Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Posts Tagged ‘spaudos laisvė’

Knyga, kuri verčia susimąstyti apie žurnalistų vaidmenį visuomenėje

Posted by mediaplius - 5 rugsėjo, 2011

Žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių pasaulyje todėl, kad atlikdami savo profesines pareigas žurnalistai siekia būti įvykių sūkuryje. Kartais, o nelaisvose šalyse – dažniausiai, tai yra tiesiog rizikinga. Pradėti šį pokalbį apie žurnalistų vaidmenį verčia šiais metais Gruzijoje išleista Olego Panfilovo knyga, skirta informacinei Čečėnijos blokadai praeito amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje (Панфилов, Олег. Информационная блокада Чечни (сентябрь 1996 – декабрь 2002), Tbilisis, 2011).

Knygos autoriui savo laiku teko stebėti pilietinį konfliktą gimtajame Tadžikistane, jis taip pat nemažai laiko praleido Rusijoje – vadovavo Ekstremaliosios žurnalistikos centrui prie Rusijos žurnalistų sąjungos. Šiuo metu O. Panfilovas yra Valstybinio Ilijos universiteto, esančio Tbilisyje, profesorius.

Verta priminti, kad Rusija pradėjo karą Čečėnijoje 1994 metų pabaigoje. Operatyvaus ir pasiaukojančio žurnalistų darbo dėka apie šį – pirmąjį – karą žinoma nemažai nemalonių ir šiurpinančių dalykų. Pirmasis Čečėnijos karas nesulaukė palaikymo už Rusijos ribų, nebuvo jis populiarus ir tarp didžiosios dalies Rusijos gyventojų. Ko gero, iki šiol šį karą galima įvardinti kaip pagrindinę tuometinio šalies prezidento Boriso Jelcino klaidą. Kitaip Rusijoje vertinamas Antrasis Čečėnijos karas, kuris padėjo iškilti į politikos viršūnę Vladimirui Putinui – žmogui, pradėjusiam aktyviai stumti Rusiją atgal į autoritarizmo ir „imperinės svajonės“ pančius. Būtent su V. Putino vardu siejamas laisvo žodžio sunykimas šioje šalyje.

Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida garantuoja, kad valdžia negali daryti ką panorėjusi, nes kiekvienas jos žingsnis yra paviešinamas ir atitinkamai aptarinėjamas bei įvertinamas, tad autoritarizmas (faktiškai, valdžios galia „daryti ką nori“) ir spaudos laisvė iš esmės yra nesuderinami. Rusija įsisavino Pirmojo Čečėnijos karo pamokas ir ruošdamasi pakartotiniam „problemos sprendimui“ jėga padarė viską, kad būtų susiaurintas informacinis laukas bei suvaržytos žurnalistų galimybės dirbti. Ji taip pat užtikrino sau naudingos ir palankios informacijos sklaidą. Tarp veiksmų, naudojamų visiems šiems tikslams pasiekti, galima įvardinti žurnalistų bauginimą, diskreditavimą, specialią akreditacijos tvarką, žurnalistų judėjimo respublikoje kontrolę bei žiniasklaidos priemonių atstovų grobimus (nors kiekvieną kartą žurnalistų pagrobimais buvo kaltinami čečėnai, O. Panfilovas daro prielaidą, kad nemažai šių pagrobimų iš tikrųjų galėjo organizuoti Rusijos Federalinio saugumo tarnyba (FST), siekdama suformuoti atitinkamą atgarsį pasaulyje ir atbaidyti žurnalistus nuo darbo regione).

Pasiektas efektas, galima sakyti, pranoko Maskvos lūkesčius – Čečėnija atsidūrė savotiškoje informacinėje blokadoje, o Rusijos pajėgos galėjo jos teritorijoje nevaržomai vykdyti „antiteroristinę operaciją“, nebijodamos visuomenės nuomonės svyravimo. Informacijos kontrolės principas smogė ir pačiai Rusijai, kur sistemingai buvo marinama žodžio laisvė. Šiandien nedidelis nepriklausomų visuomenės informavimo priemonių procentas Rusijoje tiesiog negali atsverti gigantiškos propagandos mašinos, esančios valdžios rankose, poveikio.

