Mediaplius

LŽS Vilniaus skyriaus tinklaraštis

Posts Tagged ‘sunkmetis’

LŽS – įsivaizduojamoji bendruomenė?

Posted by mediaplius - 9 birželio, 2010

Pastebėjau tik vieną teigiamą ekonominio sunkmečio pasekmę – kolegos pradėjo labiau domėtis galimybe įstoti į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS). Baimė dėl ateities privertė daugelį susimąstyti apie būtinybę prisijungti prie bendruomenės, kurios tikslas yra „ginti žurnalistų teises ir laisves“. Tačiau, įstoję į LŽS, dauguma kolegų nusiramina, padeda į kišenę pažymėjimą ir pamiršta apie savo narystę sąjungoje, prisimindami apie ją tik tada, kai tenka mokėti nario mokestį, ar kai prireikia realios pagalbos.

Benedictas Andersonas tvirtino, jog iš esmės visos bendruomenės yra „įsivaizduojamos“. Nagrinėdamas nacionalizmo užgimimo ir vystymosi problematiką, jis pabrėžė, jog joks individas negali pažinoti visų kitų pasaulyje gyvenančių savo tautybės žmonių, todėl jo priklausomybė tautinei ar kalbinei bendruomenei yra įsivaizduojama. Bendruomenė, su kuria jis save sieja, faktiškai egzistuoja individo sąmonėje – jis ją įsivaizduoja kaip tam tikrą visumą, kurios iš tikrųjų nemato.

Pagalvojau, jog LŽS šiandien yra klasikinė „įsivaizduojamoji bendruomenė“ (ypač stambiausieji sąjungos skyriai ir klubai). Laikydamas rankoje sąjungos pažymėjimą galiu įsivaizduoti tam tikrą savo kolegų, disponuojančių tokiais pat pažymėjimais, visumą. Mano vidinis žvilgsnis mato nemenką būrį žmonių visoje Lietuvoje (ir už jos ribų), kuriuos, be minėto pažymėjimo, susieja profesiniai gebėjimai ir panašaus darbo patirtis. Tačiau ar tokio įsivaizdavimo užtenka efektyviam sąjungos darbui?

Liūdna, bet sparčiai augant LŽS narių skaičiui, aktyvių narių skaičius išlieka faktiškai toks pat. Visuose renginiuose, seminaruose, konferencijose, organizuojamuose sąjungos, sutinki iš esmės tuos pačius žmonės. Vilniaus skyriaus atveju tokių kolegų gal susirinktų 30 – 40 (kaip, pavyzdžiui, parodo ne tokia jau ir sena skyriaus visuotinių susirinkimų praktika). Iš esmės, tai vos 15 proc. nuo nuolat augančio skyriaus narių skaičiaus. Likusieji 85 proc. yra įsivaizduojamoji, jei nepasakius – fantominė – bendruomenės dalis.

Mano minėtas B. Andersonas nevertino, ar „įsivaizduojamosios bendruomenės“ principas yra blogas, ar geras. Šis principas buvo tiesiog pateikiamas kaip faktas. Lietuvos žurnalistų sąjungos atveju bendruomenės „įsivaizduojamumas“ yra greičiau neigiamas, nei teigiamas faktorius.

Praeitų metų pradžioje LŽS Vilniaus skyrius išrinko naują savo valdybą, kurioje pradėjau dirbti ir aš. Nusprendėme, jog narių aktyvumas (tiksliau – neaktyvumas) gali būti nulemtas blogos vidinės komunikacijos. Taip manėme tada, tačiau šiandien aš sakyčiau, jog esmė ne komunikacijoje, o kiekvieno nario vidinėje pozicijoje. Žinoma, mes – žurnalistai – esame užsiėmę žmonės, iš mūsų sunku reikalauti papildomo aktyvumo, tačiau savo prioritetus mes visgi nustatome patys. Deja, atrodo, jog dauguma LŽS narių kaip tik LŽS prioriteto sau ir neiškelia.

