Mums reikia permainų!

Sutrumpintas Aurelijos Arlauskienės pranešimas, perskaitytas Vilniaus skyriaus ataskaitiniame susirinkime 2015 m. kovo 14 d.

Norėti ir nebijoti keistis bei to reikalauti iš aplinkinių yra mano gyvenimo credo. LŽS XVI suvažiavime prisiminiau mano kartai puikiai žinomą dainininką Viktorą Cojų, gūdžiame sovietmetyje reikalavusį permainų. Priminiau ir JAV prezidento Barako Obamos rinkiminį šūkį „Mums reikia permainų!“ bei siūliau atsakyti į kelis klausimus: Ar mums reikia keistis? Ar mes norime keistis? Galų gale, ar mes galime keistis?  Deja, suvažiavimo delegatai į juos neturėjo nei noro, nei laiko gilintis. Nė kiek neabejoju, jog mes, Vilniaus skyriaus aktyviausieji nariai, atsakysime į šiuos klausimus. Nes mums ne vistiek, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos žurnalistų sąjunga, mūsų skyrius ir kaip juos įveiksime.

Priminsiu, kad 2003 m. gruodžio 12 d. dvylika signatarų (Aurelija Arlauskienė, Birutė Balynienė, Danutė Jokubėnienė, Algimantas Jasulaitis, Raimonda Karnackaitė, Aurelija Mituzienė, Dalia Larsen, Angelina Liaudanskienė, Audronė Nugaraitė, Gražina Paukštienė, Dainius Radzevičius, Birutė Žemaitytė) įkūrė LŽS Vilniaus skyrių. Tada pirmuoju valdybos pirmininku buvo išrinktas Algimantas Jasulaitis.

Keitėsi metai, valdybos. Pirmieji penkeri veiklos metai buvo itin sunkūs organizacine prasme – per tą laiką pasikeitė net keturi skyriaus vadovai, neturėjome skyriaus nuostatų, surinkti kvorumą nuo pustrečio šimto narių, išsimėčiusių ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį, buvo tiesiog neįmanoma. Tad Vilniaus skyriaus vežimas tuos metus dardėjo vien tik iš inercijos. 2008-aisiais kartu su tuometine LŽS juriste Egle Nenortaite sukūrėme, patvirtinome, užregistravome Vilniaus skyriaus nuostatus, kuriais vadovaujantis jau trečiąkart šaukiamas visuotinis susirinkimas.

Pastaruosius trejus metus skyriui vadovavo 2012 m. kovo 10 d. visuotiniame skyriaus susirinkime slaptu balsavimu išrinkta valdyba, kurią labai greitai paliko Aleksandras Matonis, vėliau – Loreta Jastramskienė. Padėkoję kolegoms, toliau dirbome nelengvą visuomeninį darbą. Darbą, reikalaujantį ne tik fizinių, bet ir dvasinių jėgų – juk kaskart kelti LŽS vadovybei nepatogius klausimus, siūlyti LŽS dokumentų pataisas, išsakyti atvirai nemalonias pastabas, kitaip tariant, kelti bangas ir tuo iššaukti į save kolegų, ypač vyresniųjų, kritikos vėjus – nėra didelis malonumas.

Tačiau nežiūrint to visada sutelktai dirbome. Pavyzdžiui, teikėme pastabas įvairiems teisės aktams, dalyvavome jų aptarimuose, buvome aktyvūs profsąjunginių seminarų, diskusijų apie žiniasklaidos laisvę ir atsakomybę dalyviai, labai rimtai ruošėmės LŽS XVI suvažiavimui – pasiūlėme LŽS įstatų pakeitimus, kuriems suvažiavimas pritarė. Turiu viltį, kad iki 2015 metų Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos pradės veikti naujoji LŽS svetainė ir joje skaitysime tiek naujuosius LŽS įstatus, tiek kitą, tikslią, informaciją.

Vilniaus skyriaus valdyba, siekdama demokratinių rinkimų, kai vadovas renkamas ne iš vienos geriausios, bet iš kelių kandidatūrų, suvažiavme pasiūlė savo kandidatą – tuometinį LŽS pirmininko pavaduotoją, Sporto klubo pirmininką Tautvydą Vencevičių, beje, suvažiavime išdėsčiusį gilių įžvalgų apie žurnalistų sąjungą.

