Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Posts Tagged ‘Lietuvos Žurnalistų Sąjunga’

Kviečiame į Metų renginį

Posted by mediaplius - 8 gruodžio, 2010

Gruodžio 16 d. 16 val. LŽS Vilniaus skyriaus bendruomenė kviečiama į tradicinį šventinį skyriaus renginį, kuris vyks A.Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų 11, Vilniuje).

Renginio metu bus apdovanoti konkurso „Taikliausias šūvis 2010″ nugalėtojai,(daugiau informacijos – www.lzs.lt. Konkursas “Taikliausias šūvis“), taip pat bus paskelbtas linksmojo apdovanojimo – „Metų kornišono“ – laureatas.
Norinčiuosius dalyvauti prašome užsiregistruoti iki gruodžio 13 d. 13 val.(registruoja Aldona Armalė – 868476444; aldona.armale@gmail.com).

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

LŽS pirmininko rinkimų parodija

Posted by mediaplius - 7 gruodžio, 2010

Šiemet Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavimas ambicingai priėmė šešias naujas rezoliucijas. Vienoje jų, apie žurnalistų savitvarka, atkreiptas ypatingas dėmesys į etikos reikalavimų laikymąsi ir realią atsakomybę už žurnalistinės etikos nesilaikymą. (žiur. LŽS tinklapį). Kaip žinoma, pradėti reikia nuo savęs. Mes, žurnalistų sąjungos nariai, neturime jokios teisės reikalauti visų kitų būti šventesniais už šventuosius, jeigu patys savo viduje nesugebame tų nuostatų laikytis. Deja, šiuo metu galiojančios LŽS pirmininko rinkimų procedūros toli nuo minėtų nuostatų.

Dabartinė (kaip ir ankstesniųjų dviejų kadencijų LŽS pirmininko rinkimų procedūra) neturi nieko bendra su demokratinėmis rinkimų taisyklėmis. Esamomis sąlygomis, tiksliai nesuformuluotos rinkimų procedūros leidžia manipuliuoti LŽS narių nuomone, nesuteikia galimybės LŽS nariams nuodugniai susipažinti su kandidatu ir jo/jos programa. Jeigu jau mes LŽS esame apsisprendę laikytis aukštų etikos normų, tai skaidrūs LŽS pirmininko rinkimai turi būti viena iš tų etikos normų. Girdėti argumentai esą LŽS pirmininko rinkimų procedūros yra demokratinės ir liberalios, reiškia nuvertinti demokratines rinkimų taisykles. Liberalizmas nieko bendro neturi su anarchija. Liberalizmas ir tapo demokratijos prielaida, jos dėka ją turime. Būtina laikytis aiškių taisyklių – tame tarpe ir visuotinių LŽS pirmininko rinkimų taisyklių. Mūsų vidinės rinkimų procedūros ir normos neturi skirtis ar prieštarauti toms, vyraujančioms demokratinėje valstybėje.

Dabar gi, LŽS įstatai leidžia bet kam – lyg Pilypui iš kanapių – paskutinę akimirką, suvažiavimo dieną, iškelti savo kandidatūrą. Negana to, kandidatai nepristato jokios rinkiminės programos vertos pavadinimo, nėra jokių kandidatų tarpusavio viešų diskusijų ir – įstatai nenumato jokių klausimų kėlimų kandidatams.

Nesiaiškinsiu, kam tokia „rinkimų“ forma buvo ir yra naudinga, bet tokie „rinkimai“ yra ne kas kita kaip rinkimų parodija nedaranti garbės nei kandidatams, nei jų rinkėjams kolegoms žurnalistams.

Gal todėl ir tikrą audrą sukėlė mano pateiktas suvažiavimui pasiūlymas keisti rinkimų procedūras turinčias galioti po keturių metų. (Pasiūlymą rėmė LŽS Vilniaus skyriaus valdyba). Man pradėjus pranešimą, buvo mėginta tiesiai šviesiai nušvilpti mane nuo tribūnos. Esą mano pasiūlymas papildyti ir patikslinti rinkimų procedūras per agresyviai pateiktos (!) ir neva viršijo numatytą dviejų minučių pristatymo laiką. Reakcija, tiesa sakant, pritrenkė. Pasijutau, lyg sovietinių politrukų valdomame komunistų partijos susirinkime, kur turintys kitokią nuomonę grubiai nušvilpiami nuo tribūnos. Kartoju, su tokia nekultūringumo, nesiskaitymo su kitokia nuomone išraiška nesitikėjau susidurti žurnalistų tarpe. Dar labiau nemaloniai nustebino aiškus pasipriešinimas demokratinėms vertybėms.