Tačiau ar pati Lietuvos žurnalistų sąjunga daro ką nors, kad jos bendruomenė būtų labiau reali, nei įsivaizduojamoji? Priimdami naujus narius į LŽS klausiame tik formalių dalykų bei turime tik formalius reikalavimus. Žmogui reikia turėti arba atitinkamą išsilavinimą, arba pakankamai ilgai dirbti žiniasklaidos srityje. Neklausiame esminių dalykų – kodėl žmogus stoja į LŽS, ko jis tikisi iš sąjungos, kaip įsivaizduoja savo vietą joje, su kokiomis iniciatyvomis į ją ateina? Pagalvojau, jog pretendentams į narystę reikėtų įvesti „motyvacinį egzaminą“, ar tiesiog numatyti stojimo anketoje atskirą punktą kūrybinei užduočiai (tikro žurnalisto toks dalykas neturėtų išgąsdinti) – trumpam esė, kuriame stojantysis galėtų išdėstyti savo motyvaciją: tegul jis laisva forma atsako į mano paminėtus klausimus – pirmiausiai, atsako į juos sau pačiam.

Žinoma, apie „motyvacinį egzaminą“ pretendentams į narystę LŽS rašau juokais, tačiau tai nepanaikina klausimo apie motyvaciją kaip tokią, taip pat nepanaikina ir klausimo apie sąjungos bendruomenės įsivaizduojamumą. Nepamirškime, jog šių metų rudenį įvyks visuotinis LŽS suvažiavimas. Be jokių abejonių, lapkričio 27 d. sąjungos bendruomenė įveiks savo įsivaizduojamumą ir, nors Vilniaus Rotušėje irgi susirinks ne visi Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai, tai tikrai bus panašu į realios bendruomenės susiformavimą. Tačiau ar sugebėsime išlaikyti jos realumą kitą dieną (savaitę, mėnesį etc.)? Ko gero, į šį klausimą jau turėtume atsakyti mes – esami LŽS nariai. Vėlgi, atsakyti, pirmiausiai, patys sau.

Viktoras Denisenko

lzs.lt

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Kaip išgyventi žurnalistui: pamąstymai

Posted by mediaplius - 1 kovo, 2010

Ekonominis sunkmetis verčia žurnalistus permąstyti savo padėtį darbo rinkoje. Tai, jog toks teiginys teisingas, patvirtino ir Lietuvos Žurnalistų Sąjungos (LŽS) Vilniaus skyriaus Pokalbio klubo surengta diskusija „Žurnalistas pokyčių laike“. Ši diskusija sulaukė daugelio kolegų dėmesio, nemažai jų sutiko pasidalinti savo mintimis ir „išgyvenimo“ pasikeitusiose ekonominėse sąlygose patirtimi.

Statistika nedžiugina

Birutė Balynienė, dirbanti Lietuvos darbo biržos atstove spaudai, negalėjo paguosti kolegų, susirūpinusių dėl savo ateities. Pasak jos, vasario 1-ąją dieną apie 13 proc. Lietuvos darbinio amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Šis skaičius turi tendenciją augti. Be to, per 2009 metus Darbo biržoje buvo užsiregistravę 304 netekę darbo žurnalistai. Per 2010 metų sausį į Darbo biržą kreipėsi dar 23 žurnalistais dirbę asmenis. B. Balynienė patarė kolegoms būti veržliems. Pasak jos, šiandien įsidarbinti daugiau šansų turi tie žmonės, kurie sugeba greitai persiorientuoti. Ji taip pat rekomendavo vertinti darbo paiešką irgi kaip tam tikrą sunkų, didelių pastangų reikalaujantį darbą.

Savo karčia patirtimi su kolegomis pasidalino žurnalistė Brigita Balikienė. Pasak jos, „žurnalistų situacija tokia pat baisi kaip ir statybininkų“. Ji papasakojo apie tai, kaip beprotiškai sunku šiandien net patyrusiam žurnalistui būna ieškoti darbo. Pasak B. Balikienės, šiame kelyje jai teko „persilaužti“, bandyti rašyti neįdomiomis sau temomis, tačiau, pasak žurnalistės, ji galiausiai nusprendė, jog toks kompromisas su savimi yra jai nepriimtinas. Šiandien B. Balikienė dirba kitoje, tiesiogiai su žurnalistika nesusijusioje, sferoje.

Daug diskusijų sukėlė klausimas, ar Lietuvoje šiandien įmanoma išgyventi būnant laisvai samdomu žurnalistu. Pasak Daivos Červokienės, pristačiusios šią temą, padaryti tai yra įmanoma, nors ir sunku. Tačiau atsirado kolegų, kurie šiuo klausimu buvo nusiteikę ir kur kas skeptiškiau.