Mūsų skyriaus delegatams suvažiavimo metu kilo klausimų ir dėl rezoliucijų. Deja, noras išsiaiškinti kilusius klausimus, kai kurių kolegų buvo viešai pavadintas „grėsme rūmams“ ir čia pat pasidžiaugta, kad ta grėsmė buvo nuslopinta „susipratusiųjų balsais“… Dar kitų buvome įvardinti tiesiog maištininkais. Šiaip ar taip paskutiniajame almanache „Žurnalistika“ šalia kitų pranešimų nėra nei kandidato į LŽS pirmininkus Tautvydo Vencevičiaus minčių, nei manojo pranešimo, kurį (ačiū Kauno skyriaus pirmininkui Vidui Mačiuliui) išspausdino www.kaunozurnalistai.lt, tuo dar kartą įrodant pagarbą Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui, konkrečiai 3 –ajam jo straipsniui: „gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones“.

Dėkoju už geranoriškumą, susitelkimą skyriaus valdybai: Viktorui Denisenko (pirmininkės pavaduotojui), Angelei Adomaitienei, Birutei Balynienei, Gražinai Paukštienei, Angelinai Liaudanskienei, Rasai Liutkuvienei, Rimantui Šalnai.

Aldonai Armalei dėkoju už puikius Pokalbių klubo renginius. Primenu, kad idėja kurti tokį klubą kilo prieš keletą metų. Deja, iki Aldonos to klubo liepsnelė vos vos ruseno. Ji, kaip aukštos kvalifikacijos pečkurys, įpūtė liepsną klubui: vyko knygų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, apskritojo stalo diskusijos, vakarėliai. Yra tik vienas keblumas – didžioji dauguma skyriaus narių – darbingo amžiaus, tad visas jėgas atidavus tarnybai, retam lieka jėgų, noro ir laiko ateiti į renginius.

Taigi, kadenciją baigianti Vilniaus skyriaus valdyba palieka tradicijas: jau minėtą Pokalbių klubą, į kurį susibėgdavome vieną kartą per mėnesį; kasmetinį gruodžio pabaigos renginį „Taikliausias šūvis“; kasmetines išvykas kunigaikščių Radvilų gyvenimo ir veiklos keliais, į kurias Vilniaus skyriaus narius kviečia jos organizatoriai – Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga bei Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Turime dar vieną gražią tradiciją – kiekvienais metais Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse padedame gėles ant žurnalistų kapų Antakalnio kapinėse Vilniuje. Būna metų, kai susitinkame vos keli kolegos, būna metų, kai nueiname didžiuliu būriu. Bet kiekvieną kartą – iš širdies, be jokio privalomumo atspalvio.

Smagu, kad mūsų skyriaus nariai yra labai kūrybingi. Leidžiamos knygos, kompaktiniai diskai. Dalyvaujame Knygų mugėse. Mūsų narių kūryba apdovanota garbingiausiomis LŽS ir NŽKA premijomis. Štai per pastaruosius metus net trys mūsų narės pelnė Vytauto Gedgaudo premiją: 2011 m. – Julija Šliažienė, už knygą „Nutolęs laikas“; 2013 m. – Aldona Armalė, už knygą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai“; 2014 m. – Vilma Jankienė, už radijo laidų ciklą „Skriskime“.

2014 m.  Vinco Kudirkos premija skirta skyriaus nariui Vidmantui Valiušaičiui už knygą „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos  1940- 1941 metai“, už knygą „Gyvuosius apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliaute – velnio arija“ ir už dokumentinį filmą „Sielų daktaras. Gydytojo Petro Kisieliaus atminimui“.

Tad visus raginu sekti informaciją ir teikti savo darbus ne tik šioms, bet ir kitoms premijoms: Vaižganto, Antano Macijausko, Mato Šalčiaus, Jono Vileišio, Petro Babicko, Česlovo Milošo premijoms.

Naujajai valdybai paliekame ir neįgyvendintų idėjų, tarp kurių – Spaudos baliai Vilniaus Rotušėje su iš anksto platinamais bilietais, programa, kurioje savo sugebėjimus rodytų ir žurnalistai, ir profesionalūs atlikėjai.

Naujajai valdybai reikėtų apsvarstyti galimybę atsidaryti atskirą skyriaus sąskaitą, kaip turi Klaipėdos, Šiaulių, Kauno skyriai, patiems rinkti mokesčius ir jų dalį – 16 proc. nuo surinkto skyriaus nario mokesčio – palikti skyriuje.