Vis dėlto pasiūlymas buvo pateiktas balsavimui. Rezultatas: 116 už pakeitimus, 108 prieš pakeitimus, 20 susilaikė. Nesurinkus dviejų trečdalių balsų, pakeitimai nebuvo priimti. Dėkoju visiems kolegoms parodžiusius pagarbą demokratiniams rinkimams, nuostatoms ir procedūroms, be kurių skaidrūs rinkimai neįmanomi. Dėkoju balsavusiems UŽ pakeitimus, aiškiai suvokiantiems jų prasmę ir reikšmę mums patiems.

Tačiau kas tie 108 suvažiavimo dalyviai nusispjovę į mūsų pačių keliamus sau aukštus reikalavimus? Kas tie neišauklėti, švilpiantys, save žurnalistais vadinantys, kažkaip patekę tarp tų 108 taip pat turinčių teisę turėti priešingą nuomonę? Akivaizdu, kad turime sovietinio mentaliteto palikimą Lietuvos žurnalistų gretose. Akivaizdu, kaip trūko desovietizacijos proceso visuomenėje, taip jo trūksta ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje, kur už „ilgą atsidavusį darbą žurnalistikoje“ įskaitant 20 ar 30 ar 40 metų darbavimosi sovietinėje žiniasklaidoje komunistiniais propagandistais, apdovanojami lyg niekur nieko už nuopelnus „žurnalistikai“. Svarbiausia, tie negerbiantys demokratinių rinkimų taisyklių žurnalistai formuoja Lietuvos visuomenės nuomonę. Kokią?

Tad, ar dar kam nors kyla klausimas, kodėl (su retomis drąsiomis išimtimis), Lietuvos žurnalistai, susidūrę su darbdavio savivale, pasirenka tylėjimą, nutylėjimą? Sutinka meluoti, manipuliuoti tiesa. Kaipgi tokių pažiūrų žurnalistas gali „kovoti už šviesią ir skaidrią, etišką žiniasklaidos ateitį“? Kaip išspręsti šią dilemą? Kaip kovoti su paralyžiuojančia baime žurnalistų tarpe? Ką mes, Lietuvos žurnalistų sąjunga, galime nuveikti sprendžiant šią problemą? Tuos ir kitus klausimus norėjau kelti kandidatams, tačiau, nors ir buvo nuspręsta skirti laiko klausimams, taip neatsitiko.

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, suvokdamas padėties keblumą, padėties, žymiai menkinančios LŽS įvaizdį, jau artimiausiame Tarybos posėdyje siūlys aptarti galimybę pavasarį surengti neeilinį LŽS suvažiavimą vienu klausimu – įstatams pakoreguoti: „Galėtų susirinkti apie 100 delegatų ir blaiviai apmąstę sudėlioti tinkamus akcentus“. Lauksime blaivaus pavasario.

Bet nėra reikalo nuleisti rankų. Lietuvos žurnalistų sąjungos taryba ir valdyba, Vilniaus skyriaus valdyba ir atskiri klubai stovi ir stoja atsakingos, demokratines vertybes gerbiančių, jas išpažįstančių žurnalistų pusėn. Džiaugiuosi, tuo pačiu, LŽS tarybos, valdybos, LŽS pirmininko suformuluotų minėtų rezoliucijų turiniu. Aplamai pastarieji metai LŽS buvo vaisingi idėjomis ir jų įgyvendinimu, aktyvia LŽS skyrių veikla, galėjome pasidžiaugti ypatingu naujų narių prieaugliu. Su jomis ir kitais nuveiktais darbais galima susipažinti LŽS tinklapyje.

Pridedu mano teiktą suvažiavimui siūlymą. Taip pat atkreipiau dėmesį į pirmininko kadencijų – iki dviejų – apribojimą. Įdomumo dėlei paskaičiuokite, kiek laiko užima teksto perskaitymas. Mano skaičiavimu, iki pusantros minutės.