„Žurnalistas-terminatorius“ vs. „žurnalistas-brand‘as

Kiek optimistiškesnis buvo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. „Geriems žurnalistams ateitis yra“, – pasakė jis. Tačiau tuo pat metu D. Radzevičius išskyrė ir vieną svarbią problemą. Pasak jo, ateitis priklauso dviejų tipų žurnalistams. Vienas tų tipų nėra labai simpatiškas. D. Radzevičius apibūdino jį žodžiais „žurnalistas-terminatorius“, kuris paklusta vien „į jį įdiegtai matricai“, veikia tikslingai, negalvodamas ir neabejodamas. Pasak LŽS pirmininko, kita galimybė – „tapti laisvu savo profesijos profesionalu“. Toks žurnalistas turi tapti patį save atstovaujančiu brand‘u (prekės ženklu), jo vardas ir pavardė turėtų simbolizuoti kokybės standartą. „Kaip matome, turime nedaug galimybių. Tiesa, yra ir trečias kelias – persikvalifikuoti“, – reziumavo savo pamąstymus D. Radzevičius.

Kraštutinis sprendimas – atsisakyti profesijos

Ko gero, galima konstatuoti, jog sunkmetis iškelia daugiau klausimų, negu duoda atsakymų. Šiandien daug žurnalistų atsidūrė tikrai nepavydėtinoje situacijoje, nes krizė stipriai smogė reklamos rinkai, kuri yra didžiosios daugumos žiniasklaidos priemonių pragyvenimo šaltinis. Finansiškai sunkūs laikai bei nauja sudėtinga honorarų apmokestinimo tvarka sukūrė situaciją, kai žiniasklaidos priemonių savininkai atsisako neetatinių autorių paslaugų, o išgyvenimas laisvai samdomo žurnalisto statuse tampa labiau sėkmės ar turimų pažinčių klausimu.

Gaila, bet dar viena išeitis iš susiklosčiusios situacijos gali būti profesijos atsisakymas, perėjimas į kitą veiklos barą. Jau šiandien nemažai buvusių žurnalistų dirba kitose darbo sferose, kuriose sėkmingai pritaiko turimus gebėjimus. Tarp tokių sferų diskusijos metu buvo minimas įvairaus pobūdžio darbas valstybės tarnyboje, renginių organizavimas ir knygų redagavimas. Žinoma, profesijos atsisakymas dažniausiai yra priverstinis ir kraštutinis sprendimas.

Viktoras Denisenko

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , , , | Leave a Comment »

Apie mokesčių naštą

Posted by mediaplius - 24 vasario, 2010

Šiandien “Mediaplius“ publikuoja vienos mūsų kolegės laišką:

Mieli kolegos,

Tikriausiai visi savo ,,kailiu” patyrėte, kad honorarų apmokestinimas praktiškai baigia sunaikinti žiniaskaidą. 2010 metų išvakarėse mums buvo pasiūlyta lengvata, lyg ir valdžios malonė –  jei autorius neturi su darbdaviu darbo sutarties, apmokestinama tik ½ jo autorinio atlyginimo.

Norėčiau pacituoti keletą skaičių, kad įsitikintumėte, koks tai buvo blefas.

Kai buvo pakeista autorinių atlyginimų apmokestinimo tvarka (nuo 2010 sausio), mokesčių sumos tapo grėsmingos. Pirminė  informacija buvo tokia, kad autoriai, kurie su įmone susiję darbo santykiais, mokesčius mokės nuo visos gaunamos sumos, o autoriai, kurie nesusiję darbo santykiais su įmone – nuo ½ autorinio atlyginimo sumos. Vėliau paaiškėjo, kad tokią privilegiją turi tik tie autoriai, kurie su niekuo nesusiję darbo santykiais, kitaip tariant yra bedarbiai arba laisvieji menininkai. Tokių rinkoje labai mažai. Paprastai žurnalistai, fotografai, dizaineriai, dailininkai dirba etatiniais darbuotojais kokioje nors įmonėje ir papildomai pagal autorines sutartis kuria kūrinius kitiems užsakovams.