Daugiau dėmesio reikia skirti naujų narių pritraukimui, projektų rašymui. Bet didžiausią mūsų veiklos dalį turėtų užimti profsąjunginė veikla. Kad nariams nekiltų klausimų: „Ką ta LŽS veikia?“, „Kodėl turiu mokėti nario mokestį?“. Gaila, kad per 2014 metus teko atsisveikinti beveik su šimtu narių, nemokėjusių nario mokesčio – vien pernai lapkričio pabaigoje LŽS valdyba pašalino 68 Vilniaus skyriaus narius-skolininkus.

Taigi ar mums reikia keistis? Ar mes norime keistis? Galų gale, ar mes galime keistis? Prieš atsakant, būtina prisiminti sakralinę Šalrio de Golio frazę: „Neišsilaiko tie, kurie neatsinaujina“. Neabejoju, kad Vilniaus skyriuje daugiau tų, kurie nori atsinaujinti, kurie nori keistis. Viena tokių esu aš, todėl vardan to, kad nesustabarėtume, kad galėtų pasireikšti ir kiti aktyvūs, noro ir jėgų dirbti visuomeninį darbą turintys nariai nekelsiu savo kandidatūros nei į Vilniaus skyriaus pirmininkus, nei į pavaduotojus.

Linkiu tiems, kurie būsite pasiūlyti į skyriaus valdybą, labai atsakingai pasverti, ar turėsite tam laiko, noro ir sveikatos. Nes Vilniaus skyrius neturi smilkti. Jis turi degti. Būtų šaunu, kad naujoji valdyba perimtų iš mūsų, baigiančių kadenciją, norą domėtis, klausti, siūlyti.

Ir dirbti Lietuvos žurnalistų sąjungos labui.

 

Aurelija Arlauskienė – viena iš LŽS Vilniaus skyriaus įkūrėjų ir buvusi šio skyriaus pirmininkė. LŽS nuotr.

Vilniaus skyriaus žurnalistai – už pilietiškumo ugdymą

Tokį tikslą iškėlė naujoji LŽS Vilniaus skyriaus valdyba. Žurnalistų politiškumo ugdymo ir žurnalisto atsakomybės kuriant pilietinę visuomenę sklaida bus viena pagrindinių skyriaus veiklos strateginių krypčių, kurioms balandžio 11 d. posėdyje pritarė skyriaus valdyba.

„Mes kasdien matome vertybių išplovimą ir žurnalistų sluoksniavimąsi aplink leidėjus bei kitus įtakingus asmenis. Ar žurnalistas yra atsakingas už vertybių visuomenėje skatinimą? Pilietiškumą reikia ugdyti ir tarp žurnalistų, ir rengiant susitikimus su visuomeniniais klubais, partijomis ir pan.“, –  kalbėjo Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas projektinei veiklai Aleksandras Matonis. Politiškumo pozicija, anot jo, turi atsispindėti skyriaus strateginėse veiklos  kryptyse.

Skyriaus pirmininkės pavaduotojo komunikacijai Viktoro Denisenko nuomone, visuomenės susiskaidymas ir žurnalisto kaip piliečio pozicija pastaruoju metu – jau didelė problema. Kiti valdybos nariai taip pat pasisakė, kad pilietiškumas turi tapti prioritetu, o skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė pasiūlė tą akcentuoti visuose galimuose veiklos projektuose ir dirbti su šūkiu „Vilniaus skyriaus žurnalistai – už pilietiškumo ugdymą“.

Per praėjusią 2009-2011 m. valdybos kadenciją labai produktyviai veikė skyriaus Pokalbių klubas, kasmet įvairiais renginiais pažymėta Spaudos diena, surengtos pažintinės ekskursijos į  Valdovų rūmus, po Vilniaus  pilių valstybinio kultūrinio rezervato pilių teritoriją bei kitas įžymias sostinės vietas, išvykos į vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Svėdasus ir Anykščių kraštą. Taip pat keliauta  po Šalčininkų rajoną bei susitikta su jo vadovais, įvyko susitikimai  su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Vilniaus krašto bajorais, kitais LŽS skyriais, organizuotos kolegų parodos, knygų  pristatymai bei įvairūs kiti renginiai.

Į panašias kultūrines, socialines, edukacines kryptis skyriaus veikla bus orientuota ir ateityje, rengiamos tikslinės pažintinės kelionės (viena jų – Lietuvos didikų Radvilų takais).