„Dabartinė ( kaip ir ankstesniųjų dviejų kadencijų LŽS pirmininko rinkimų procedūra) neturi nieko bendra su demokratinėmis rinkimų taisyklėmis. Esamomis sąlygomis, tiksliai nesuformuluotos rinkimų procedūros leidžia manipuliuoti LŽS narių nuomone, nesuteikia galimybės LŽS nariams nuodugniai susipažinti su kandidatu ir jo/jos programa. Jeigu jau mes LŽS esame apsisprendę laikytis aukštų etikos normų, tai skaidrūs LŽS pirmininko rinkimai turi būti viena iš tų etikos normų. Girdėti argumentai esą LŽS pirmininko rinkimų procedūros yra demokratinės ir liberalios, reiškia nuvertinti demokratines rinkimų taisykles. Liberalizmas nieko bendro neturi su anarchija. Liberalizmas ir tapo demokratijos prielaida, jos dėka ją turime. Būtina laikytis aiškių taisyklių – tame tarpe ir visuotinių LŽS pirmininko rinkimų taisyklių. Mūsų vidinės rinkimų procedūros ir normos neturi skirtis ar prieštarauti toms, vyraujančioms demokratinėje valstybėje. Taigi, LŽS įstatų 9:1 skyrius (LŽS pirmininkas) teigia:
„9. 1. LŽS pirmininkas (toliau – pirmininkas) yra vienasmenis valdymo organas, renkamas ketverių metų kadencijai LŽS suvažiavime slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma“. Šį skyrių suvažiavimui siūlau papildyti:

• Kandidatuojantis/ti į pirmininkus ne vėliau kaip mėnesį prieš suvažiavimą, turi pateikti LŽS nariams visą informaciją apie save

• Kandidatuojantis/ti į pirmininkus, nemažiau kaip prieš mėnesį, turi pateikti aiškiai suformuluotą rinkiminę programą

• Kandidatams turi būti sudaromas sąlygos suvažiavimui pateikti savo programas viešam svarstymui ir aptarimui“

Lyg ir viskas aišku bei elementaru ar ne taip? Bet kas galėjo pagalvoti, kad eiliniam aštuntokui suprantamas pasiūlymas sukels tokią audrą…

Arkadijus Vinokuras

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Medaliais “Už nuopelnus žurnalistikai” apdovanoti penki Vilniaus skyriaus nariai

Posted by mediaplius - 2 gruodžio, 2010

Vilniaus skyriaus, šiuo metu vienijančio beveik 250 žurnalistų, nariais yra ir sostinėje, ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose, ir užsienio šalyse dirbantys kolegos. Atstumai, žinoma, neleidžia mums taip dažnai susitikti, kaip tą daro kitų skyrių ir klubų nariai, tačiau kilometrai netrukdo stebėti kolegų darbus, pasiekimus, už kuriuos negėda juos siūlyti LŽS apdovanojimams. Džiugu, kad XV Žurnalistų sąjungos suvažiavime penki Vilniaus skyriaus žurnalistai – Julijona Sejavičienė, Leopoldas Rozga (abu dirba Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“), Gvidas Šliažas, Nijolė Padorienė ir Algis Padora (visi iš Pakruojo “Auksinės varpos“) apdovanoti medaliais “Už nuopelnus žurnalistikai“. Šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir LŽS Alytaus skyriaus nariui Jurgiui Kochanskui. Sveikiname.

Julijonos spinduliai

LŽS Vilniaus skyriaus narė, žurnalistė Julijona Sejavičienė Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ dirba jau 40 metų, 33-ejus metus yra redaktoriaus pavaduotoja, o apskritai žurnalistikoje darbuojasi jau 44-erius metus. Jos įtaigus ir meniškas žodis keturis dešimtmečius kelia ir telkia Akmenės krašto žmones. J. Sejavičienė rajono bendruomenėje turi gerą autoritetą, yra Savivaldybės komisijos apdovanojimams „Už nuopelnus Akmenės kraštui“ narė, daugelį metų yra aplinkos apžiūros, konkurso „Metų ūkis“ vertinimo komisijų narė. Žurnalistė „Vienybės“ laikraštyje yra įgyvendinusi projektus „Kaimo bendruomenių garsas“, „Diena ir visas gyvenimas“, tarptautinį projektą „Dvi valstybės – viena bendruomenė“, jos iniciatyva jau 15 metų laikraštyje „Vienybėje“ skelbiami konkursai „Metų žmonės“ ir rajono bendruomenei pristatomi laureatai. J. Sejavičienės rašiniai iš ciklo „Kaimo bendruomenių aidas“ buvo įvertinti Lietuvos ir JAV iniciatyvų fondo premija. 2005 m. už nuoširdų ir kūrybišką darbą Akmenės kraštui ir jo žmonėms J. Sejavičienė apdovanota premjero A. Brazausko padėkos raštu. Akmenės krašto bendruomenės teikimu J. Sejavičienė tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominacijos „Kaimo žurnalistas“ laureate ir buvo apdovanota Angelo skulptūra. 2000, 2001,2003,2004 metais žurnalistės J. Sejavičienės darbai sulaukė įvertinimo Lietuvos žurnalistų sąjungos skelbtuose konkursuose. Julija Sejavičienė yra parašiusi knygas „Tarp laiko krantų“, „Javo žydėjimas“, „Kruopiai“, yra knygų „Vitražas metų lange“, „Po amžinosios kaimynystės kupolu“ sudarytoja ir autorė.

