Stabdykime pedofiliją ir spekuliacijas šia tema

Atviras laiškas politikams, teisėsaugai ir žiniasklaidai

Kovo pabaigoje Panevėžio miesto apylinkės teismas nusprendė, kad garsioji Kauno pedofilijos byla turi būti papildyta. Tai reiškia, kad galutinio teismo verdikto šioje byloje dar teks gerokai palaukti ir teisiniai atsakymai į viešai keliamus klausimus visuomenę pasieks vėliau nei norėtųsi.

Šios aplinkybės verčia mus labai atvirai prisipažinti, kad tokia bylos eiga verčia politikus, teisėsaugą ir ypač žiniasklaidą labai atsakingai vykdyti savo pareigas – atsiriboti nuo bet kokių bandymų spekuliuoti šia tema viešoje erdvėje, manipuliuoti viešai prieinama ar neskelbtina ikitesminio tyrimo medžiaga, taip pat spekuliuoti visuomenės jausmais.

Tai privalome padaryti, nes teisinėje visuomenėje turime rimtą konstitucinį įpareigojimą – apsaugoti byloje minimus nukentėjusius, įtariamus, liudijančius ar kitus asmenis bei jų šeimų narius nuo bet kokio visuomenės spaudimo. Toks spaudiams ypač žalingas nepilnamečiams net ir tais atvejais, kai jų tėvai ar artimi giminaičiai nuolat rodomi ir vertinami subjektyviosios žurnalistikos laidose kai kuriuose komerciniuose televizijos kanaluose.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja ir žurnalistus, ir žiniasklaidos priemonių vadovus bei savininkus suvokti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą.

Kaip žinoma, minėtu Panevėžio teismo sprendimu, Vilniaus apygardos prokuratūra, tirdama Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu pareikštus įtarimus Andriui Ūsui, padarė aiškių ir reikšmingų ikiteisminio tyrimo trūkumų. Teismo sprendime rašoma, kad „taip pat yra pažeista kaltinamojo A. Ūso teisė į tikslų, galutinai suformuluotą kaltinimą, tai yra teisė žinoti nedviprasmišką kaltinimų apimtį ir jo sunkumą bei atitinkamai ruoštis gynybai. Prokurorai, teismo manymu, paskubėdami kreiptis į teismą pažeidė nukentėjusios mergaitės ir jai atstovaujančios Neringos Venckienės bei įgaliotojo atstovo advokato Aido Venckaus teisės dėl rungimosi principo ikiteisminiame tyrime ir dėl teisingo ikiteisminio proceso“.

Toks teismo sprendimas reiškia, kad teisėsaugos laukia nauji iššūkiai – tinkamai užbaigti ikiteisminį tyrimą, kuris sulaukė milžiniško visuomenės ir ypač žiniasklaidos dėmesio. Kol vyks tyrimas žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės vėl turės galimybę skleisti informaciją apie jį. Tačiau žurnalisto etika įpareigoja įgyvendinant šią teisę garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų teisingos pusiausvyros.

Todėl stebint kai kurias viešas publikacijas ar televizijos laidas šiandien gali kilti pagrįstas įtarimas, jog kai kuriais atvejais visuomenė yra ne informuojama, o bandoma tiesmukai formuoti visuomenės nuomonę apie su rezonansine byla susijusius asmenis. Akivaizdu, kad nukentėjusiais jau dabar galima įvardinti ir su pedofilijos istorija siejamoje kitoje byloje esančias aukas – nužudytą Kauno teisėją ir vieną moterį bei šių asmenų šeimos narius.

Nukentėjo ir toliau patiria didelį psichologinį spaudimą ir tie amenys, kurių artimieji šiuo metu dar tik ruošiasi teisminiam bylos nagrinėjimui ir yra suinteresuotos bylos šalys.

Todėl norisi nuoširdžiai padėkoti tiems kolegoms, kurie etiškai dirba nušviesdami rezonansinės bylos eigą.

Tuo pačiu tenka viešai priminti kitiems kolegoms, jog norėdami gauti informaciją, jie neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis.

Be to, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės. Pateikdami informaciją žurnalistai privalo atskirti informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešas) interesas nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą.

Visiems žurnalistams turi būti žinoma, kad draudžiama skelbti patyrusio seksualinę agresiją asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti to asmens tapatybę. Akivaizdu, kad šio principo jau neįgyvendino ir neįgyvendina nė viena žiniasklaidos priemonė, kuri kalba apie rezonansinę pedofilijos bylą.

