė turėdamas 280 narių. – Deja, tenka apgailestauti , kad ne visi skyriaus nariai moka LŽS nario mokestį. Tad šį klausimą teks svarstyti artimiausiame skyriaus valdybos posėdyje“.

Visiems susirinkusiesiems paskaičius Maironio posmų (2012-ieji buvo Maironio metai), R.Liutkuvienė informavo apie „Taikliausio šūvio 2012″ vertinimo komisijos darbą: „Pirmą kartą teko tokia garbė ir atsakomybė pirmininkauti „Taikliojo šūvio“ konkurso komisijai. Džiaugiuosi, kad į mūsų šauksmą atsiliepė kolegos žurnalistai. Nuoširdžiai dėkoju Sigitui Krivickui ir žurnalistei iš Kelmės Reginai Musneckienei, atsiuntusiems savo darbus. Skyriaus nariai taip pat siūlė nemažai nominantų. Tačiau komisija vienbalsiai nusprendė, kad 2012-aisiais, rinkimų į Seimą metais, taikliausią šūvį paleido žurnalistas Šarūnas Černiauskas, pirmasis gavęs medžiagą ir viešoje erdvėje paskelbęs apie rinkimų metu pirktus rinkėjų balsus. Šie nenuginčijami faktai žurnalistui pelnė „Taikliausio šūvio“ prizą – išgraviruotą kulką“.

Nebuvo pamirštas ir „Metų kornišono“, kitaip tariant, Žaliojo agurkėlio prizas, kuris kasmet skiriamas labiausiai susimovusiam kolegai. Šį kartą jis vienbalsiai skirtas žurnalistui Algimantui Čekuoliui už Atominės elektrinės propagavimą. „Kadangi tai labai patyręs ir autoritetitą turintis kolega, jam skiriame ne vieną, o visą stiklainį žaliųjų agurkėlių“, – sakė komisijos pirmininkė.

Tą vakarą kalbėta įvairiomis temomis. Mat labai įvairūs bus ir 2013-ieji, kuriems Seimas suteikė net šešis proginius pavadinimus: Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą, Sveikatingumo, 1863-ųjų sukilimo, edukologės Meilės Lukšienės, Klaipėdos krašto atgavimo bei Tarmių. Pastarasis pavadinimas ypatingai sudomino vakarėlio svečius – aukštaičius, žemaičius, dzūkus ir suvalkiečius, kurie bandė kalbėti tarmiškai. Ypač tai sekėsi antrojoje susibūrimo dalyje, susėdus prie gražaus ir gausaus stalo.

Auksė Skiparytė

 

Knyga – geriausia dovana :)

Knyga “Tadas ir Misteris Arkadas: Mano Lietuva“. Tai Lietuvos istorija eilėmis ir komiksais vaikams. Tokios knygos rinkoje Lietuvoje nebuvo nuo 1582 metų!

“Nuoširdžiai didžiuodamasis pristatau savo ir  Aušros Chlevickaitės  (dailininkės ir žurnalistės) šeštą knygą skirtą 5 iki 12 metų  vaikams “Tadas ir Misteris Arkadas: Mano Lietuva“. Ši knyga savo forma bei tematika – išskirtinė. Tai 40 pslp. komiksas – poema apie Lietuvos istoriją.  Tokios patriotizmą ir  žinias apie savo valstybę skatinančios knygos tokia forma Lietuvoje nėra. Pirma – Motiejaus Strijkovskio eiliuota knyga apie Lietuvos istoriją buvo išleista 1582 m, Jono Radvano -1590 m, Samuelio Daugirdo 1626 m, o paskutinį – ketvirtą  kartą, tik praėjus keliems šimtams metų, Balės Vaivorytės (JAV) istorija eilėmis  jaunimui – 1956 metais.  Todėl knyga „Tadas ir Misteris Arkadas: Mano Lietuva“ apie Lietuvos istoriją išties yra istorinė. Ši poema  savo pramogine – komikso forma, kalba apie Lietuvos istoriją nuo dinozaurų laikų iki Žalgirio mūšio. Iliustracijos juokingos, tekstas su žiniomis, klausimais ir atsakymais  lengvai įsimenamas. “

Gruodžio viduryje knyga pasirodys visose Lietuvos knygynuose.