33 metai už redaktoriaus stalo

Leopoldas Rozga Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ dirba nuo 1975 metų, nuo 1977 m. – laikraščio redaktoriumi. Jo vadovaujamas laikraštis yra svarus rašiniais apie rajono bendruomenę, apie krašto praeitį, aprėpia svarbiausiais gyvenimo aktualijas. L. Rozga yra stiprus publicistas, jo straipsniai politikos, gyvenimo kaitos procesų, kraštotyros tema mėgiami ir skaitytojų labai vertinami. L. Rozga yra vienas iš Akmenės krašto kraštotyrininkų klubo įkūrėjų ir vadovų, jo iniciatyva Papilėje įkurtas Simono Daukanto ir Akmenės krašto muziejai. Žurnalistas L.Rozga apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Už svarius publicistikos darbus – V. Gedgaudo premija. Už kūrybinius darbus kraštotyros srityje 2009 metais apdovanotas P. Bugailiškio premija. Žurnalistas yra vienas iš monografijos „Papilė“ autorių, yra parengęs knygas „Papilė – širdy ir likimuose“, „Akmenės kraštas“, „Vadovas po Ventos regioninį parką“, „Viekšniai“. Jo apmąstymai spausdinti ne viename LŽS išleistame almanache ir knygoje.

“Auksinės varpos“ grūdai

Net trys apdovanotieji – Gvidas Šliažas, Algis ir Nijolė Padoros dirba Pakruojo laikraštyje “Auskinė varpa“. Gvidas Šliažas, šiomis dienomis švenčiantis 73-ąjį gimtadienį, spaudos baruose – nuo moksleiviškų dienų. Jį, dar nebaigusį Pakruojo vidurinės mokyklos, priėmė į tuometinį “Žvaigždės“ laikraštį. Dirbdamas atsakinguoju sekretoriumi baigė vakarinę, vėliau studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Nuo 1969 – ųjų balandžio, taigi jau 41 metus, G.Šliažas dirba “Auksinės varpos“ redaktoriumi. Šis laikraštis spalvinamas ne tik žemdirbiška kasdienybe, bet ir gyvenimo istorijomis, kultūros ir meno renginiais, politikos atgarsiais.

Algis Padora “Auksinėje varpoje“ dirba nuo 1972 metų. 1978 metais Vilniaus universitete įgijo žurnalisto diplomą. Laikraščio fotoiliustracija- kasdieninis Algio darbas. Tačiau jis tik fotografuoja, bet ir rašo. Dalyvauja fotokonkursuose. Rengia personalines fotografijų parodas. Žinias tobulina žurnalistų seminaruose.

Nijolė Padorienė baigė Vilniaus medicinos mokyklą (1972m.), Vilniaus universitetą (1978m). “Auksinėje varpoje“ darbuojasi nuo 1975 metų. Yra Laiškų skyriaus vedėja. Dalyvavo LŽS vykdomojo komiteto veikloje, rašinių konkursuose. Taip pat fotografuoja – kartu su Algiu Padora surengė ne vieną fotografijų parodą. Rašo kultūros temomis.

Algis ir Nijolė – labai aktyvūs LŽS Vilniaus skyriaus nariai, kuriems nei kilometrai, nei slidūs keliai, nei lietūs netrukdo dalyvauti Pokalbio klubo ir kituose renginiuose.

Medaliais “Už nuopelnus žurnalistikai“ anksčiau apdovanoti 6 Vilniaus skyriaus nariai – dr.Audronė Nugaraitė, Dainius Ručinskas, Aldona Armalė, Arkadijus Vinokuras, Loreta Jastramskienė, Angelina Liaudanskienė.

Arūnas Mildžius

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

Mediaplius rekomenduoja #23

Posted by mediaplius - 2 gruodžio, 2010

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus narys Artūras Račas apie visuotinį LŽS suvažiavimą.

Posted in Mediaplius rekomenduoja | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Aptartos suvažiavimo aktualijos

Posted by mediaplius - 30 lapkričio, 2010

LŽS Vilniaus skyriaus valdyba, posėdžiavusi lapkričio 23 d., priėmė į skyrių tris naujus narius, aptarė skyriaus poziciją LŽS XV suvažiavimo diskusijose dėl LŽS veiklos ir perspektyvų, dėl nutarimo projekto apie LŽS pirmininko atlyginimą, apsvarstė G.Ferensienės kandidatūrą apdovanojimui medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai” bei nustatė Metų renginio datą.