Todėl dabartiniu metu labai svarbu, kad kolegos žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai atsimintų, jog jie privalo ne tik gerbti nukentėjusiųjų asmenų teises, bet ir privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Dainius Radzevičius

Europos žurnalistų akcijos diena „Pakilkime už žurnalistiką!“

Lapkričio 5 dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia kolegas žurnalistus, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visuomenę prisijungti prie Europos žurnalistų organizuojamos pilietinės akcijos „Pakilkime už žurnalistiką!“.

Šia protesto akcija siekiama atkreipti valdžios ir visos visuomenės dėmesį į ekonominio sunkmečio metu žurnalistikai iškylusias grėsmes net ir demokratinėse šalyse. Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga viešai kreipiasi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir žiniasklaidos priemonių savininkus su siūlymu skubiai imtis priemonių, padėsiančių išsaugoti bent minimalius žurnalistikos standartus įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir taip užtikrinančių visuomenės teisę į informaciją ir socialinį dialogą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), prisijungdama prie šios akcijos, lapkričio 5 dieną kviečia kolegas palaikyti europinę iniciatyvą ir savo susirūpinimą bei protestą dėl žurnalistikos likimo išreikšti bent vienu iš pasirinktų būdų. Redakcijos ir žurnalistai, taip pat įvairios organizacijos gali prisijungti prie susirūpinimo žurnalistikos padėtimi Lietuvoje ir šio atviro kreipimosi į valdžios institucijas ir organizacijas. Savo vardu pasirašydami kreipimąsi gali jį persiųsti LŽS. Taip pat LŽS siūlo žurnalistams savo darbo vietose lapkričio 5-ąją bent kelioms minutėms solidariai su kolegomis susirinkti ir bendros pertraukos metu kolektyve aptarti padėtį žurnalistikoje. Savo mintis, pasiūlymus bei užfiksuotas tokio susibūrimo akimirkas prašome atsiųsti Lietuvos žurnalistų sąjungai. Visi atsiųsti pasiūlymai ir mintys bus paskelbti viešai lapkričio 6 dieną ir išsiųsti sprendimus priimančioms institucijoms.

Lietuvos ir visos Europos žurnalistų bendruomenes neramina, kad daugelyje žiniasklaidos priemonių verslo, politiniai ar kiti siaurų grupių interesai keliami aukščiau už žurnalistikos standartus. Ši problema ypač paaštrėjo dėl ekonominio sunkmečio – ypatingai gilią krizę išgyvenančioje spaudoje, radijuje ir televizijoje. Didžiausią susirūpinimą patiems žurnalistams kelia nykstantys etikos ir profesionalumo standartai žurnalistikoje. Tai susiję ir su mažėjančiomis žurnalistų socialinėmis garantijomis, ir pastaruoju metu vis dažnesniu profesionalių žurnalistų atleidimu iš darbo pakeičiant juos pigesnį ir dažnai mažiau kokybišką turinį siūlančiais asmenimis. O tos žiniasklaidos priemonės, kurios ne tik propaguoja sąžiningą žurnalistiką bet ir socialiai atsakingai elgiasi su savo darbuotojais, šiandien patiria didžiulį spaudimą. Didelę grėsmę tokioms priemonėms kelia neskaidri konkurencinė aplinka, vis dar nesutvarkytas leidinių auditavimas, garbingos konkurencijos neskatinanti viešųjų pirkimų sistema, šiemet žymiai padidėjusi mokestinė našta.

Žinia, pernai Seime buvo sudaryta darbo grupė, parengė įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su žurnalistų bei kitų kūrėjų socialinio statuso problemomis. Šiuo metu Lietuvoje pagal vadinamąją autorinių sutarčių sistemą dirbantys kūrėjai turi tik dalį socialinių garantijų ir dėl to didelė dalis žurnalistų yra viena labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių Lietuvoje. Maža to, šiemet spaudoje reklamos apimtys lyginant su 2008 metais smarkiai nukrito. Devynių mėnesių reklamos plotas laikraščiuose sumažėjo 30,6%, žurnaluose – 34,1%. Radijo stotys per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius transliavo 24,3% reklamos mažiau negu per 2008-ųjų tris metų ketvirčius. Nors reklamos transliacijų televizijose apimtys formaliai sumažėjo labai mažai, tačiau realios pajamos spaudoje, televizijoje ir radijuje smuko dar labiau nei yra bendras vidutiniškas reklamos apimčių nuosmukis. Tai verčia žiniasklaidos priemones taupyti. Dėl to dažnai mažėja atlyginimas ar socialinės garantijos žurnalistams ir kitiems kūrybiniams redakcijų darbuotojams. LŽS duomenimis, daugybėje redakcijų realios dirbančiųjų pajamos šiais metais sumažėjo net iki 50 procentų.