Valdyba posėdyje taip pat pritarė  2012 metų projektams, iš jų vienam artimiausių – Spaudos dienos. Valdybos narė Gražina Paukštienė pasiūlė Spaudos dienos minėjimą ir pilietiškumo pamokas pradėti pavasarine talka Vilniaus  pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje. Balandžio 20 d. 16 val. esame laukiami prie „Rotondos“, Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilniuje.

Tvarkysime Vilniaus pilių teritoriją – istorinę ir kultūrinę vertybę, išskirtinę vietovę, su kuria daugelis sieja savo kartos istorijos bei kultūros puoselėjimo tradicijas. Tai labiausiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Vilniaus senamiesčio dalis, garsinusi mūsų valstybę praeityje, o šiandien gausiausiai lankoma turistų.

Skyrius šiemet taip pat surengs tradicinį metinį renginį “Taikliausias šūvis–2012“, organizuos naują LŽS Vilniaus skyriaus ir Lietuvos notarų rūmų edukacinį projektą bei tęs ankstesnius.

Valdyba taip pat aptarė komunikavimo su skyriaus nariais tvarką, pasiūlė atstovus į LŽS tarybą, pateikė pasiūlymų Pokalbių klubui, išklausė A.Arlauskienės informaciją apie nario mokesčio įsiskolinimus. LŽS valdybai pasiūlyta atnaujinti narių duomenų bazę ir iki 2012 m. birželio 1 d. sutvarkyti nario mokesčio mokėjimo bazę.

Angelė Adomaitienė

Vilniaus skyrius taikliais šūviais ir gera nuotaika palydėjo senuosius metus

Auksė Skiparytė  

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba, krizei ir blogai nuotaikai tarusi „ne“, jau septintą kartą surengė „Taikliausio šūvio“ konkursą bei sukvietė kolegas į šaunų vakarėlį, kuriame dalyvavo ne tik žurnalistai, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, „Sodros“ atstovė dr.Leonilija Perminienė.

Konkurse „Taikliausias šūvis“ gali dalyvauti tik LŽS priklausantys žurnalistai, kurie per metus sukūrė ir paskelbė straipsnius,  laidas, atitinkančias konkurso devizą ir vertinimo kriterijus: aktualumą, visuomeninę reikšmę ir profesionalumą. Tenka apgailestauti, kad ne visus pateiktus darbus komisija svarstė – anapus diskusijų liko kolegės iš Gargždų straipsniai, nes ji nėra LŽS narė. Todėl kviečiame ją stoti į profesinę sąjungą ir kitais metais vėl bandyti laimę.

Konkurso vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus skyriaus valdybos nario Viktoro Denisenkos,  „Taikliausio šūvio 2011” nugalėtoju paskelbė žurnalistą Kazimierą Šiaulį už straipsnius-apžvalgas, išspausdintas 2011 m. internetiniame portale DELFI. Jose muzikinės žinios ir jų pateikimas derinamas su publicistinėmis įžvalgomis; muzika ir jos problemos atskleidžiamos platesniame meno, kultūros ir visuomenės gyvenimo kontekste.

Paskatinamasis diplomas skirtas žurnalistei Jūratei Ablačinskaitei už 2011 m. internetiniame leidinyje “Žurnalistika kitaip“ publikuotą, didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį straipsnį „Lietuvos įkalinimo įstaigos – gilioje krizėje“.

Tądien buvo dviguba šventė, nes po Adomo Mickevičiaus muziejaus Poezijos menės skliautais pirmą kartą susiliejo du tradiciniai renginiai. Kaip minėta, Vilniaus skyriaus metinis renginys „Taikliausias šūvis“. Jo metu pagerbiami kolegos, kurių straipsniai ar reportažai nueinančiais metais pataikė į aktualijų šerdį. Antrasis – naujojo almanacho „Žurnalistika“  autorių pagerbimas. Kadangi tą pačią dieną iš spaudos išėjo ir almanachas “Žurnalistika 2011”, tad į vakarėlį buvo pakviesti ir leidinio autoriai (tarp jų ir R.Piličiauskas, L.Perminienė, gausus būrys žurnalistų). Šios ceremonijos metu almanacho redaktorė paprastai išreiškia padėką autoriams, jiems pirmiesiems dovanoja naująjį leidinį. Po to skanaujamas redaktorės keptas tortas ir atsigaivinama mėtų arbata. Taip buvo ir šį kartą. Tik kur kas jausmingiau. Visus pribloškė Vilniaus skyriaus valdybos narė Loreta Jastramskienė, prancūzų kalba atlikusi atsisveikinimo dainą.