Knygos pristatymas įvyks Ozo prekybos centre vaikų skyriuje Xplanet šį penktadienį, 7 gruodžio 18.00.  Kviečiame kolegas su šeimomis, nes vyks ir mano pasirodymas:)

Iki pasimatymo –

Arkadijus

Kviečiame dalyvauti „Taikliausio šūvio“ konkurse

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Vilniaus skyrius kviečia teikti darbus tradiciniam skyriaus konkursui „Taikliausias šūvis“. Darbai turi būti paskelbti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. Konkurse gali dalyvauti tik LŽS nariai.

Darbus ar kandidatūras „Taikliausio šūvio“ konkursui prašome teikti Konkurso vertinimo komisijos pirmininkei Rasai Liutkuvienei (rasoslis@gmail.com) iki gruodžio 10 d. Pasiūlymus gali teikti redakcijos, prodiuseriai, LŽS skyriai ir patys žurnalistai.

Pagrindiniai darbų vertinimo kriterijai: aktualumas, visuomeninė reikšmė ir profesionalumas. Su konkurso nuostatais galima susipažinti šioje svetainėje.

Laureatas bus apdovanotas LŽS Vilniaus skyriaus iškilmingame renginyje, kuris įvyks gruodžio 20 d. (ketvirtadienį) 17 val. A. Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilniuje).

Drauge palydėsime besibaigiančius Drakono metus, pabandysime atspėti, kokia gi bus žurnalistinė Gyvatė, labiausiai “susimovusiam“ kolegai, išrinktam iš Jūsų pasiūlytų kolegų būrio, bus įteiktas specialusis prizas – žaliasis agurkėlis.

Laukiame Jūsų pasiūlymų. Taip pat prašome registruotis į renginį aukščiau nurodytu el.paštu.

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė
Rasa Liutkuvienė

Po viešo intereso skydu

Viešas interesas – tai, kas leidžia mums, žurnalistams, įprasminti savo darbą. Mes esame įpratę atsakinėti į visus priekaištus keturiais žodžiais, kuriuose slypi mūsų veiklos pagrindas: žmonės turi teisę žinoti. Žurnalistas yra tas žmogus, kuris padeda šią teisę užtikrinti ir realizuoti. Čia yra, naudojant šiandien madingus žodžius, mūsų vizija ir misija.

Tačiau teisė žinoti nėra absoliuti. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16 straipsnyje nurodoma, kad „žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, pateikdamas informaciją, privalo atskirti informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešas) interesas nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą“. Pagal aukštą žurnalistikos misiją viešosios informacijos rengėjas turi vadovautis būtent viešu interesu, informuoti apie visuotinai svarbius dalykus, tačiau šalia aukštos misijos žurnalistikoje yra ir kitas stiprus aspektas – komercinis. Neretai būtent skaitytojų (klausytojų, žiūrovų) smalsumo tenkinimas suteikia daugiau materialios naudos, nes nuoseklus kilnios misijos vykdymas.

Svarbu ir tai, kad viešo intereso principai iš esmės nesikeičia (tai, kas yra svarbu – yra svarbu), tačiau šiandien stipriai keičiasi žiniasklaidos sistema, darbo su informacija gairės. Bandymas suplakti (neretai – tariamą) viešą interesą su „smalsumo tenkinimu“ netgi sukūrė naują, hibridinį žurnalistinį žanrą – infošou. Iš kitos pusės, greitėjančios informacijos amžiuje žmogui tampa vis sunkiau gilintis į rimtus dalykus, nes tai reikalauja daug laiko, o mes vis labiau priprantame prie greitos informacijos (greitų žinių) formato, kai dienos paveikslas neretai sudaromas peržiūrėjus naujienų portalo straipsnių antraštes. Tačiau tai techninė klausimo pusė.