Į Vilniaus skyrių tikraisiais nariais priimti kolegos – Skirmantas Pabedinskas, LRT operatorius;Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, laikraščio “Lietuvos profsąjungos“ vyr.redaktorė; Laima Janušonytė Kuzminienė, LRT sporto redakcijos prodiuserė.

Apsvarsčius Vilniaus skyriaus poziciją suvažiavimo diskusijose dėl LŽS veiklos ir perspektyvų, nutarta įgalioti skyriaus vardu kalbėti Angeliną Liaudanskienę. Būtina akcentuoti, kad reikia kuo skubiau stiprinti LŽS administraciją, nes tai yra viena silpniausių LŽS grandžių, taip pat privalu daugiau dėmesio skirti įvairiems renginiams, kuriuose atstovaujama LŽS.

Taip pat nutarta atsižvelgiant į Sąjungos finansinę padėtį  suvažiavimui siūlyti patvirtinti LŽS pirmininko atlyginimą –2 vmdu. Įpareigoti Aureliją Arlauskienę suvažiavimo metu pristatyti šį klausimą, akcentuojant, kad Statistikos departamento 2010 II ketv. duomenimis 1 vmdu yra 2055,8Lt. Praeitame suvažiavime patvirtintas LŽS pirmininko atlyginimas – 5 (vmdu). Pagal LŽS valdybos siūlomą projektą  numatomas LŽS pirmininko mėnesio atlyginimas yra 10279 Lt. Kiekvieną mėnesį už LŽS  pirmininką  mokama SODRAI (31proc.). Tai biudžete  sudaro papildomai kas mėnesį 3186,49 Lt. LŽS pirmininkas kainuoja    per 1 mėnesį- 13 465,49 Lt , per vienerius metus – 161 585, 88Lt. Nustačius pirmininkui 2 vmdu, kas mėnesį LŽS pirmininkas gautų 4111,6 Lt. SODRAI būtų sumokama papildomai  1274,6 Lt. Iš viso siūlomas LŽS pirmininko atlyginimas LŽS biudžetui kainuotų 5386, 2 Lt. Skirtumas tarp dabartinio ir siūlomo LŽS pirmininko atlyginimo ir mokesčio SODRAI: per 1 mėn.       – 8079,29 Lt ; per 1 metus –   96 951,48 Lt. Šiuos pinigus būtų galima panaudoti efektyviau: gerinant sąjungos narių socialinę padėtį; didinant  sąjungos narių profesinę kompetenciją; stiprinant LŽS valdymo funkcijas; gerinant administracijos darbą; stiprinant LŽS reputaciją

Kadangi posėdžio metu buvo žinomas tik vienas kandidatas į LŽS pirmininkus (Dainius Radzevičius), valdybos nariai pasikeitė nuomonėmis ir nutarė vardan demokratijos suteikti galimybę suvažiavimo delegatams rinktis iš kelių kandidatų. Pasiūlyta kandidatuoti Viktorui Denisenko, kuris šį pasiūlymą priėmė.

Aptarta Godos Ferensienės kandidatūra apdovanojimui medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai”. LŽS Vilniaus skyriaus narė, žurnalistė G. Ferensienė, LŽS narė yra nuo 1973 metų. Gimė Klaipėdoje 1932 m. gruodžio 22 d. Studijavo Vilniaus V.Kapsuko Valstybiniame Universitete (1953-1959 m.), baigė rusų kalbos ir literatūros specialybę, taip pat neakivaizdžiai studijavo Žurnalistikos katedroje. Spaudoje dirba nuo 1970 metų. Iš pradžių agentūroje ELTA, po to „Valstiečių laikraštyje“ (red. J.Karosas)  korespondente. 1975 metais buvo pakviesta dirbti į „Šluotos“ redakciją, kurioje atsiskleidė kaip talentinga jumoristė. Dirbdama „Šluotos“ redakcijoje pradėjo vertėjauti, nes leidinys tuomet bendradarbiavo su Latvijos satyriniu žurnalu „Dadzis“, Rusijos „Krokodil“ ir Estijos „Pikker“. G.Ferensienės straipsniai publikuoti laikraščiuose ir žurnaluose „Tiesa“, „Tarybinė moteris“, „Komjaunimo tiesa“, „Vakarinės naujienos“, „Literatūra ir menas“, o nuo 1989 m. – „Atgimimas“. Jos autorinės knygos 1998 m. „Rytoj to nebus“ (1998 m.), „Vedybos – radybos“ (1999 m.),  „Vakar ir šiandien“ (2004 m.), „Grįžtu į vakardieną“ (2010 m.) įvertintos dideliu skaitytojų, kolegų dėmesiu, ji daugelio televizijos laidų dalyvė.