O. Panfilovo knyga, be jokių abejonių, pravers tiems, kas domisi naujausia Rusijos istorija bei bando analizuoti pokyčius, vykstančius šioje šalyje. Ji taip pat dar kartą akcentuoja žurnalistų darbo svarbą. Žodžio laisvė yra neabejotina vertybė ir apie tai nevalia pamiršti.

Simboliška, kad O. Panfilovo knyga skirta Anai Politkovskajai atminti. Ši žurnalistė iki pat savo tragiškos žūties 2006 m. rudenį bandė pralaužti informacinę Čečėnijos blokadą, siekė padėti šioje respublikoje gyvenantiems žmonėms ir pranešti Rusijos visuomenei apie tai, kas iš tikrųjų dedasi šioje respublikoje, įsivyravus vadinamajai „taikai“.

Viktoras Denisenko

lzs.lt

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , | Leave a Comment »

Suteikite prieglobstį Natalijai Radinai!

Posted by mediaplius - 10 rugpjūčio, 2011

Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu. Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97“  vyriausioji redaktorė, šiomis dienomos paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje.

„Chartija 97“ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97“ redakcija.

Ne taip seniai Lietuva garsiai reikalavo iš Austrijos pasiaiškinti dėl Michailo Golovatovo – įtariamo Sausio 13-sios dienos byloje – paleidimo, tačiau pasirodo, kad ir Vilnius yra smarkiai nusižengęs laisvo ir demokratinio pasaulio idealams. Šiomis dienomis vis netyla skandalas dėl perdavimo Baltarusijos pareigūnams, tarnaujantiems diktatoriškam režimui, duomenų apie Baltarusijos opozicijos veikėjų finansus. Šio akibrokšto ištaisyti neįmanoma, tačiau šiandien mes – žurnalistai – galime (ir turime) raginti valdžią kuo greičiau suteikti politinį prieglobstį mūsų kolegei N. Radinai. Lietuva turi moralinę pareigą apginti Baltarusijos žurnalistę nuo „spaudos laisvę naikinančio gruobuonio“ (taip kaimyninės šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką dar 2010 m. apibūdino tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“).

Viktoras Denisenko

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: | Leave a Comment »

Regreso metai regione, arba Rašinėlis Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga

Posted by mediaplius - 3 gegužės, 2011

Gegužės 3 d. – Pasaulinė spaudos laisvės diena

„Europa krenta nuo savo pjedestalo“ – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų“. Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010“, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus.

Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą. Praeiti metai vėl nubloškė mus žemyn – į 13 vietą. Žinoma, kritimas nėra katastrofiškas. „Reporteriai be sienų“ net detaliau nepaaiškina, kodėl buvo pažemintas Lietuvos indeksas, tačiau galima numanyti, jog čia neapsiėjo be seimūnų pastangų reguliuoti tam tikros informacijos sklaidą bei taip skatinti žurnalistų savicenzūrą.

Nedetalizuoja „Žurnalistai be sienų“ ir to, dėl ko nuo 6 iki 9 vietos nukrito Estija. Bet kurio atveju, iš trijų Baltijos šalių ši mūsų šiaurės kaimynė tebelieka lydere ir šioje sferoje.

Skausmingai krito Latvija. Pagal 2009 m. duomenis, ji užėmė 14 vietą pagal spaudos laisvę pasaulyje, o 2010 m. nubloškė ją į 30 poziciją. „Reporteriai be sienų“ su nerimų pažymėjo, jog šioje šalyje grįžtama prie prievartos ir cenzūravimo praktikos, kuri pasireiškė prieš rinkimus. Tačiau ir šis kritimas nėra įspūdingiausias.