Svarbu yra tai, kad viešas interesas gali būti ir manipuliacijų objektu (o tai rimtesnis reiškinys, nei viešo intereso komercializacija). Kaip gi čia neprisiminus vadinamosios „D. Kedžio istorijos“ (pavadinimas nusižiūrėtas portale Delfi.lt). Viešą interesą šioje istorijoje, kaip ir daugumoje kitų istorijų, galima būtų apibūdinti gana paprastai – žmonės turi teisę žinoti, kas nutiko iš tikrųjų. Viešas interesas yra susijęs su poreikiu, kad būtų įvykdytas teisingumas. Abi funkcijas – atskleisti tiesą ir įvykdyti teisingumą – turėjo realizuoti teisėsaugos organai. Žiniasklaidos funkcija šioje situacijoje būtų teisingai ir korektiškai pranešti apie įvykių eigą, paviešinti informaciją, kuri „pateisina visuomenės (viešą) interesą“, o ne „tenkina smalsumą“.

Deja, bet atrodo, kad Lietuvos žiniasklaida neatlaikė išbandymo „D. Kedžio istorija“. Ten, kur reikėjo didžiausių pastangų bent pabandyti išlaikyti objektyvumą, buvo pasirinktas kitas kelias – žiniasklaida, kaip ir visuomenė, pasidalino į dvi stovyklas. Žurnalistai iš esmės tapo įvykių dalyviais. Galima priminti, kad TV3 televizija tiesiogiai transliavo „mergaitės paėmimo operaciją“, o ką jau kalbėti apie skirtingas publicistines laidas, akivaizdžiai palaikančias vieną ar kitą pusę. Visa tai, suprantama, buvo pridengta viešo intereso skydu.

Kai vadinamojoje „D. Kedžio istorijoje“ anksčiau ar vėliau bus padėtas taškas, ji greičiausiai įeis į Lietuvos žurnalistikos teorijos analus, kaip priemonė analizuoti žiniasklaidos klaidas ir netinkamai atliekamas žiniasklaidos funkcijas (teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad „D. Kedžio istorijos“ išbandymo neatlaikė ne tik žiniasklaida, bet ir teisėsaugos bei kai kurios kitos struktūros). Tai yra tik vienas, bet labai ryškus pavyzdys, kaip viešo intereso principas gali būti naudojamas ne visai tinkamai (kaip „skydas“, kuris padeda pateisinti visus „tikslus ir priemones“).

Tačiau, iš kitos pusės, viešas interesas taip pat – turėti profesionalę, etiškai besielgiančią, objektyvumo siekiančią žiniasklaidą. Nepamirškime, kad ir pati visuomenė turi ginti savo viešą interesą. Todėl gal ir ne visai atsitiktinė yra mintis, kad turime tokią žiniasklaidą, kurios patys esame verti – ir žurnalistai, ir paprasti piliečiai.

Ginkime savo viešą interesą.

LZS.lt

Darbo skelbimas

Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius ieško darbuotojo:

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji/ysis specialistė/as

Reikalavimai

Aukštasis universitetinis išsilavinimas;

Puikios lietuvių kalbos žinios, pageidautina anglų kalbos žinios;

Darbo kompiuteriu įgūdžiai.

Žurnalistinio darbo įgūdžiai

Gebėjimas kvalifikuotai parengti  analitinę medžiagą apie mokslo pasiekimus, studijas, VU gyvenimą;

 

Darbo pobūdis

Rengti Naujienų portalui, Vilniaus universiteto laikraščiui „Universitas Vilnensis“, žurnalui SPECTRUM publikacijas, medžiagą apie universiteto tiksliuosius, socialinius ir humanitarinius mokslus, studijas, talkinti leidžiant informacinius, reklaminius leidinius apie Vilniaus universitetą, bendradarbiauti  socialiniuose tinkluose. Talkinti fakultetams rengiant s medžiagą spaudai ;

Susidomėjusius kviečiame atsiųsti savo CV adresu: infor@cr.vu.lt

Jei mums tiks Jūsų kandidatūra, pakviesime pokalbiui. Jūsų CV lauksime iki birželio 30 d. 

Žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei įteikta Vytauto Gedgaudo premija

Arūnas MILDŽIUS

2012 m. gegužės 4 d.  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyba sukvietė kolegas į sostinės savivaldybę, kur paminėtos vieno iškiliausių lietuvių išeivijos žurnalistų, kultūros veikėjo  Vytauto Gedgaudo (1912-1999) 100-osios gimimo metinės, įteikta 2012 m. LŽS ir NŽKA V.Gedgaudo premija,  skirta žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei už knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“. Taip pat atidaryta žinomo žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno fotografijų paroda „2011 m. Tapyba. Abstrakcijos“.  Renginį papuošė smuikininkės Diemantės  Merkevičiūtės atlikti kūriniai.