G.Ferensienė daug metų aktyviai dalyvauja LŽS veikloje, yra nuolatinė Vilniaus skyriaus Pokalbių klubo, kitų LŽS renginių aktyvi dalyvė. Žurnalistė apdovanota rašytojo M. Šolochovo vardine plunksna, 2008 m. gegužės 7 d. apdovanota LŽS padėka „Už aktyvią veiklą Lietuvos Žurnalistų sąjungos Vilniaus senjorų klube ir Vilniaus skyriuje“.

Skyriaus valdyba teikia LŽS valdybai Godos Ferensienės kandidatūrą apdovanojimui medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai” (už svarų indėlį stiprinant ir puoselėjant žurnalistų bendruomenę bei žurnalistų solidarumą).

Taip pat nutarta, kad skyriaus Metų renginys, kurio metu bus apdovanoti konkurso „Taikliausias šūvis“ nugalėtojai ir „Metų kornišonas“ laureatai, įvyks gruodžio 16 d. A.Mickevičiaus muziejuje, Vilniuje (Bernardinų 11).

Auksė Skiparytė

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Laiškai XV LŽS suvažiavimui

Posted by mediaplius - 26 lapkričio, 2010

Laiškas suvažiavimui. Dėl įstatų pakeitimų

Noriu atkreipti  LŽS narių dėmesį,  kad  atidžiai palyginusi esamus galiojančius LŽS įstatus su siūlomais pakeitimais,  matau pavojingas, nesuderinamas  su demokratine visuomene ir žiniasklaidos  atvirumu, prieštaraujančias  Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuomenės  informavimo  įstatymui bei  Profesinių sąjungų įstatymui,  tendencijas:

1. Pašalinti nuo  LŽS valdymo   visus žurnalistus, kurie nors kiek susigaudo įstatymuose ir dirba ne privačiam savininkui, o valstybei (4.3.3., 4.10.1, 10.2.1.5,  8.5 ).

2. Į   LŽS     priimti    laidotuvių fotografus ( Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, toliau – EVRK klasė 74.20), laikraščių išnešiotojus (  EVRK 58.13,58.14), muzikos įrašų  pardavėjus (EVRK 47.89,77.22), pramoginių  renginių  filmuotojus (EVRK 74.20),  turinčius vos  1 metų patirtį ir bent vieną  pažįstamą  iš tikrųjų LŽS narių (4.4.1, 4.7.4 punktai).

Kitokių verslo liudijimų, bent kiek artimesnių žiniasklaidai, Lietuvoje neparduodama.

Balsuodami už šiuos pakeitimus aukštojo mokslo diplomą prilyginsime verslo liudijimui.

Nereikalaujama nei spausdintų darbų, nei kitokių įrodymų, jog iš tiesų dirbamas žurnalistinis darbas.

3. Nuo LŽS narių ir visuomenės  slėpti  informaciją apie priimtus  nutarimus (7.4, 8.4, 11.6).

4. LŽS administracija  vienasmeniškai įtakos žurnalistų klubų veiklą ir valdymą.  (8.5).

Gerbiami kolegos,  prašau,  jeigu dar bent kiek rūpi žurnalistikos, kaip profesijos prestižas ir išlikimas,  nebūti abejingiems ir įvertinti šias  pastabas.

Gerbiami kolegos, turintys balsavimo teisę – kreipiuosi į Jus ir prašau  nebalsuoti už šiuos įstatų pakeitimus, antraip žurnalisto profesija bus visiškai diskredituota.

LŽS suvažiavimas turi priimti kreipimąsi  į Vyriausybę ir Seimą  dėl beatodairiško  žiniasklaidos, ypač  spaudos žurnalistikos, naikinimo  pakėlus PVM  iki 21 proc., didesniu tarifu apmokestinus honorarus  ir pabranginus leidinių pristatymą.  Dėl  to užsidarė ir užsidarys  daug  spaudos  leidinių ir daugybė žurnalistų neteks darbo bei pragyvenimo  šaltinio.  Tai šiandien  yra  žurnalistų problema Nr. 1 ir turi būti sprendžiama suvažiavime, o ne    mėgėjiškai  parengti  įstatų pakeitimai, kai LŽS valdyba ir taryba iš TŲ PAČIŲ narių tikrins ir vertins  SAVO PAČIŲ  darbą.