Labiausiai nuvylė Ukraina. Spaudos laisvės reitinge ji per metus krito 42 pozicijomis ir dabar užimą 131 vietą. Įvyko tai, ko buvo bijoma. Viktoro Janukovičiaus atėjimas į valdžią sustiprino autoritarines tendencijas šalyje. Šios tendencijos pirmiausiai smogė būtent žiniasklaidos sektoriui. Kaip pažymi „Reporteriai be sienų“, didžiausią spaudimą pajuto radijo ir televizijos žurnalistai. Taip pat nurodoma, jog Ukrainos spaudos laisvės erdvę smaugią rimti interesų konfliktai.

Šiame kontekste Rusija ir Baltarusija atrodo nuobodžiai. Nėra paslaptis, jog šios šalis turi rimtų problemų spaudos laisvės sferoje. Tiesa, Rusija pagerino savo pozicija nuo 153 vietos (2009 m.) iki 140 vietos (2010 m.), tačiau ji vis dar išlieka tarp probleminių šalių. „Reporteriai be sienų“ nurodo, jog žiniasklaida Rusijoje vis dar gana griežtai kontroliuojama, be to lieka neišspręsta smurto prieš žurnalistus problema.

Baltarusija 2010 m. buvo 154 vietoje pagal spaudos laisvę, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog įvertinimas buvo padarytas dar prieš prasidedant represijoms prieš opozicines jėgas, tarp kurių atstovų yra nemažai ir žurnalistų. Galima priminti, jog nemažai žurnalistų nukentėjo ir per 2010 m. gruodžio 19 d. įvykius Minske. Nėra abejonių, jog visa tai atsispindės šių metų reitinge. Nenustebčiau, jei Baltarusija būtų galutinai nublokšta į apačią, prie labiausiai marginalizuotų pasaulio šalių. Beje, tai jau atsispindėjo vakar paskelbtame kitos pasaulyje gerai žinomos organizacijos – „Freedom House“ – ataskaitoje, skirtoje spaudos laisvę pasaulyje apžvelgti. Čia Baltarusija pateko į „blogiausių dešimtuką“ kartu su Birma, Kuba, Ekvatorine Gvinėja, Eritrėja, Iranu, Libija, Šiaurės Korėja, Turkmėnija ir Uzbekija.

Belieka paminėti, jog iš mums aktualaus regiono savo pozicijas, apart Rusijos, sugebėjo pagerinti tik Lenkija. Ji nuo 37 vietos (2009 m.) pakilo į 32 vietą (2010 m.).

Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga galima pasidžiaugti, jog nežiūrint į nieką mes užimame paminėtame „Reporterių be sienų“ reitinge gana aukštą vietą, kurios galėtų pavydėti ir nemaža dalis Europos Sąjungos senbuvių (pavyzdžiui, Italija (50 vieta – 2010 m.) ar Graikija (73 vieta – 2010 m.)). Visai neblogai atrodo Latvija ir Lenkija, nekalbant jau apie Estiją. Visa tai nežiūrint į tam tikrą regresą, kuris pasireiškė praeitais metais. Tuo tarpu, erdvė už rytinės ES sienos ir toliau grimzta į autoritarinės kontrolės, kur nėra vietos spaudos laisvei ir laisvai nuomonei, liūną. Labiausiai tenka apgailestauti, jog pozicijų neišsaugojo Ukraina, kuri turėjo savo „demokratijos šansą“, bet, atrodo, prarado jį.

Viktoras Denisenko               

Posted in Pasaulyje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Elektroninėje knygoje – Rusijos žurnalistų likimai

Posted by mediaplius - 9 vasario, 2011

Ką reiškia būti žurnalistu nelaisvoje ar ne visai laisvoje šalyje? Kartais ieškant atsakymo į šį klausimą nereikia eiti toli. Žurnalisto ir politikos apžvalgininko, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Viktoro Denisenko elektroninė knyga „Spėti pabėgti iš Rusijos: žurnalistai ir autoritarizmas“ nagrinėja skirtingų dėl politinių motyvų Rusiją palikusių arba tiesiog iš jos išvarytų žurnalistų istorijas. Tarp knygos herojų, kuriuos autorius dalija į „spėjusius“ ir „nespėjusius“, yra Andrejus Babickis, Jelena Tregubova, Natalija Morar, Ana Politkovskaja, Michailas Beketovas ir kt.