Buvo jauku ir gražu. Šildė pilnatvės jausmas ir suvokimas, kad nėra nepakeliamos naštos bendraminčiams. Tokiems, kokie dabar dirba Žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyboje.

K. Šiauliui įteikiamas apdovanojimas (D. Červokienės nuotr.).

 

Žurnalistė Jūratė Ablačinskaitė (D. Červokienės nuotr.).

Renkami novatoriškiausi Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės

Šiemet bus renkami novatoriškiausi Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės, kuriems bus teikiami žiniasklaidos apdovanojimai „Nmedia 2010“. Apdovanojimai bus skiriami už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje 2010-aisiais metais.

 „Nmedia“ apdovanojimus organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su mobiliųjų įrenginių lydere Lietuvoje – kompanija „Nokia“. Prie konkurso organizavimo taip pat prisideda Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos radijo ir telelvizijos komisija, asociacija LATGA-A.

Į apdovanojimus gali pretenduoti visi novatoriškumu pasižymėję visuomenės informavimo priemonių darbuotojai.

„Ketvirtą kartą vykstantis konkursas tapo gera tradicija ne tik vertinti kolegų nuveiktus darbus, bet ir leidžia tikėtis kūrybinio ir technologinio progreso Lietuvos žiniasklaidos priemonėse ir žurnalistikoje net ir tuo metu, kai daugeliui lūpose skambėjo vienintelis žodis – krizė“, – apdovanojimus vertina Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Būdami inovacijų pionieriai mobiliojoje industrijoje, norime skatinti novatoriškumą žiniasklaidoje, kuri yra pati svarbiausia turinio kūrėja ir jo nešėja. Per praėjusius metus matėme daug sėkmingų kūrybinių ir technologinių inovacijų, kurie turi būti įvertinti ir skatinami“, – sakė „Nokia“ rinkodaros vadovė Lietuvai ir Latvijai Raivara Šemetulskytė.

Šiais metais apdovanojimai bus teikiami už 2010 metais nuveiktus darbus štai tokiose nominacijose:

• Už temas apie inovacijas.
• Už naujų tendencijų kūrimą žiniasklaidoje.
• Už interaktyvumo didinimą žiniasklaidoje.
• Už didžiausią žurnalistikos pažangą regioninėje žiniasklaidoje.
• Už geriausią žurnalistinę naują idėją specializuotoje žiniasklaidoje.
• Už kūrybiškumo skatinimą (apdovanojamas redaktorius).
• Už naujų idėjų įgyvendinimą žiniasklaidoje (kūrybinių arba technologinių).
• Už aktyvią savanorišką žurnalisto veiklą populiarinant žiniasklaidą.
• Už indėlį nagrinėjant Lietuvos žiniasklaidos probleminius aspektus.
• Novatoriškiausias 2010 metų žurnalistas.

Novatoriškiausius žiniasklaidos atstovus rinks 7 žmonių komisija: Rasa Navickienė (Nacionalinės rajonų ir miestų laikračių leidėjų asociacijos vyykdančioji direktorė), Doc. dr. Audronė Nugaraitė (Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja), Džiugas Paršonis (VU Žurnalistikos instituto lektorius, „Nežinau.lt“ tinklaraščio autorius), Prof. Žygintas Pečiulis (VU Žurnalistikos instituto direktorius), Dainius Radzevičius (Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas), Romas Sakadolskis (žurnalistas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas), Raivara Šemetulskytė („Nokia“ rinkodaros vadovė Lietuvai ir Latvijai).

Apdovanojimų nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti renginyje-reginyje gegužės pabaigoje. Nugalėtojams bus įteiktos „Nmedia 2010“ statulėlės ir išmanieji telefonai „Nokia N8“, išsiskiriantys daugialypės. Konkurso nuostatus galima rasti ir kandidatus apdovanojimams siūlyti interneto svetainėje www.nmedia.lt iki 2011 m. gegužės 1 d.

Daugiau informacijos galima teirautis telefonu 8 5 2122805 arba elektroniniu paštu info@lzs.lt

Kvietimas į konferenciją

Mieli kolegos, maloniai kviečiame į konferenciją.