Laisvė  Linkuvienė

LŽS narė-korespondentė

Posted in Lietuvoje, Vilniaus skyriuje | Su gaire: | Leave a Comment »

Suvažiavimui artėjant: Vilniaus skyriaus valdyba siūlo LŽS įstatų pataisas

Posted by mediaplius - 29 spalio, 2010

Vilniaus skyriaus skyriaus valdyba, kurioje vienu metu buvo net 5 valstybės tarnautojai (dabar – 4, nes į tikrojo žurnalisto statusą grįžo dr. Audronė Nugaraitė), posėdyje apsvarstė kelis klausimus, susijusius su suvažiavimu.

Vienas jų – Dėl LŽS įstatų. 4.3.3 ir 8.1.

Dabar galiojančiuose LŽS įstatuose yra:

4. 3. LŽS tikraisiais nariais negali būti:

4. 3. 3. asmenys, turintys politiko, valstybės tarnautojo ar pareigūno statusą.

Vilniaus skyriaus valdyba siūlo:

4.3.3. asmenys, gaunantys atlygį už politinę veiklą.

Tokį siūlymą – kad valstybės tarnyboje dirbantys žurnalistai būti tikraisiais nariais – padiktavo kasdienybė. Nemažai labai aktyvių mūsų skyriaus narių – žurnalistų šiuo metu dirba valstybės tarnyboje – teismuose, ministerijose, Seimo narių padėjėjais. Taigi yra nariai korespondentai be balsavimo teisės suvažiavime, be teisės būti renkamais skyrių, klubų pirmininkais. Kodėl aktyvūs, patirtį turintys žmonės stumiami į kasdienybės paraštes? Kodėl Ramunė Sakalauskaitė, Loreta Jastramskienė, Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, Birutė Balynienė, Raimonda Karnackaitė ir daugelis kitų, šiuo metu valstybės tarnyboje dirbančių žmonių, yra priešpastatomi redakcijose dažnai užsakomuosius straipsnius, užsakomąsias laidas kuriantiems ir taip kur kas labiau priklausomiems nuo visokių įtakų žurnalistams-tikriesiems LŽS nariams. Drįstu teigti, kad valstybės tarnautojai gali kur kas aktyviau ginti žurnalistų teises, negu tie, kurie dirba redakcijose ir yra tiesiogiai priklausomi nuo savo darbdavio, dažnai tikrai nesuinteresuoto, kad tas žurnalistas būtų laisvas.

Klausiate, ar eitų valstybės tarnautojas ginti žurnalistų teisių? Pavyzdys, kai neseniai Dainius Radzevičius paskelbė iniciatyvą prisidėti prie profsąjungų piketo ir susirinkti devyniems žmonėms, jo kvietimą išgirdo septyni senjorai- tikrieji nariai ir viena valstybės tarnautoja. Šiemet Kovo 11-ąją, kai Vilniaus Gedimino prospektu ėjo didžiulė eisena, kurioje turėjome progos dar kartą priminti apie garbingą žurnalistiką, dalyvavo dvi valstybės tarnautojos, LŽS pirmininkas, keli senjorai ir keli aktyvūs Vilniaus skyriaus nariai. Buvo labai liūdna, kad mūsų grupelė buvo tokia maža, kai tuo tarpu kitų profesinių organizacijų buvo tiesiog miškas…

Valstybės tarnautojai neturi būti išeliminuojami iš skyrių, klubų veiklos. Mes nenorime, kad iš mūsų būtų paimamas tik nario mokestis, o balso nenorima girdėti. Kolegė Alma Mosteikaitė iš Alytaus sako, kad braunasi visokie į Žurnalistų sąjungą. Bet juk tuos „visokius“ priima LŽS valdyba. Skyriai ar klubai čia neturi jokios balso teisės. Pas mus, Vilniaus skyriuje, yra ir bankininkų, ir istorikų, ir buvusių merų, ir ambasadorių, kuriuos į LŽS priėmėme tikrai ne mes, Vilniaus sk. valdyba, ir dėl to niekaip nekalti šiandien valstybei tarnaujantys žurnalistai, išrinkti į skyriaus valdybą.

Suprantame, kad LŽS pirmininkas tikrai neturi būti valstybės tarnautojas. Tačiau kodėl skyriams, klubams negali vadovauti tokį statusą turintis žurnalistas? Gali būti, kad užsienio patirtis šiuo klausimu yra kitokia, tačiau Lietuvoje, kur dar labai aktyviai reikia ginti žurnalistų teises ir laisves, aktyvūs žmonės taip lengvai neturėtų būti „nurašomi“. Manau, kad LŽS Taryboje nuskambėjo labai geras pasiūlymas – valstybės tarnyboje dirbantys žurnalistai privalo nurodyti savo galimus interesų konfliktus. Ir tuo viskas būtų išspręsta.