„Spėti pabėgti iš Rusijos“ yra publicistinio pobūdžio kūrinys. Pasak V. Denisenko, knyga buvo rašoma remiantis bendravimu su kaip kuriais iš knygos herojų, taip pat pokalbiais su kitais Rusijoje dirbusiais ar dirbančiais žurnalistais. Nemaža dalis informacijos paimta iš įvairių atvirų šaltinių. Knygoje bandoma analizuoti, kaip autoritarinė valdymo sistema veikia žurnalistų darbą, parodoma, kokiu būdu yra varžoma žodžio ir spaudos laisvė.

„Rašydamas šią knygą bandžiau atiduoti savotišką kolegišką duoklę Rusijos žurnalistams – tiems, kurie nepabūgo kalbėti teisybės apie šiandieninį savo šalies režimą, kurie nepakluso ideologinių ir propagandinių štampų diktatui. Šitiems žmonėms teko dirbti žymiai sudėtingesnėse sąlygose negu man, ar bet kuriam kitam žurnalistui Lietuvoje. Šie žurnalistai buvo ir yra įsitikinę, jog žodžio laisvė yra neįkainojama vertybė, tačiau svarbiausias jų nuopelnas – jie bandė sakyti tiesą apie tai, ką matė, jie bandė, nemeluodami sau ir kitiems, išsakyti nuomonę apie tai, kas vyksta Rusijoje – šalyje, kuri istoriškai retai kada būdavo gailestinga savo piliečiams“, – teigia V. Denisenko.

Knyga nemokamai platinama internete. Ją galima parsisiųsti iš Skaitykle.lt tinklalapio. Knygos formatas yra specialiai pritaikytas elektroninių knygų skaityklėms, tačiau perskaityti ją galima ir kompiuteryje (tam reikia įdiegti „Adobe Digital Edition“ programą).

LŽS Vilniaus skyriaus informacija

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

A. Vinokuras apie Lukašenkos režimą

Posted by mediaplius - 22 gruodžio, 2010

Mūsų skyriaus valdybos nario Arkadijaus Vinokuro pozicija dėl A. Lukašenkos režimo ir nukentėjusiųjų žurnalistų:

Prezidentės Dalia Grybauskaitės norai išsipildė su kaupu: geriau turėti diktatorių A.Lukašenką valdžioje, nei demokratiją. Taip bus ramiau. Nebus chaoso pašonėje. Demokratija lyginama su chaosu? Kitaip prezidentės paramos priežastis A.Lukašenkos diktatūrai suprasti neįmanoma. Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad su „demokratija“ šalyje baigta.

skaityti toliau

Posted in Mediaplius rekomenduoja | Su gaire: , | Leave a Comment »

Kodėl man rūpi tai, kas vyksta Baltarusijoje?

Posted by mediaplius - 21 gruodžio, 2010

Kol mes svarstome, kaip Wikileaks nutekinimai ir baudžiamasis Juliano Assangeo persekiojimas (tiesa, kol kas dėl įtarimų panaudojus prieš kitą asmenį seksualinę prievartą) paveiks žodžio laisvės principus, ta pati žodžio laisvė trypiama kaimyninėje Baltarusijoje.

Situaciją trumpai galima būtų aprašyti taip – per opozicinių jėgų protesto akciją Minsko centre gruodžio 19 d. buvo sužeista bei suimta nemažai ne tik vietinių žiniasklaidos priemonių atstovų, bet ir žurnalistų iš užsienio. Pabrėžiama, jog protesto akciją vaikę jėgos struktūrų atstovai suėminėjo visus, kas pakliūdavo po ranka – taip pat ir žurnalistus. Pavyzdžiui, žinoma Baltarusijos publicistė Irina Halip buvo sumušta faktiškai tiesioginiame eteryje, kai komentavo situaciją telefonu Rusijoje veikiančiai radijo stočiai „Echo Moskvy“. Paryčiais (4 val. 40 min.) specialios pajėgos šturmavo opozicinio tinklalapio „Chartija97“ redakciją – visi ten tuo metu dirbę žmonės buvo areštuoti.