Renginyje dalyvavo Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas prof. Povilas Karoblis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, savivaldybės tarybos nariai, žurnalistai, sporto pasaulio atstovai.

V.Adamkus įdomiai papasakojo apie Vytautą Gedgaudą, jo darbus. Tai buvo iškili, graži  asmenybė tiek išore, tiek vidumi. Plataus akiračio, plataus polėkio. Nuo jaunystės mėgo sportą. Buvo ilgametis „Dirvos“ redaktorius. Joje dirbo 32 metus, iš jų 23 metus – vyriausiuoju redaktoriumi. „Dirva“ buvo laikomas tautininkų laikraščiu, tačiau jis netapo uždara partine tribūna. Gedgaudo redagavimo metais jos puslapiuose sutarė dešinieji, liberalai ir kairesnieji.

LŽS ir NŽKA V.Gedgaudo komisijos pirmininkė žurnalistė Angelina Liaudanskienė, įteikdama  premiją, sakė: „Džiaugiamės, kad premiją gavo sporto žurnalistė. Tai – išskirtinis dalykas. Skirdami šią premiją žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei už knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“ pagalvojome, kad dabar tinkamiausias laikas pagerbti Jo Ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų ir užduoti jam namų darbų. Norėjome, kad premija jam būtų tarsi ženklas, jog jis, kaip ir Vytautas Gedgaudas, galėtų įsteigti savo vardo stipendiją arba premiją. Mes žavimės V. Adamkumi, labai vertiname jo indėlį į Lietuvos nepriklausomybę, valstybingumą. Tačiau jis, dvi kadencijas buvęs šalies prezidentas, dar turi nebaigtų darbų – ant Šeškinės kalvų tebestūkso griaučiai, primenantys, jod esame vienintelė pasaulio sostinė, neturinto nacionalinio stadiono. Jau dvi kartos užaugo prie šių griaučių. Prezidentui tai – tarsi užuomina. Jei mūsų lūkesčiai pasiteisins, būsime labai laimingi“.

Portalo sportas.info ir laikraščio „Sportas“ žurnalistė (pastarajame leidinyje ji dirba nuo 1967 metų), devynių knygų apie sportą ir sportininkus autorė Marytė Marcinkevičiūtė neslėpė džiaugsmo, sulaukusi garbingo apdovanojimo: “Labai džiaugiuosi, kad laureatų sąraše pagaliau atsirado ir sporto žurnalisto pavardė. Juk ir Vytautas Gedgaudas buvo sportininkas“. M. Marcinkevičiūtė dėkojo likimui, suvedusiam ją su V. Adamkumi. „Praėję metai mums buvo sėkmingi. Parašėme po vieną knygą. Žinoma, unikalūs prezidento dienoraščiai smarkiai lenkia mano kūrinį. Bet mūsų sėkmingas bendradarbiavimas leidžia tikėtis kažko ateityje. Prezidentas turi vilčių, aš irgi turiu vilčių. Tad kitais metais gal vėl kas nors bus“, – kalbėjo žurnalistikos veteranė. Beje,  M. Marcinkevičiūtė, kaip ir V. Adamkus – buvusi lengvaatletė, Lietuvos čempionė.

V.Gedgaudo premija įvertintos knygos herojus Valdas Adamkus neslėpė: „Sunku išreikšti jausmus, kuriuos išgyvenu. Norėčiau, kad jaunimas, perskaitęs šią knygą, pamatytų, jog norint, dirbant, siekiant galima kažką nuveikti, palikti ateities kartoms. Ačiū, Maryte.“

Sporto žurnalistiką pamilusią M. Marcinkevičiūtę sveikino ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas profesorius Povilas Karoblis, kolegos žurnalistai, sportininkai.

LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė, dėkodama susirinkusiems, išreiškė viltį kad ateityje Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premijos įteikimas taps gražia Vilniaus miesto savivaldybės ir LŽS Vilniaus skyriaus tradicija.