Kelionės išlaidos bus apmkėtos pristačius bilietus ar degalų čekius. Viešbutis užsakytas nakvynei, maitinimas taip pat. Tik reikia parašyti, kada atvykstate, kada išvykstate, kokiu transportu. Registruotis –  mokymai@lzs.lt.

Vietų skaičius ribotas, todėl pirmenybė teikiama LŽS nariams.

Konferencijos programa: EZF etiskos medijos kampanijos konferencijos programa LT 2011 03 25

Skyrius puoselėja ambicingus planus

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba aptarė aktualiausius klausimus, susijusius su artimiausio pusmečio skyriaus veikla: aktyviai prisidėsime prie LŽS veiklos; skyriaus Pokalbių klubas ir toliau kvies į įdomius susitikimus, viešins kolegų kūrybinius pasiekimus; įgyvendins ambicingus planus.

Visų pirma, valdyba aptarė einamuosius narių delegavimo į skirtingas LŽS struktūras klausimus. Naująja Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos nare nuo Vilniaus skyriaus tapo Jolanta Mažylė. Pasikeitė Vilniaus skyriaus atstovas LŽS Etikos komisijoje – dabar joje skyriui atstovaus Angelina Liaudanskienė.

Tampa jau įprasta svarstyti kolegų prašymus dėl finansinės paramos bylinėjimosi išlaidoms padengti. Minėtame posėdyje buvo svarstomas kolegės Rūtos Čepienės kreipimasis į skyriaus valdybą (kreiptasi buvo jau antrą kartą). Atsižvelgiant į tai, jog skyrius tiesiogiai neskirsto paramos lėšų, LŽS Vilniaus skyriaus valdyba rekomendavo R. Čepienei kreiptis į LŽS administraciją, kuri jai jau prieš metus buvo paruošusi paskolos sutartį (tada R. Čepienė tos sutarties nepasirašė dėl, pasak jos, netinkamų paskolos sąlygų).

Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo koordinatorė Aldona Armalė pasidalijo mintimis apie artimiausius renginius. Planuojama pagal galimybes dalyvauti projekte „Miestas. Savivalda. Darni plėtra“, taip pat socialinio partnerio teisėmis prisijungti prie Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos projekto „Atverkime dvarų durys“. Dalyvavimas šiose projektuose reiškia, jog LŽS Vilniaus skyriaus nariai  jau artimiausiu metu gali sulaukti kvietimų į įdomias ir naudingas ekskursijas bei išvykas.

Pokalbiu klubas kvies Vilniaus skyriaus narius ir į tradicinius susitikimus. Artimiausi renginiai planuojami vasario 25 d. (susitikimas Vrublevskio bibliotekoje) ir kovo 9 d. (paroda ir skyriaus narių išleistų naujų knygų pristatymas A. Mickevičiaus muziejuje).

Viktoras Denisenko

Kvietimas į spaudos konferencija dėl Č. Milošo vardo premijos steigimo

Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lenkijos institutas Vilniuje steigia Česlovo Milošo (Czesławo Miłoszo) metų premiją, kuri bus įteikta už geriausias publikacijas, nušviečiančias Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančių tautų bendravimą.

2011 m. vasario 1 d., antradienį, 11 val., Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3) spaudos centre (2 a.) rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas Česlovo Milošo metų premijos įsteigimas.

Kviečiame dalyvauti.

Nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas

Sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką byloje, kurioje buvęs kandidatas į šalies prezidento postą generolas Česlovas Jezerskas kaltino žurnalistą, LŽS Vilniaus skyriaus narį Gintarą Visocką šmeižtu ir įžeidimu. Žurnalistas pripažintas kaltu. Jam priteista sumokėti Č. Jezerskui 15 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti ir beveik 8 tūkst. litų teismo išlaidoms padengti. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

G. Visockas buvo teisiamas dėl keleto pasisakymų apie Č. Jezerską, paskelbtų žurnalisto knygose „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994-2006″ ir „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994-2006 2″, bei straipsniuose, kurie 2009 m. pasirodė įvairiuose informaciniuose tinklalapiuose.