Kita žodžio laisvės suvaržymo išraiška – internetinių resursų blokavimas. Šiuo metu opozicinių visuomenės informavimo priemonių tinklalapiai arba užblokuoti, arba „pakabinti“ DOS (Denial of Service) atakų. Interneto vartotojai iš Baltarusijos praneša apie bandymus riboti prieigą prie tinklaraščių ir socialinių tinklų.

Visa tai dabar vyksta ne Kuboje, ne Kinijoje, ne kur nors Afrikoje – visa tai dabar vyksta čia, Europoje. Galima be galo ilgai kalbėti apie gerų kaimyninių santykių svarbą, apie pragmatinę (realią) politiką. Galima žiūrėti diktatoriui į akis ir spausti jam ranką… Tegul tai būna politikų darbas ar galvos skausmas (kas kaip vertina). Nekalbu apie politinius valdančiojo Baltarusijos režimo aspektus (savo poziciją šiuo klausimu turėjau galimybę išsakyti vakar „Žinių radijo“ eteryje), tačiau kalbu apie klausimą, svarbų viso demokratinio (ir juo labiau – nedemokratinio) pasaulio žurnalistams.

Žodžio ir spaudos laisvė yra nekvestionuojama vertybė. Tai esminis mūsų – žurnalistų – veiklos principas. Be jo sunku įsivaizduoti šiuolaikinę žurnalistiką. Tai, kas vyko, vyksta (ir, bijau, kad tebevyks) Baltarusijoje yra grubus šios laisvės suvaržymas. Deja, šiuo atveju galima pasakyti tik: „nebe pirmą kartą“ ir „nieko naujo“. Tačiau neturėtume apie tai tylėti. Primindami apie spaudos ir žodžio laisvės svarbą, mes priminame tai ne tik žmonėms, siekiantiems šią laisvę suvaržyti (nesvarbu kur ir kaip), ne tik visuomenei, kuri ne visada vertina tai, ką turi, bet ir sau patiems. Kaip rašė anglų poetas Džonas Donas (John Donne) „neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau“.

P.S. Šiandien mes (esantys 13 vietoje pagal spaudos laisvės indeksą („Reporterių be sienų“ duomenys)) turime galimybę solidarizuotis su kolegomis Baltarusijoje (154 vietą pagal spaudos laisvės indeksą). Drįsčiau teigti, kad tai yra mūsų – kaimynų ir draugų – pareiga. Kviesčiau diskutuoti, kokiu būdu mes galėtume tai padaryti geriausiai?

Viktoras Denisenko

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , | Leave a Comment »

Nesportinės krepšinio pamokos

Posted by mediaplius - 4 lapkričio, 2010

Visai neseniai džiaugėmės aukštu mūsų krepšininkų pasiekimu – pasaulio čempionate iškovotais bronzos medaliais. Šis įvykis kelioms dienoms suvienijo šalies visuomenę, padėjo trumpam pamiršti tarpusavio nesutarimus ir skriaudas. Šiandien stebime dviejų Lietuvos klubų kovas Eurolygoje ir irgi tikimės gerų rezultatų. Tiesa, kiek ankščiau šiedu klubai, amžini priešininkai – Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ – pradėjo tarpusavyje kitokią, visai nesportinę kovą, kurioje jaus spėjo nukentėti… žurnalistai.

Didžiausiu netikėtumu tapo žinia apie tai, jog Kauno krepšinio klubas „Žalgiris“ atsisako akredituoti savo namų rungtinėse „Lietuvos ryto“ laikraščio, televizijos ir interneto portalo žurnalistus. Iš viešai pasirodžiusių pranešimų tampa aišku, jog Kauno krepšinio klubo nepasitenkinimą sukėlė neva neobjektyvūs „Lietuvos ryto“ pranešimai apie „Žalgirį“. Vėliau užpulta buvo ir „Kauno diena“. Po gan absurdiškai suformuluoto, spaudos laisvę paneigiančio rašto, pasirašyto krepšinio klubo direktoriaus Paulio Motiejūno, laikraštį teko palikti sporto žurnalistams Dovilei Kamarauskienei ir Mindaugui Augusčiui.