Pasinaudota www.sportas.info informacija

Dainiaus Ručinsko ir Mariaus Grinbergo (www.sportas.info)  nuotr.

Renginio akimirkos

Prezidentas Valdas Adamkus su Maryte Marcinkevičiūte

 

 

 

 

 

 

Su švente!

Mielas kolega,

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikiname Jus ir linkime kūrybinės sėkmės.

Gyvenkite dabartimi, kurioje slypi galimybės. Sugebėkite nepraleisti progos, pastebėkite jas. Savo profesijoje ir kasdienybėje siekite teigiamų tikslų. Gyvenkite dabartimi ir ateitimi.

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba

 

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas Vilniaus miesto savivaldybėje

2012 m. gegužės 4 d.  (penktadienį) 11 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyba kviečia kolegas į sostinės savivaldybę (Konstitucijos pr.3, II a), kur bus paminėtos vieno iškiliausių lietuvių išeivijos žurnalistų, kultūros veikėjo  Vytauto Gedgaudo (1912-1999) 100-osios gimimo metinės. Taip pat atidaryta žinomo fotomeninko Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nario Zino Kazėno fotografijų paroda „2011 m. Tapyba. Abstrakcijos“.  

Garsią Roberto Kenedžio frazę  „Žmonės mato kaip yra, o aš matau kaip gali būti“  kartodavęs V.Gedgaudas savo gyvenimu įrodė,  kad nepaisant karų, sunkmečių ir nelaimių galima išlikti ištikimu jaunystės idealams,  įmanoma puoselėti aukščiausią žurnalistikos kultūrą nesiorientuojant į pelną.

Prieškario metais V.Gedgaudas redagavo savaitraštį „Iliustruotas pasaulis“, dienraščius „ Laiko žodis“, „Telegramos“, „Laikas“. Už nuopelnus Antrajame pasauliniame kare Svetimšalių legiono gretose apdovanotas dviem „Croix de Guere“ ir Tuniso kautynių medaliu. 1945–1950 m. – „Draugo“ (Čikaga) korespondentas Paryžiuje. 1950 m. atvyko į Niujorką, kur redagavo „Vienybę“. Kurį laiką buvo grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus. 1959 m. apsigyveno Klyvlende ir ėmėsi redaguoti vieną įtakingiausių išeivijos laikraščių – „Dirvą“. 1968–1985 m. – vos ne tris dešimtmečius – buvo vyriausiasis jo redaktorius.

V.Gedgaudas buvo prisiekęs buriuotojas, garsiosios jachtos „Žalčių karalienė“, 1937 m. laimėjusios lenktynes aplink Gotlando salą, įgulos narys, Lietuvos žurnalistų būriuotojų klubo „Marinus“ garbės narys.

1997 m. Stefanija ir Vytautas Gedgaudai pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjungai įsteigti fondą, iš kurio būtų premijuojami kūryboje pasižymėję žurnalistai. Tais pačiais metais pirmoji Vytauto Gedgaudo premija paskirta „Respublikos“ žurnalistui Ferdinandui Kauzonui. Kasmet Vilniaus Universiteto žurnalistikos studentams skiriama Vytauto Gedgaudo stipendija.

*   *  *

Zinas Kazėnas – žinomas žurnalistas, fotografas ir tapytojas. Šiandien autorius pristato tapybos darbus, kuriuos pats vadina abstrakcija. Menotyrininkė  dr. Eglė Jaškūnienė: „Ištisus amžius bandome išsiaiškinti abstrakčių formų poveikio prasmę ir mechanizmus žmogaus sąmonei psichologiniu, fiziologiniu, estetiniu ir galybe kitų aspektų. Tačiau, kas žino – gal būt, stebėdami abstrakčius gamtos – žmogaus tandemo tvarinius, tikrumoje mes žavimės ne spalvų, formų, faktūrų derme, o ta pirmaprade jėga, kurios logika persmelkia visus – materiją, mokslą, kūrybą, protą“.

Minėjimą rengia Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius.  

Renginyje dalyvaus ir kalbės  LR prezidentas Valdas Adamkus, Seimo, Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vytauto Gedgaudo premijos laureatai, Vytauto Gedgaudo našlė Stefa Gedgaudienė, Lietuvos žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai, kultūros darbuotojai. Laukiame Jūsų!