2009 metais net Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija panaikino daugiau kaip 80 etatų (maždaug 12 procentų  visų darbuotojų). Šiemet mažėjo ir LRT darbuotojų atlyginimai – 2009-asiais vidutiniškai daugiau kaip 20 procentų. Naujajame sezone buvo mažinami laidų biudžetai – vidutiniškai apie 40 procentų. Šių priemonių LRT ėmėsi mažėjant abiems finansavimo šaltiniams – valstybė mažina biudžetą, drastiškai mažėja ir reklamos pajamos. Tapo akivaizdu, kad net visuomeninis transliuotojas Lietuvoje artimiausiu nebegalės vykdyti visų jam įstatymo priskirtų funkcijų ir dėl to nukentės, visų pirma, demokratijos lygis ir pati visuomenė.

Todėl akivaizdu, kad valstybinėms valdžios institucijoms nesiėmus jokių papildomų priemonių, kurios padėtų išgyventi žiniasklaidai, žurnalistika artimiausiu metu patirs bene didžiausią krizę per pastarąjį dešimtmetį. Pramoginis ir bet kokias pajamas generuojantis turinys gali iš didžiosios žiniasklaidos priemonių dalies išstumti žurnalistiką. Nesukūrus efektyvaus, veiksmingo ir greitai pradėsiančio veikti žiniasklaidos ir žurnalistikos gelbėjimo plano, politinė valdžia taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už sugriautas ilgametes Lietuvos žurnalistikos tradicijas, bet ir blogėjančią demokratijos padėtį Lietuvoje apskritai.

LŽS primena valdžios institucijoms, kad dar 2007 metais buvo priimta ir Europos Parlamento rezoliucija “Dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje“. Šiame dokumente Komisija ir valstybės narės raginamos išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinti, kad visi ES piliečiai visose valstybėse narėse galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida, o kai reikia, siūlyti pagerinimus. Be to, Europos Parlamentas mano, kad valstybės valdžios institucijų pagrindinis tikslas turėtų būti sąlygų, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas žiniasklaidos (įskaitant visuomeninės žiniasklaidos) kokybės lygis, skatinama žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė, kūrimas.

Kai kurios Europos valstybės jau ėmėsi skubių priemonių gelbėjant nepriklausomą žiniasklaidą. Štai Prancūzijos valdžia skyrė milijonines sumas spaudos prenumeratai, kuria galės nemokamai pasinaudoti jaunimas. Daugumoje ES šalių taikomos ir PVM lengvatos spaudiniams. Deja, Lietuvoje kol kas nesiimta jokios panašios iniciatyvos. Maža to, net planuojama mažinti valstybės paramą kultūriniams ir kitiems projektams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Dar šiais metais Seime planuojama priimti naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą. Deja, nei jame, nei kituose teisės aktuose nėra  aiškiai išspręsti keli esminiai klausimai: žiniasklaidos priemonių savininkystė (aiškūs leidimai ar draudimai bankams, politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą), žurnalistų socialinis statusas, efektyvios savireguliacijos sukūrimas, skaidrus valstybės žiniasklaidai skiriamos paramos ar užsakymų paskirstymas. Šiems klausimams aptarti ir spręsti turi būti  organizuojama plati diskusija.

Priminsime, kad pirmą kartą akciją „Pakilkime už žurnalistiką!“ 2007 metais inicijavo Didžiosios Britanijos ir Airijos žurnalistų sąjungos. Manoma, kad šiemet, t.y. praėjus vieneriems metams po pasaulinės finansinės krizės, nuo kurios smarkiai nukentėjo žiniasklaidos darbuotojai, žurnalistikos ir žiniasklaidos laukia dar liūdnesnė ateitis. Savo paskutiniame TŽF metiniame susitikime Bulgarijoje buvo priimta Varnos deklaracija, kuria skatinama viso Europos žemyno kampanija, siekiant atgaivinti įsipareigojimus žiniasklaidos ir žurnalistikos kokybei. Šia deklaracija bandyta atkreipti visuomenės dėmesį į vertybių svarbą, visuomenės dialogą ir visiems reikalingą spaudos laisvę.

Daugiau informacijos apie akciją galima rasti adresu http://europe.ifj.org/en/pages/stand-up-for-journalism

Dainius Radzevčius, LŽS pirmininkas