Priekaištų iš žurnalistų pusės susilaukė ir Vilniaus krepšinio klubas „Lietuvos rytas“. Spalio viduryje į Lietuvos žurnalistų sąjungą kreipėsi televizijos kanalo SPORT1 žurnalistai, kurie nurodė, jog paminėtas klubas atsisako teikti jiems informaciją apie sportinę klubo veiklą, o klubo žaidėjams ir personalui pastaruosius kelis mėnesius uždrausta bendrauti su SPORT1 žurnalistais. Tiesa, „Lietuvos ryto“ klubas išplatino oficialų pareiškimą, kuriame neigia jam mestus kaltinimus.

Matyt, taip jau sutapo, jog problemos, kamuojančios Lietuvos žiniasklaidą ir jos aplinką ryškiausiai atsiskleidė – išlindo, kaip yla iš maišo – per šalies pasididžiavimą – krepšinį. Aptariama situacija parodė, jog įtakingos organizacijos (šiuo atveju – krepšinio klubai) yra pasiryžusios daug kam, kad į viešumą apie juos patektų tik „teisinga“ informacija. Šiuo atveju, informacijos „teisingumas“ neturi nieko bendro su jos objektyvumu. „Teisinga“ informacija parodo tik vieną nuomonę, tik vieną tiesą ar, pavyzdžiui, propaguoja lojalumą tik vienam sportiniam klubui. Kitaip sakant, tai yra žaidimas į vienus vartus (o gal geriau pasakyti – į vieną krepšį?). Tokios pastangos atskleidžia norą įvesti savotišką cenzūrą – jei ne visose šalies žiniasklaidos priemonėse, tai nors tose, kurios yra vienaip ar kitaip pavaldžios ar pasiduodančios įtakai (beje, galima priminti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnis draudžia masinės informacijos cenzūrą).

Turėti kontroliuojamą, paklusnią, kišeninę žiniasklaidą, kuri pateiktų tik „teisingą“ ir suderintą informaciją, ne tik krepšinio klubų svajonė. Apie bandymus daryti įtaką žiniasklaidai kalbama ne taip jau ir retai. Istorijoje su „Lietuvos rytu“ ir „Žalgiriu“ (ypač su pastaruoju) tai tiesiog matoma ryškiausiai ir gal – skaudžiausiai (nes krepšinis Lietuvoje, kaip ten bebūtų, yra truputį daugiau negu tiesiog sportas).

Kiek žinau, spręsti susiklosčiusią situaciją kol kas sekasi sunkiai, nežiūrint į tai, jog savo pozicijas pareiškė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos sporto žurnalistų federacija ir Lietuvos krepšinio lyga. Bet kuriuo atveju, neįsivaizduoju situacijos, kad į mūsų gyvenimą grįžtų sovietinio tipo cenzūra ar viena „teisinga tiesa“. Tai būtų visiškas laisvos žiniasklaidos idėjos žlugimas ir visai nesvarbu, kur ta „viena tiesa“ atsirastų – sporto, politikos ar ekonomikos žurnalistikoje. To tiesiog negalima leisti.

Vienas Post Scriptum – interneto komentaruose, prie publikacijų apie įvardintą situaciją, neretai galima buvo aptikti tokią skaitytojų poziciją: „taip tiems žurnaliūgoms ir reikia“. Suprantama, jog ši pozicija atspindi bendrą nusivylimą žiniasklaida, tačiau žmonės, kurie džiaugėsi to, jog žurnalistai negalės gauti akreditacijos ar tiesiogiai pabendrauti su žaidėjai, faktiškai džiaugėsi dėl savo teisės gauti operatyvią ir objektyvią informaciją pažeidimo. Matyt, tokie skaitytojai neprieštarautų, jei būtų „maitinami“ vien pagal vadinamąsias PR technologijas parengtais tekstais, nes būtent tokia ateitis mūsų laukia, jei akreditacijos nesuteikimo praktiką perims ir kiti sporto klubai, renginių organizatoriai ar valdžios institucijos.