Kaip pavyzdį pateiksiu mūsų įmonės UAB ,,Mamos žurnalas”  patirtį – neturime savo etatinio fotografo, dizainerio, tad pagal autorines sutartis samdome kituose leidiniuose dirbančius fotografus ir dizainerius. Taip pat nuolatos užsakome komentarus psichlogams, pedagogams, medikams, kurie, savaime aišku, dirba kokiose nors įmonėse. Tad būtent ši autorinių atlyginimo apmokestinimo rūšis mums buvo labai svarbi. Štai ką paskaičiavo mūsų finansininkė:

Yra 3 kategorijos autorių:

Pirmoji. Tie, kurie turi su įmone darbo sutartį ir iš jos dar gauna autorinį atlyginimą. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 8 proc.+17 proc.=25 proc.

Antroji. Autoriai kurie yra bedarbiai, t.y. visai nedirba pagal darbo sutartį jokioje įmonėje. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 9 proc.+ 29,7 proc.=38,7 proc., bet Sodra mokama tik nuo 1/2 priskaičiuoto autorinio atlyginimo. Tokiems autoriams mokesčių suma yra mažiausia, tačiau tokių autorių praktiškai nėra.

Trečioji. Autoriai, kurie nedirba įmonėje pagal darbo sutartį ir gauna iš mūsų įmonės autorinį atlyginimą, bet pagal darbo sutartį dirba kitoje įmonėje. Jiems tenka pati didžiausia mokesčių našta, nes jiems taikomi tokie pat Sodros mokesčio tarifai kaip ir 2 autorių rūšiai, bet jie moka nuo viso priskaičiuoto autorinio atlyginimo.

Štai pavyzdys, jei autorius ,,į rankas” gauna 1000 Lt.

Pirmos kategorijos autorius sumokės: GPM 194,81 Lt; Sodra 8 proc. (išskaičiuojama iš autorinio atlyginimo) 103,90 Lt ir Sodra 17 proc. (sumoka darbdavys) 220,78 Lt. Viso mokesčių 519,49 Lt.

Antrosios kategorijos autorius sumokės: GPM 186,34 Lt; Sodra mokama tik nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš  autorinio atlyginimo) 55,90 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 184,47 Lt. Viso mokesčių 426,71 Lt.

Trečios kategorijos autorius sumokės: GPM 197,37 Lt; Sodra mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 390,79 Lt. Viso mokesčių 706,58 Lt.

Mūsų nuomone, įstatymuose įsivėlė klaida. Ar tikrai gali būti taip žvėriškai apmokestintas autorinis atlyginimas, jei autoriui ,,į rankas” gaunant 1000 Lt mokesčių reikia sumokėti 706,58 Lt?

Pagarbiai,

,,Mamos žurnalo” redaktorė Neila Ramoškienė

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , | Leave a Comment »

Antroji krizės banga?

Posted by mediaplius - 22 vasario, 2010

Citata: Bendrovė “Lietuvos rytas“ vasarį atleidžia kelias dešimtis darbuotojų. “Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika BNS patvirtino, kad atleidžiami žurnalistai, techniniai bei kiti darbuotojai, išskyrus platinimo tarnyboje dirbančius žmones. Daugiausia jų darbo netenka Vilniuje, taip pat kituose miestuose, kur leidžiami bendrovės leidiniai.

Komentaras:

Ar tai antroji krizės banga? Mintis neatsitiktinė. Galima priminti, jog prieš metus, sunkmečiui įsibėgėjant, nemažai žiniasklaidos priemonių reagavo į rinkos galimybių pokyčius būtent tokiu būdu – kaip iš gausybės rago pasipylė pranešimai apie iš redakcijų atleidžiamus darbuotojus. Daugybė žurnalistų neteko darbo. Visa tai galima būtų pavadinti pirminiu šoku ir aštriausia reakcija į krizę. Vėliau viskas lyg tai aprimo (situacija žiniasklaidos sektoriuje stabilizavosi, t.y. išliko „stabiliai sudėtinga“), kurį laiką naujienų apie naujus masinius žurnalistų atleidimus nebuvo girdėti. Tad aukščiau pacituotas pranešimas ir vėl nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ar tai antroji krizės banga, ar tik naujos pirmos bangos povandeninės srovės – ne taip jau ir svarbu. Sakykim, jog tai priminimas apie tai, kad krizė niekur nepradingo ir nepasitraukė. Tad tuo aktualesnė turėtų būti diskusija, kurią šį ketvirtadienį rengia LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubas.