Norėčiau būti teisingai suprasta – siūlomas įstatų pakeitimas – ne Arlauskienės problema. Artimiausiu metu gali būti ir visos LŽS problema, nes kas vadovauja skyriams ir klubams? Aktyviausi, nebijantys iššūkių, naujovių žurnalistai. Na atsitiks taip, kad į valstybės tarnybą išeis Klaipėdos, Kauno ir kt. skyrių, Esperantininkų, Kelionių ir kt. klubų pirmininkai. Juos teks perkelti į kitą „narių korespondentų“ eilutę. Sakote, bus išrinkti kiti. Būtų šaunu, jeigu visi kolegos, ypač jaunesni, norėtų dirbti šį, visuomeninį, darbą, kuris reikalauja labai daug energijos, savo laiko aukojimo ir už kurį nėra mokama. Prieš kurį laiką, renkant Vilniaus sk. pirmininką, visuotiniame susirinkime iš kelių šimtų skyriaus narių dalyvavo vos kelios dešimtys, iš jų į valdybą išrinkome devynis aktyviausius, iš kurių net penki buvo valstybės tarnautojai. Žinoma, nepakeičiamų žmonių nėra, privalo būti rotacija, tačiau vardan stabilumo prašau labai atsakingai pasvarstyti šį Vilniaus skyriaus valdybos siūlymą.

Vilniaus skyriaus valdyba siūlo dar vieną LŽS įstatų pataisą.

Dabar yra:

8. 1. LŽS valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių/klubų pirmininkai. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.

Siūlome:

8.1. LŽS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių/klubų pirmininkai arba skyrių/klubų deleguoti asmenys. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.

Aurelija Arlauskienė,
LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė,
LŽS Etikos komisijos pirmininko pavaduotoja

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

Pokalbių klubas kviečia į ekskursiją

Posted by mediaplius - 29 rugsėjo, 2010

Spalio 7 d. (ketvirtadienį) 9 val. planuojama ekskursija po vieną iš keliolikos probleminių Lietuvos rajonų – Šalčininkus. Kelionės metu aplankysime įžymias rajono vietas, susitiksime su rajono vadovais, dalyvausime įdomiame pokalbyje Jašiūnų dvare ir seniūnijoje.

Kelionės kaina – 10 Lt. Ekskursiją organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas.

Apie savo dalyvavimą iki spalio 4 d. prašome informuoti Pokalbių klubo koordinatorę Aldoną Armalę (kontaktai: aldona.armale@gmail.com, 868476444).

Išsami kelionės dienotvarkė bus pateikta vėliau.

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Kvietimas. Matui Šalčiui – 120

Posted by mediaplius - 27 rugsėjo, 2010

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Dialogas Pagėgiuose tęsiasi

Posted by mediaplius - 7 rugsėjo, 2010

Penktadienį vykęs susitikimas Pagėgiuose, kur, tarpininkaujant Lietuvos Žurnalistų Sąjungai, už apskritojo stalo susėdo vietiniai žurnalistai ir Pagėgių miestelio administracijos atstovai, suteikė daug peno pamąstymams. Tokio lygio susitikimas vyko jau antrą kartą. Trumpai reziumuoti jį galima būtų taip:

Profesionalių žinių stoka (ir iš vienos, ir iš kitos pusės) siaubingai apsunkina bendravimą tarp spaudos ir vietinės savivaldos atstovų. Ko gero, toks teiginys taikytinas ne vien Pagėgiams. Numanau,  jog daugumoje mažų savivaldybių situacija yra panaši. Tačiau vis vien galime pasidžiaugti dėl Pagėgių, nes čia dialogas jau prasidėjo. Norisi tikėtis, jog abipusis supratingumas ir tinkamai parengta komunikacija padės išspręsti sudėtingą konfliktinę situaciją bei užtikrinti, kad ateityje bendravimas tarp žurnalistų ir vietinės valdžios vyktų paremtas profesionalumu ir etika, o ne abipusiais kaltinimais.

Taip pat norisi tikėtis, jog nors ir sunkiai, bet prasidėjęs dialogas nenutrūks. Galiausiai, tobulumui ribų nėra. Politikai turi mokytis būti tikrais politikais, lygiai taip pat, kaip žurnalistai turi mokytis būti tikrais žurnalistais. Be to, per apskritojo stalo susitikimą nuskambėjo labai gera mintis: kiekvienas turi dirbti savo darbą. Tikrai, nepamirškime, kad politikai neturi siekti kontroliuoti žurnalistus, o žurnalistai neturi prisiimti sau teisėjų funkcijų.

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , , , | Leave a Comment »