Viktoras Denisenko

lzs.lt

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Dar kartą apie O. Bebeniną

Posted by mediaplius - 16 rugsėjo, 2010

Baltarusija neteko žurnalisto Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją opozicinio naujienų tinklalapio Chartija97 įkūrėjas nusižudė, tačiau jo draugai ir kolegos netiki to. Kaip buvo iš tikrųjų – sunku pasakyti. Pagal iš Baltarusijos ateinančią informaciją galima daryti prielaida, jog O. Bebeninas buvo nužudytas, o jo savižudybė demonstratyviai ir sąmoningai aplaidžiai inscenizuota. Tai galėjo būti savotiška kraupi žinutė žurnalisto kolegoms, jį pažinojusiems opozicijos atstovams – įspėjimas tylėti, įspėjimas nesikišti „ne į savo reikalą“ prieš gruodžio 19 d. Baltarusijos laukiančius prezidento rinkimus. Tačiau, žinoma, tai tik asmeninė nuomonė neparemta jokiais rimtesniais faktais.

Beje, rimtesnių faktų apie O. Bebenino „savižudybę“ galima perskaityti čia – nepriklausomame Nikolajaus Chalezino tyrime.

Iš: viktordenisenko.eu

Posted in Pasaulyje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Įtartina žurnalisto mirtis

Posted by mediaplius - 6 rugsėjo, 2010

Praeitą savaitę žurnalistai Baltarusijoje neteko savo kolegos, opozicinio naujienų portalo „Chartija 97“ įkūrėjo Olego Bebenino. Pagal oficialią versiją žurnalistas nusižudė, tačiau jį pažinoję žmonės abejoja tokiomis teisėsaugos pareigūnų išvadomis. Kaip pranešama, O. Bebeninas nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio, taip pat neaptinkama įtikinamo motyvo, kuris galėjo pastūmėti jį tokiam drastiškam žingsniui.

Valdantysis Baltarusijos režimas yra liūdnai pagarsėjęs susidorojimais su politiniais oponentais. Situacijoje, kai artėja prezidentiniai rinkimai ir aštrėja politinės kovos, kurios autoritarinio valdymo sąlygomis yra potencialiai iškreiptos ir, be jokių abejonių, pavojingos, netikėta O. Bebenino mirtis negali nekelti daug pagrįstų klausimų. Norisi tikėtis, jog atsakymai į šiuos klausimus bus pateikti ir tiesa ankščiau ar vėliau paaiškės.

Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Vilniaus skyriaus tinklaraštis „Mediaplius“ išreiškia užuojautą O Bebenino šeimos nariams ir kolegoms.

Posted in Pasaulyje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Vardan laisvo žodžio

Posted by mediaplius - 12 liepos, 2010

Ką reiškia leisti opozicinį laikraštį autoritarinėje šalyje? „Tokiose sąlygose gali išgyventi tik bepročiai. Prisiekę fanai“, – sako Josifas Seredičius, Baltarusijoje leidžiamo laikraščio „Narodnaja volia“ vyriausias redaktorius. „Mes kiekvieną dieną sėdime lyg ant parako statinės. Kas gali mums pasakyti, kas bus rytoj ar poryt – su laikraščiu, su kiekvienu iš mūsų, su mūsų skaitytojais? Bet nežiūrint į tai mes dirbame“, – pabrėžia jis. Šiemet „Narodnaja volia“ švenčia jau penkiolikos metų sukaktį. Pasak J. Seredičiaus, jam pačiam sunku patikėti, jog jo laikraštis sugebėjo išsilaikyti tiek metų. „Ačiū Dievui, jog yra žmonių, kuriems reikalingas laisvas žodis, kuriems reikalinga demokratija Baltarusijoje. Dėl jų mes ir dirbame“, – sako J. Seredičius.

Posted in Pasaulyje | Su gaire: , , | Leave a Comment »