Viktoras Denisenko

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

Pokalbių klubas kviečia rimtai diskusijai

Posted by mediaplius - 18 vasario, 2010

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius organizuoja ir kviečia į renginį „Žurnalistas pokyčių laike“.

Renginio metu kalbėsime ir diskutuosime apie pasikeitusį laiką, jo reikalavimus žurnalistams, darbo biržos naujienas, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir tai, kaip gyvena laisvai samdomi žurnalistai.

Pranešimus skaitys LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius – „Naujas visuomenės informavimo įstatymas – ką darys žurnalistas“, Darbo biržos atstovė spaudai, Vilniaus skyriaus valdybos narė Birutė Balynienė – „Žurnalistas ieško darbo“.  Vyresniojo kolegos žurnalistinį darbą apžvelgs LŽS narė, prisiminimų knygų autorė Goda Ferensienė, apie savo patirtį tema „Netekau darbo. Kas toliau?“ kalbės žurnalistė Brigita Balikienė, su nepriklausomo žurnalisto kasdienybe – „Tapimas laisvai samdomu plius kūryba“ –  supažindins žurnalistė Daiva Červokienė.

Renginio moderatorės Loreta Jastramskienė ir Gražina Paukštienė.

Pokalbis-diskusija vyks šių metų vasario 25 d. 17. 30 val., A.Mickevičiaus muziejuje, Bernardinų g. 11.

Posted in Vilniaus skyriuje | Su gaire: , , , | 1 Comment »

Laisvė honorarams!

Posted by mediaplius - 10 vasario, 2010

Siūloma neriboti motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jis nesusijęs darbo santykiais ar darbo santykių esmę atitinkančia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Komentaras:

Iš tikrųjų, ši žinia pradžiugino. Žinoma, pataisa dar nepriimta, tad skubėti džiaugtis gal ir nereikėtų, tačiau jau vien tai, kad tokia iniciatyva pateikta leidžia tikėtis, jog į Lietuvos politiką grįžta sąmoningumas (mano manymu, pastaruoju metu jo buvo akivaizdžiai stokojama). Lyg tai ir taip buvo suprantama, jog asmenys, gaunantys ir motinystės / tėvystės pašalpą, ir vieną kitą honorarą, neapvaginėja valstybės, o atneša jai papildomą pelną per nuo honoraro atskaičiuojamus mokesčius. Tokiu būdu, dabar galiojanti sistema, kai honoraro suma išskaičiuojama iš pašalpos, yra neteisinga, ydinga ir, sakyčiau, tiesiog nesuprantama. Noriu tikėti, jog sveikas protas nugalės ir paminėta pataisa bus priimta, o šis klausimas išspręstas vieną kartą ir visiems laikams.

Viktoras Denisenko

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

Ir vėl blogi laikai kultūros spaudai

Posted by mediaplius - 30 lapkričio, 2009

Internete aptikau pranešimą, kad nežinia, ar kitais metais ir toliau bus leidžiamas žurnalas „Liaudies kultūra“, nes šiam leidiniui nenumatyta lėšų. Gal manęs ir neturėtų jaudinti ši naujiena, nes, tiesą sakant, nesu nei vieno šio žurnalo numerio rankose laikęs, tačiau, nežiūrint į tai, nenoriu, kad šis leidinys išnyktų. Paaiškinsiu kodėl. Pirmiausiai, žurnalo pavadinimas rodo, jog jis priklauso jau ir taip nykstančiai kultūros leidinių rūšiai. Be to, pranešime nurodoma, jog žurnalas ėjo nuo 1988 metų vasaros, t.y. net du dešimtmečius, ir, kaip galima numanyti, visą tą laiką turėjo savo skaitytoją (nors, galimai, tai ir buvo gana siauras žmonių ratas).