Aurelija Arlauskienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė

Daugiau informacijos – Rasa Liškauskaitė (868031110)

Vilniaus skyriaus žurnalistai – už pilietiškumo ugdymą

Tokį tikslą iškėlė naujoji LŽS Vilniaus skyriaus valdyba. Žurnalistų politiškumo ugdymo ir žurnalisto atsakomybės kuriant pilietinę visuomenę sklaida bus viena pagrindinių skyriaus veiklos strateginių krypčių, kurioms balandžio 11 d. posėdyje pritarė skyriaus valdyba.

„Mes kasdien matome vertybių išplovimą ir žurnalistų sluoksniavimąsi aplink leidėjus bei kitus įtakingus asmenis. Ar žurnalistas yra atsakingas už vertybių visuomenėje skatinimą? Pilietiškumą reikia ugdyti ir tarp žurnalistų, ir rengiant susitikimus su visuomeniniais klubais, partijomis ir pan.“, –  kalbėjo Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas projektinei veiklai Aleksandras Matonis. Politiškumo pozicija, anot jo, turi atsispindėti skyriaus strateginėse veiklos  kryptyse.

Skyriaus pirmininkės pavaduotojo komunikacijai Viktoro Denisenko nuomone, visuomenės susiskaidymas ir žurnalisto kaip piliečio pozicija pastaruoju metu – jau didelė problema. Kiti valdybos nariai taip pat pasisakė, kad pilietiškumas turi tapti prioritetu, o skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė pasiūlė tą akcentuoti visuose galimuose veiklos projektuose ir dirbti su šūkiu „Vilniaus skyriaus žurnalistai – už pilietiškumo ugdymą“.

Per praėjusią 2009-2011 m. valdybos kadenciją labai produktyviai veikė skyriaus Pokalbių klubas, kasmet įvairiais renginiais pažymėta Spaudos diena, surengtos pažintinės ekskursijos į  Valdovų rūmus, po Vilniaus  pilių valstybinio kultūrinio rezervato pilių teritoriją bei kitas įžymias sostinės vietas, išvykos į vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Svėdasus ir Anykščių kraštą. Taip pat keliauta  po Šalčininkų rajoną bei susitikta su jo vadovais, įvyko susitikimai  su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Vilniaus krašto bajorais, kitais LŽS skyriais, organizuotos kolegų parodos, knygų  pristatymai bei įvairūs kiti renginiai.

Į panašias kultūrines, socialines, edukacines kryptis skyriaus veikla bus orientuota ir ateityje, rengiamos tikslinės pažintinės kelionės (viena jų – Lietuvos didikų Radvilų takais).

Valdyba posėdyje taip pat pritarė  2012 metų projektams, iš jų vienam artimiausių – Spaudos dienos. Valdybos narė Gražina Paukštienė pasiūlė Spaudos dienos minėjimą ir pilietiškumo pamokas pradėti pavasarine talka Vilniaus  pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje. Balandžio 20 d. 16 val. esame laukiami prie „Rotondos“, Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilniuje.

Tvarkysime Vilniaus pilių teritoriją – istorinę ir kultūrinę vertybę, išskirtinę vietovę, su kuria daugelis sieja savo kartos istorijos bei kultūros puoselėjimo tradicijas. Tai labiausiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Vilniaus senamiesčio dalis, garsinusi mūsų valstybę praeityje, o šiandien gausiausiai lankoma turistų.

Skyrius šiemet taip pat surengs tradicinį metinį renginį “Taikliausias šūvis–2012“, organizuos naują LŽS Vilniaus skyriaus ir Lietuvos notarų rūmų edukacinį projektą bei tęs ankstesnius.

Valdyba taip pat aptarė komunikavimo su skyriaus nariais tvarką, pasiūlė atstovus į LŽS tarybą, pateikė pasiūlymų Pokalbių klubui, išklausė A.Arlauskienės informaciją apie nario mokesčio įsiskolinimus. LŽS valdybai pasiūlyta atnaujinti narių duomenų bazę ir iki 2012 m. birželio 1 d. sutvarkyti nario mokesčio mokėjimo bazę.

Angelė Adomaitienė