Tuo tarpu pabrėžiama, jog paminėtas teismo sprendimas gali tapti blogu ženklu visai Lietuvos žiniasklaidai. „Šiuo atveju belieka Europos žmogaus teisių teismas ir viltis, kad šis, mano nuomone, baisus precedentas taps viešu skandalu Europos Sąjungoje. Demokratinėje ES šalyje Lietuvoje jau teisiama ir už politikų įsižeidimą“, – savo tinklaraštyje rašė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Įdomu tai, jog priimdamas sprendimą teismas naudojosi tokiomis keistomis sąvokomis kaip „statistinis Lietuvos skaitytojas“ ir „statistinis Lietuvos rinkėjas“, o vertinant žurnalisto tekstų „įtaką visuomenei“ buvo atsižvelgta į internetinius komentarus, kuriuos prie straipsnių paliko skaitytojai.

Taip pat skaitykite: D. Radzevičius „Žurnalistas nuteistas už įžeidžiančius klausimus politikui ir jo praeities priminimą“

Vilniaus skyriaus inform.

Nevarykim Dievo į medį

Pastabos, paskaičius Viktoro D. „Mūsų pergalės ašaras“

Taigi honorarų „įsodrinimas“. Ilgai lauktas „Sodros“ iš vienos pusės, o žurnalistų darbdavių (tarp jų ir redaktorių) – iš kitos pusės, malonės būsimai didesnei pensijai suteikimas… Prieš keliolika metų apie tai nebuvo galima net pasvajoti. Tai patyriau savu kailiu, kai „Sodra“ apskaičiavo pensiją… be honorarų. Pensija išėjo mažutė, dar labiau apkapota 2010 metais, kai buvo sumažintos pensijos tiems, kurie honorarų pavidalu kai ką užsidirbdavo pagal autorines sutartis. Mat Nepriklausomybės pradžioje, kai nuo permainų persimainiusią ir pasimetusią „Sodrą“ krėtė visokių naujovių drugys, ji skaičiuodavo mokesčius tik nuo atlygio, nepaisydama jokių honorarų. Viktoras to gal ir neprisimena, buvo per jaunas, bet naujai iškeptiems žiniasklaidos savininkams tai buvo aukso amžius. Žurnalisto atlyginimas „Sodrai“ buvo rodomas minimalus, o visa kita (vadinamieji honorarai) žurnalistams ateidavo į rankas… vokeliuose. Taip gimė įprotis mokėti už padarytą darbą vokeliuose, kad nereiktų mokėti „Sodrai“, taip sakant, valdžiai, mokesčių. Įprotis pasidarė gajus, nes UAB‘ų ir kitaip pasivadinusių įstaigų savininkams jis tapo labai patogus. Mokesčiai valstybei traukėsi į šešėlį…

<skaityti toliau>

2010-ieji palydėti romantiškai

LŽS Vilniaus skyriaus metų vakarėlyje pagerbtas romantizmo pradininkas Lietuvoje Adomas Mickevičius, paskelbta taikliausia 2010-ųjų žiniasklaidos “šaulė” (ja tapo televizijos žurnalistė Edita Mildažytė), pasveikinti kolegos, šiemet atšventę jubiliejus.

Šiemet Vilniaus skyriaus žurnalistams, sumaniusiems kartu palydėti nueinančius metus, galvas teko sukti ne tik dėl aprangos (vakarėlio tema: “Romantika”), bet ir dėl siurprizo – teksto arba skaičiaus kodo, kiekvieno išsitraukto iš paslaptingojo kapšelio, kurio slėpinys atsiskleidė vakaro tyloje…

Jausmų ir minčių duoklė Poetui

Adomo Mickevičiaus muziejus, Vilniuje. Filomatų salė, senieji baldai, menantys Poetą, Jo portretas. Žvakės liepsna. Širdį verianti gitaros melodija… “Sveiki, romantikai, – taip į susirinkusiuosius kreipėsi Dama, lyg ir panaši į Vilniaus skyriaus pirmininkę Aureliją Arlauskienę. – Kaip gi kitaip galime pavadinti žmones, gulinėjimą ant mielosios sofutės prie televizoriaus, iškeitusius į snieguotą, šviesų, gerosios žinios kupiną valandą. Pavadinimą šiam, “Romantikos”, vakarui visų pirma padiktavo jo vieta – esame Adomo   Mickevičiaus, poeto, romantizmo pradininko Lietuvoje, muziejuje. Todėl nei kiti mūsų, nei patys savęs nesuprastume, jeigu čia susibūrę pirmiausia neatiduotume minčių ir jausmų duoklės didžiajam poetui. Tuo labiau, kad gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, sukanka 212-osios Adomo Mickevičiaus gimimo metinės”.