Sakyčiau, kultūros spauda – tai mūsų visų bendras skausmas. Šiems leidiniams ir taip nebuvo lengva, o dabartinis ekonominis sunkmetis grasina visus juos tiesiog sunaikinti. Pigus ir blizgantis bulvaras ko gero išgyvens (kaip sakoma – nei tas, tai anas), neaišku su kokiais nuostoliais sunkmeti įveiks rimti leidiniai (nors kai kurių jų rimtumas irgi kartais būna abejotinas), tačiau ar po metų ar dvejų dar turėsime kultūros aktualijoms skirtą spaudą – didelis klausimas. Grėsmė, kad būtent šie leidiniai bus paaukoti pirmiausiai, yra labai rimta.

Jeigu iš mūsų padangės išnyks kultūrai skirti leidiniai tai tikrai bus ne vien finansinio sunkmečio pasekmė – šie leidiniai išgyveno savo krizę ir be jo. Viename interviu poetas, eseistas ir kultūros apžvalgininkas Donatas Petrošius labai taikliai pastebėjo: „Kultūrinė spauda visais laikais mito tik pažadais, kad tuoj tuoj bus geriau. Tačiau nebuvo geriau net tada, kai ekonomika augo ir visi dalijosi dividendus. Taip ir liko 70 litų už laikraščio lapą. Tai – sėkmingas pasityčiojimas ir kultūros žmonių atkirtimas nuo visuomenės“.

Jeigu kultūrai skirta spauda mirs tai, deja, bus tik fakto konstatavimu. Fakto, jog mums – mūsų visuomenei – kultūra yra kažkas tai tolimo ir nesuprantamo. Kažkas, kas slepiasi eilės gale – po popso, pramogų, krepšinio ir pan. Būtų graudu, jei paaiškėtų, jog tai tiesa.

Viktoras Denisenko

Posted in Iš pirmų lūpų (nuomonės, komentarai) | Su gaire: , , , | Leave a Comment »

LRT ir sunkmetis

Posted by mediaplius - 3 lapkričio, 2009

Šiandien Lietuvos radijas ir televizija (LRT) išplatino tokį pranešimą spaudai:

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2009 metais atleido 75 darbuotojus ir panaikino virš 80 etatų. Tai sudaro maždaug 12 procentų visų darbuotojų.

Tarp atleistųjų – 9 darbuotojai, kurių darbo stažas LRT yra daugiau kaip 40 metų, o 17 darbuotojų – daugiau kaip 30 metų.

Prasidėjus sunkmečiui mažėjo ir LRT darbuotojų atlyginimai – 2009-asiais vidutiniškai daugiau kaip 20 procentų.

Naujajame sezone buvo mažinami laidų biudžetai – vidutiniškai apie 40 procentų.

Šių priemonių LRT ėmėsi mažėjant abiems finansavimo šaltiniams – valstybė mažina biudžetą, drastiškai mažėja ir reklamos pajamos.

Šiuo metu LRT transliuoja tris televizijos ir tris radijo kanalus, administruoja naujienų portalą www.lrt.lt

LRT yra Europos transliuotojų sąjungos narė, o jos biudžetas yra vienas mažiausių tarp Europos visuomeninių transliuotojų.

Paimta čia

Posted in Lietuvoje | Su gaire: , | Leave a Comment »

Latvijoje laikraštį „Diena“ palieka pagrindiniai redaktoriai ir žurnalistai

Posted by mediaplius - 15 spalio, 2009

Nellija Ločmele, spaudos namų Dienas mediji redaktorė, ir Anita Brauna, laikraščio Diena redaktorė, kartu su kai kuriais įtakingais leidinio žurnalistais išeina iš darbo. Pasitraukimo priežastimi tapo media holdingo, kuriam priklauso Diena, savininko Aleksandro Tralmakso veiksmai ir pareiškimai, kurie, išeinančių darbuotojų manymu, griauna laikraštyje kokybiškos žurnalistikos pamatus. Tai pasitraukiantys iš leidinio žurnalistai akcentavo savo tinklaraštyje „Cita Diena“.

Buvę vieno didžiausių Latvijoje leidinio darbuotojai buvo nepatenkinti laikraščio valdžios veiksmais ir sprendimu apie 50 proc. mažinti redakcines išlaidas. Jų teigimų, toks išlaidų karpymas neabejotinai suduos rimtą smūgį leidinio kokybei.

Plačiau

Posted in Pasaulyje | Su gaire: , , , , , | Leave a Comment »