Vilniaus skyriaus valdybos nariui, A.Mickevičiaus muziejaus direktoriui, keliolikos knygų apie Poetą autoriui Rimantui Šalnai įtaigiai papasakojus apie kūrėjo gyvenimą, buvo atskleista ir vakarėlio paslaptis, kurią savo delnuose laikė 10 vakaro svečių. Kaip rašyta, kiekvienas atėjusysis iš paslaptingojo kapšelio traukė lapelius. Vieni išsitraukė vakaro sentencijas, kiti – tik skaičius. “Skaičiai niekaip nesusiję su laukiančiomis materialiomis vaišėmis, – perspėjo Dama, – tačiau su sielos penu iš tikrųjų turi sąsajų”. Viskas paaiškėjo tada, kai Ponia, kaip du vandens lašai panaši į Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo koordinatorę Aldoną Armalę, padalino tekstą – skaičius išsitraukusieji laimingieji turėjo išskirtinę teisę skaityti įstabios Adomo Mickevičiaus sakmės “Gražina” ištrauką. “Šį poeto kūrinį pasirinkome neatsitiktinai, nes mūsų tarpe yra tikra Gražina (Gražina Paukštienė – AUT.), kuriai pirmajai suteikiama teisė skaityti Poeto kūrinį”, – kalbėjo Ponia.

Degė žvakė. Tyliai skambėjo kolegos Arkadijaus Vinokuro pirštų kalbinama gitara ir romantinės A.Mickevičiaus sakmės “Gražina” posmai.

Skaičių ekvilibristika

A.Arlauskienė, prisimindama, kaip kūrėsi LŽS Vilniaus skyrius, rado keistų sąsajų su didžiuoju poetu. “A.Mickevičius gimė 12 mėnesio 24 dieną, Vilniaus skyrius taip pat įkurtas 12 mėnesio 12 dieną. Tą padarė 12 entuziastų ne kur kitur, o čia pat esančioje auditorijoje, kurioje ne vienas studijų metais esame ir mokęsis, – sakė Vilniaus skyriaus, per septynerius metus nuo 12 iki 250 narių išaugusio, pirmininkė. – A.Mickevičiaus dvasia traukia ir jaunus, ir vyresnius kolegas – čia vyksta Vilniaus skyriaus valdybos posėdžiai, Pokalbių klubo renginiai, šiuo metu Vilniaus skyriaus valdyba rengia projektą dėl Adomo Mickevičiaus premijos įsteigimo (LŽS, NŽKA, Šalčininkų rajono savivaldybė), yra ir kitų sumanymų, susijusių su Poeto vardu”.

Edita Mildažytė – taikliausia 2010-ųjų “šaulė”

Kasmet Vilniaus skyrius apdovanoja konkurso “Taikliausias šūvis“ nugalėtojus. Šiemet komisijos pirmininkė dr. Audronė Nugaraitė konkurso „Taikliausias šūvis 2010“ nugalėtoja paskelbė LŽS Vilniaus skyriaus narę, televizijos žurnalistę Editą Mildažytę (už socialiai jautrių laidų rengimą ir konkrečią pagalbą labiausiai jos stokojantiems Lietuvos žmonėms).

Tą vakarą paskelbta ir linksmojo apdovanojimo – “Metų kornišono” (kitaip tariant, žaliojo agurkėlio) nugalėtoja. Šiemet ja tapo laikraščio „Vakaro žinios“ žurnalistė Laurą Lapėnaitė už “taiklų” pastebėjimą, kad Seimo narys Andrius Mazuronis yra tikras Seimo narys…Paulius Saudargas. Gaila, kad A.Armalės nuveltas ypatingo grožio agurkėlis taip ir liko neatsiimtas – nei pati žurnalistė (jos telefonu taip ir nepavyko rasti), nei leidinio redaktorius Alfredas Zdramys nerado laiko atvykti į “Romantikos” vakarėlį…

Atminimo dovanėlėmis pagerbus 2010-aisiais jubiliejus atšventusius kolegas – Danguolę Čepienę, Angelę Adomaitienę, Stasį Paškevičių – vakaro svečiai buvo pakviesti paskanauti šimtalapio, pasivaišinti puodeliu arbatos.

Auksė Skiparytė

Stasio Paškevičiaus nuotr.